Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1519-716/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
1-1519-716/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01224-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
I. U.
Kaltinamasis
M.G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1519-716/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01224-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui S. J., gynėjui advokatei Ž. K., nukentėjusiajai I. U., jos atstovui advokatui A. A., civilinio atsakovo atstovei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M.G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2012 m. spalio mėn. 10 d., apie 12.23 val., Vilniuje, Pieninės–Stumbrų gatvių nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą numatantį, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y, važiuodamas šalutiniu keliu Stumbrų gatve, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu Pieninės gatve, nedavė kelio iš kairės pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai dviratininkei I. U., g. (duomenys neskelbtini), dėl ko su ja susidūrė, ko pasekoje įvykus eismo įvykiui apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir nesunkiai sutrikdyta dviratininkės I. U. sveikata.

M. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną vairavo sau priklausantį automobilį, važiavo Stumbrų gatve. Prasilenkdamas su kitu automobiliu nepamatė dviratininkės, dėl ko įvyko eismo įvykis, po kurio jis priėjo prie nukentėjusiosios, prašė jos nesikelti. Nukentėjusioji vis tiek atsikėlė, jis ją nuvedė į savo automobilį, davė atsigerti. Jis iškvietė greitąją ir policiją. Atvykę policijos patruliai dviratį padėjo ant žolės. Nukentėjusiajai jis matė prakirstą žaizdą kaktos-smilkinio srityje. Įvykio metu buvo apgadinti nukentėjusiosios drabužiai, jo automobilio priekinis sparnas.

Nukentėjusioji I. U. teisme parodė, kad spalio 10 vidurdienį važiavo tuo keliu, kuriuo važiuoja 11 metų. Buvo geros oro sąlygos. Ji leidosi nuo Pieninės g. kalno, Važiuodama prie sankryžos pamatė automobilį, kuris nė sekundės nesustojo. Stabdydama dviratį ji važiavo toliau, buvo įsitikinusi savo pirmumo teise. Pajuto smūgį, po ko nieko neprisimena iki atsidūrė automobilyje. Ji paklausė, kas įvyko, kur dviratis. Taksi vairuotojas ją girdė ir sakė, kad dviratis ant pievos. Tuomet atvažiavo policija, vairuotojas nuėjo prie jų. Atvažiavusi greitoji ją išvežė. Važiuodama vilkėjo dviratininko kostiumą, anty galvos turėjo apsaugos juostelę nuo vėjo. Dėl patirtų sužalojimų prarado darbingumą, patyrė skausmus, atsirado nemiga ir baimė. Be to, kas jai atlyginta prašo 5000 litų neturtinės žalos.

Iš specialisto išvados matyti, kad I. U. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje su aplinkine kraujosruva, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis, dešinio IV šonkaulio lūžis, kraujosruva su nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairėje plaštakoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-10), minėto eismo įvykio metu, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau 10 d. laikotarpiui (b. l. 29-30).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti įvykio aplinka, transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, t. y. automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Pieninės gatvėje prie dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto 7.2 m atstumu nuo sankritos su Stumbrų g. į Saltoniškių g. pusę. (b.l. 4-10).

Iš eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti PC „Panorama“ kameromis užfiksuotas vaizdas, kaip dviratininkė važiavo Pieninės gatve laikantis kuo dešiniau, Saltoniškių gatvės kryptimi. Stumbrų gatve link Pieninės gatvės atvažiavo automobilis, kuris prieš sankryžą nesustojęs įvažiavo į sankryžą ir posūkio į dešine atlikimo metu priekine automobilio dalimi kliudė iš kairės Pieninės gatve važiavusią dviratininkę, kurį nuo smūgio nukrito kelio važiuojamojoje dalyje, automobilis sustojo (b. l. 12).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad dviratis „ENDURO 1000“ nesugadintas (b. l. 13, 16).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenktas priekinis kairys sparnas, nubrozdintas priekinis dešinys rato diskas (b. l. 17, 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose nurodoma, kad I. U. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 31); M. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 47).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, M. G. vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai dviratininkei I. U., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, t. y. nukentėjusiosios drabužiai, nesunkiai sutrikdyta dviračiu važiavusios I. U. sveikata. M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiuodamas nepastebėjo dviratininkės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kaltinamojo parodymus atitinka ir kiti duomenys, t. y. nukentėjusiosios I. U. parodymai apie tai, kad važiuojant pagrindiniu keliu jos nepraleido taksi automobilis. Faktines įvykio aplinkybes taip pat patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas filmuotaos medžiagos turinys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai, medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad I. U. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galimai padaryti aptariamo eismo įvykio metu.

Įvertinus tai, kad M. G. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jų 158 punkto reikalavimus, dėl ko nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog M. G. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ką įrodė duodamas nuoseklius parodymus tyrimo metu ir teisme, pripažindamas padarytą žalą, taip siekdamas sušvelninti pasekmes, nesutikdamas tik su žalos dydžiu. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagrindų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Tokiu būdu skirdamas bausmę M. G. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, iki tol jis nebuvo teistas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 50), administracine tvarka baustas (b. l. 49), yra vedęs ir dirbantis, santuokoje augina du nepilnamečius vaikus, turi dalinį 50 procentų darbingumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismo įsitikinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelniausią Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – piniginę baudą žemiau jos vidurkio ir arčiau minimalios ribos.

Įvertinus tai, kad M. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, t. y. naudodamasis specialia teise, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis, turimais duomenimis naujų nuskalstamų veikų naudodamasis šia teise jis vėliau nėra padaręs, todėl teismas nemato pagrindo skirti nuteistajam baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Nukentėjusioji I. U. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, o išmokamos sumos neturtinės žalos atlyginimui neužtekus, iš kaltinamojo M. G. priteisti 2392 litus turtinės žalos ir 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Proceso metu teisme nukentėjusioji paaiškino, kad turtinė žala jai atlyginta ir šios žalos priteisti ji neprašo, tuo tarpu neturtinės žalos reikalavimą įvertinusi jai atlygintą žalos dydį nukentėjusioji sumažino 5000 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad I. U. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio ir jos parodymų turinį teismas nustatė, kad specialistų diagnozuoti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiosios parodymai ir medicininių dokumentų išrašai (b. l. 132-134) patvirtina, kad I. U. dėl sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie tik dėl dešinio šonkaulio lūžio kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji prarado darbingumą, iki šiol jos teigimu liko nerimas ir baimė, jaučiamas fizinės ir dvasinės energijos trūkumas. Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės ir nukentėjusiosios patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į M. G. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (neatsargumas), eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, šalių turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos, kuri buvo atlyginta, dydį, kaltininko veiksmus įvykio metu ir po jo, nukentėjusiajai gydymo trukmę, kuri stacionare neviršijo 5 dienų laikotarpio, gydymo pobūdį, liekamuosius reiškinius sveikatai. Tokiu būdu atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant išimtinių aplinkybių priteisiant nuo 2 000 iki 10 000 kitų neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-280/2010) teismas pripažįsta, kad nusikaltimu padaryta visa neturtinė žala neturėtų viršyti 5 000 Lt sumos, kurią nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Dėl šios priežasties teismas nemato pagrindo tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir jį atmeta.

I. U. proceso metu naudojosi advokato kaip jos atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė 4000 litų proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktu pinigų priėmimo kvitu, suma atitinka protingumo kriterijus įvertinus paslaugų turinį ir trukmę, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu teismas pripažinęs M. G. kaltu iš jo priteisia visą šią sumą kaip išlaidas už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

I. U. civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš M. G. priteisti 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) I. U. už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas