Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-416/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
1A-416/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Albinas Bielskis (pran.), Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
T. Č., K. M.
Nukentėjusysis
A. R., B. S.
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-416/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.,1.1.7. 1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,nuteistajam T. Č. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. Č. ir K. M. solidariai priteista 3197 (trys tūkstančiai šimtas devyniasdešimt septyni) litai ir 71 centas turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. R. naudai; 10 000 (dešimt tūkstančių) litų nukentėjusiosios B. S. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 5 000 (penki tūkstančiai) litų nukentėjusiosios A. R. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas K. M. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. M. , 2009 m. spalio 1 d., laikotarpyje tarp 00.00 val. ir 04.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), V. S. gyvenamojo namo prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. S. metu tyčia sudavė kojomis, rankomis bei plastikiniu indu V. S. mažiausiai 24 smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. S. odos nubrozdijimus abiejų ausų kaušeliuose, kaktos abiejose pusėse, dešinėje smilkininėje srityje, nosies paviršiuje, abiejuose skruostuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinėje pažandėje, pasmakrės kairėje pusėje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, krūtinės kairėje pusėje ir abiejuose klubuose, kraujosruvas odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejose plaštakose ir abiejuose klubuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje momens - smilkinio srityje ir kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kairio raktikaulio lūžimą, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių ir kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, abiejų plaučių krūtinplėvės ir audinio plyšimus, dėl ko V. S. nuo šių sužalojimų visumos, sąlygojusios nukraujavimą į kūno ertmes ir audinius bei trauminį šoką, mirė.

Nuteistojo T. Č. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas netinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir T. Č. paskyrė per griežtą bausmę.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo T. Č. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Byloje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis T. Č. praeityje buvo patyręs V. S. seksualinę prievartą. Ši aplinkybė, apelianto teigimu, turėjo didelės įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir buvo T. Č. padarytos veikos motyvas. Atsižvelgdamas į tai apeliantas teigia, jog nuteistojo T. Č. padaryta nusikalstama veika yra mažesnio rūšinio pavojingumo. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas šių aplinkybių neįvertino ir tik formaliai nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nesaikingas alkoholio vartojimas, kuris ir sukėlė T. Č. agresiją. Be to, gynėjo teigimu, apygardos teismas, netinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neteisingai individualizavo bausmes T. Č. ir jo bendrininkui K. M. . Pastarasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo tris kartus teistas, teistumai neišnykę, o smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu jis naudojo be jokio motyvo. Tuo tarpu T. Č. anksčiau teistas nebuvo, smurtą V. S. atžvilgiu naudojo dėl pirmiau aptartų aplinkybių. Nors nuosprendyje šios aplinkybės formaliai paminėtos, tačiau į jas tinkamai atsižvelgta nebuvo. Tokią išvadą apeliantas daro todėl, kad T. Č. ir K. M. paskirtos vienodo dydžio bei rūšies bausmės.

Nuteistojo T. Č. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir T. Č. pagal BK 129 straipsnį 1 dalį paskirtąją bausmę sušvelninti iki šiame straipsnyje numatytos bausmės minimalaus dydžio bei sumažinti iš T. Č. priteistų civilinių ieškinių dydį proporcingai sušvelnintai bausmei.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis T. Č. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Todėl kiekvienu atveju ji turi būti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų padarytą nusikaltimą. Taigi bausmės esmę pirmiausia sudaro konkretaus nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kuri turi būti kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iš bausmės paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto. Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti nustatomas įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taigi bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti konstitucinio teisingumo principo reikalavimus ir turinį, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, ji turi būti teisinga.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straispnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. Č. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė.

Iš gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog, jo nuomone, apygardos teismas, skirdamas bausmę T. Č. , neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo motyvą, o būtent į tai, kad nuteistasis V. S. nužudė kerštaudamas dėl praeityje prieš jį panaudotos seksualinės prievartos. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sprendžia, jog toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos motyvas yra veikos priežastis, paskata. Tai reiškia, jog nužudymo motyvu pripažįstamos aplinkybės, tiesiogiai turėjusios įtakos smurto panaudojimui prieš nukentėjusįjį. Iš tiesų, bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. S. Lazdijų rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už prievartinį lytinį santykiavimą su nepilnamečiu T. Č. (t. 1 b.l. 75). Tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai dėl anksčiau padaryto lytinio nusikaltimo nebuvo priešiški. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis T. Č. dažnai bendraudavo su nukentėjusiuoju, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, lankydavosi V. S. namuose, likdavo ten nakvoti. Tokie artimi nuteistojo T. Č. ir nukentėjusiojo V. S. santykiai prieš įvykį duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog T. Č. dėl anksčiau patirtos seksualinės prievartos V. S. nejautė jokio pykčio ar priešiškumo. Todėl, priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, jog dėl patirtos skriaudos staiga kilusios emocijos buvo esminiu motyvu atimant gyvybę nukentėjusiajam.

Nuteistųjų T. Č. , K. M. parodymais bei kitais neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną T. Č. taip pat atvyko pas V. S. į namus turėdamas tikslą girtauti. Vartojant alkoholinius gėrimus ir T. Č. stipriai apsvaigus, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis V. S. sudavė nuosprendyje nurodytus smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Tai, kad T. Č. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ne dėl staiga kilusių nevaldomų emocijų prisiminus patirtą skriaudą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog T. Č. kartu su K. M. prieš nukentėjusįjį smurtavo ilgą laiko tarpą – maždaug nuo 00.00 iki 04.00 val. Be to, iš nuteistojo T. Č. parodymų matyti, kad jis aiškindamas konflikto priežastis, nebuvo nuoseklus. Antai, apklaustas ikiteisminiame tyrime teigė, jog smurtauti prieš nukentėjusįjį pradėjo po to, kai kartu buvusi jo mergina E. L. pasiskundė, kad V. S. prie jos kabinėjosi, norėdamas lytiškai santykiauti (t. 1 b.l. 161-163). Vėlesnės apklausos metu jis teigė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, jis neatsimena (t. 1 b.l. 165-167). Pirmosios instancijos teisme T. Č. atsisakė duoti parodymus ir patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų teisingumą. Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad nuteistasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ir mirtį sukėlusius sužalojimus jam padarė praėjus daugiau nei dešimčiai metų po patirtos seksualinės prievartos; iki įvykio tarp T. Č. ir nukentėjusiojo V. S. buvo susiklostę draugiški ar net bičiuliški santykiai; fizinį smurtą T. Č. prieš V. S. vartojo ir jam mirtį sukėlusius sužalojimus padarė veikdamas ne vienas, o bendrai su nuteistuoju K. M. ; abu nuteistieji prieš V. S. smurtavo ilgą laiko tarpą (apie 4 valandas), suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; abu nuteistieji įvykio metu buvo stipriai apsvaigę nuo didelio išgerto alkoholio kiekio. Anksčiau aptartos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad konflikto tarp T. Č. ir nužudytojo V. S. priežastimi buvo girtavimo metu kilę nesutarimai. Ypatingą T. Č. agresyvumą nulėmė besaikis girtavimas ir stiprus apsvaigimas įvykio metu nuo didelio suvartoto alkoholio kiekio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir su ta apygardos teismo išvada, jog negalima teigti, kad T. Č. V. S. sužalojo dėl to, kad nukentėjusysis netinkamai elgėsi E. L. atžvilgiu. Iš liudytojos E. L. parodymų viso proceso metu matyti, jog jokių įžeidžiančių ar netinkamų veiksmų V. S. jos atžvilgiu neatliko. Priešingai, ji visą naktį girtavo kartu su nuteistaisiais ir nukentėjusiuoju, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, mušamą nukentėjusįjį bandė apginti. Pati E. L. negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas tarp T. Č. ir V. S. . Be to, kaip jau buvo minėta, T. Č. parodymai dėl šios aplinkybės taip pat nėra nuoseklūs. Antai, pirmojoje apklausoje ikiteisminiame tyrime jis teigė, jog smurtauti prieš V. S. pradėjo iš karto po to, kai E. L. jam pasiskundė dėl netinkamo V. S. elgesio. Tuo tarpu vėlesnės apklausos metu T. Č. parodė, jog jis V. S. tik įspėjo, kad negalima kabinėtis prie merginų, o smurtauti prieš nukentėjusįjį pradėjo gerokai vėliau, dar išgėrus savo atsinešto alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę T. Č. , atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. T. Č. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris sukėlė sunkius ir neatitaisomus padarinius. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė vieną nuteistojo T. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupe. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinimai, nuo 1998 m. įrašytas psichiatro – priklausomybių kabineto įskaitoje. Apygardos teismas, skirdamas bausmę T. Č. , taip pat atsižvelgė į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad nustatytos dvi T. Č. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, pagrįstai T. Č. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes T. Č. ir K. M. , bausmių skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė. Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, jog T. Č. anksčiau teistas nebuvo, o jo bendrininkas K. M. turi tris neišnykusius teistumus. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bei individualizuodamas bausmes nusikaltimo bendrininkams, atsižvelgė ne tik į ankstesnius teistumus, tačiau ir į tai, jog T. Č. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo aktyvesnis, jis pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentejusįjį, o K. M. prisijungė prie jo daromos nusikalstamos veikos. Įvertinęs šias ir kitas bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę T. Č. .

Nepagrįstu pripažįstamas ir apeliacinio skundo prašymas sumažinti priteistų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai.

Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistieji T. Č. ir K. M. bendrais veiksmais nukentėjusįjį V. S. nužudė veikdami tiesiogine tyčia. Taigi, nuteistieji BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu; nukentėjusiosios A. R. ir B. S. tiek turtinę žalą, tiek neturtinę žalą patyrė dėl T. Č. ir K. M. bendrų nusikalstamų veiksmų, todėl nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo sumažinti iš T. Č. priteistas pinigines sumas byloje pareikštų civilinių ieškinių patenkinimui, kaip to prašoma gynėjo apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Rūta MickevičienėSvajūnas Knizleris