Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R., trečiojo suinteresuoto asmens M. J. atstovei advokatei Sigitai Černienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., M. J. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Savivaldybės administracija neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1371-5562/2018 išdėstytų nurodymų išsiaiškinti, ar gamybinė veikla vykdoma tam pritaikytose patalpose, ir dėl to priimti sprendimą. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (3.7) K26-1497 „Dėl atlikto tyrimo“ (b. l. 25–27) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą).

Administracinėje byloje nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo prašymo pagrindu Savivaldybės administracija atliko patikrinimą vietoje, 2015 m. spalio 22 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. SL7-102 konstatavo, jog ginčui aktualus pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenų neskelbtini), naudojamas ne pagal paskirtį, įpareigojo pastato savininką pakeisti pagalbinio ūkio pastato paskirtį, pateikiant reikalingus dokumentus iki 2016 m. kovo 1 d. (b. l. 82–83). Bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. kovo 29 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu buvo pakeista ginčo pastato paskirtis į gamybos (pramonės) (b. l. 88). Šias aplinkybes konstatavo Komisija 2019 m. balandžio 23 d. atlikusi apžiūrą vietoje (pareiškėjo 2019 m. kovo mėn. žodinio skundo pagrindu), nurodžiusi, jog pastato paskirties keitimas buvo vykdomas, realiai neatliekant jokių remonto darbų, taigi, iš bylos duomenų matyti, jog Savivaldybės administracija pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją reagavo į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytą aplinkybę dėl gamybinės veiklos vykdymo ir pastato naudojimo ne pagal paskirtį ir Savivaldybės administracijos veiksmais statinių naudojimo priežiūros procese, atsakovei iš esmės vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimais dėl statinių naudojimo priežiūros, buvo pakeista ginčo pastato paskirtis (to siekė 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas prašymu). Pareiškėjas minėtu prašymu ir 2019 m. kovo mėn. pabaigoje pareikštu žodiniu prašymu bei 2019 m. balandžio 23 d. paaiškinime Komisijai pateiktais prašymais taip pat siekė, kad būtų nutraukta gamybinė veikla kaimyniniame sklype.

Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog Savivaldybės administracijai nesuteikta kompetencija spręsti dėl gamybinės veiklos apribojimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju viešojo administravimo subjektui, neturint objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statinio būklė kelia pavojų pareiškėjo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sveikatai ar aplinkai (šios aplinkybės būtų pagrindas Statinių naudojimo priežiūrą atliekančiam subjektui pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikalauti uždrausti veiklą), nebuvo pagrindo tenkinti šio pobūdžio pareiškėjo prašymą, todėl Savivaldybės administracija skundžiamu raštu, nors ir ne visai tiksliais motyvais, tačiau padarė teisingą išvadą atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektų, statybos, statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Statybos priežiūros įstatymas) nuostatos, pagal kurias teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties (sprendinių atitikties) teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), įskaitant ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą fizinių asmenų pateiktų skundų ir pranešimų pagrindu (Statybos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 ir 5 dalys, 10 straipsnis). Inspekcijos kompetencijai taip pat priskirta ir savavališkų statybų kontrolė (Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (ginčo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenų neskelbtini), paskirtis į gamybos (pramonės) buvo pakeista ir viešame registre pakeitimas įregistruotas 2016 m. kovo 29 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, b. l. 88), darytina išvada, jog Savivaldybės administracija skundžiamame rašte pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ji neturi kompetencijos tikrinti statybos užbaigimo deklaracijos teisėtumo, jos atitikties teisės aktų reikalavimams, priimti sprendimų dėl deklaracijos panaikinimo (atšaukimo), taip pat neturi kompetencijos nagrinėti savavališkos statybos, spręsti su statybos reikalavimų (statybos techninių reglamentų) pažeidimais susijusių klausimų, todėl motyvuotai atsisakė tai atlikti, pareiškėjui išaiškindama jo teises dėl 2019 m. balandžio 23 d. pareikštų prašymų kreiptis į kompetentingą instituciją.

Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 nustatytą statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką, Savivaldybės administracijai, kaip statinių naudojimo priežiūros subjektui, yra priskirta pagal kompetenciją nustatyti, ar statinį naudojant laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų (108.4.3 p.) (to iš esmės siekė pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. paaiškinimo Komisijai 3 prašymu). Skundžiamame rašte Savivaldybės administracija, atsakydama dėl to, abstrakčiai nurodė, jog pateiktas derinti pagalbinio ūkio pastato paskirties keitimo į gamybos paskirties pastato (duomenų neskelbtini), Alytaus r., projektas buvo parengtas vadovaujantis pagrindiniais normatyviniais dokumentais ir teisės aktais, kuriuos išvardijo, tačiau konkrečiai neišdėstė, kokie reikalavimai buvo numatyti projekte ir atitinkamai, kaip jų laikomasi naudojant statinį konkrečių teisės aktais įtvirtintų reikalavimų požiūriu, todėl, teismo vertinimu, buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus administracinio akto turiniui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad projektas yra tarpinis dokumentas, o ginčo pastato paskirties keitimo ir įregistravimo viešame registre teisinis pagrindas yra 2016 m. kovo 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, nurodyti skundžiamo rašto trūkumai pripažintini neesminiais, nesudarančiais pagrindo skundo tenkinimui, nes argumentus dėl projekto trūkumų pareiškėjas gali išdėstyti, kreipdamasis į kompetentingą instituciją dėl Deklaracijos panaikinimo, o iš ginčo pobūdžio matyti, jog to ir siekia pareiškėjas, taigi nurodyti skundžiamo rašto trūkumai neužkerta pareiškėjui galimybės įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl nėra pagrindo dėl to skundžiamo rašto panaikinimui.

Iš 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjo rašytinių paaiškinimų turinio spręstina, jog jis dėl gamybinės veiklos ginčo pastate akcentavo teisės aktų, nustatančių garso, triukšmo, dulkių reglamentavimo pažeidimus, ginčo teritorijos vandenvietės užterštumą, pavojingų atliekų, drėgmės, netinkamos ventiliacijos neigiamą poveikį jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, sveikatai ir aplinkai,

(šie klausimai priskiriami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Aplinkos apsaugos departamento kompetencijai), tačiau nesuformulavo konkrečių prašymų atlikti tokio pobūdžio tyrimus. Komisijos 2019 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (b. l. 37), 2019 m. gegužės 15 d. išvadose (b. l. 28) užfiksuota, jog pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl pakartotinio triukšmo nustatymo, nes tokie tyrimai buvo atlikti kelis kartus ir jų atlikimo metu leistinos triukšmo ribos nebuvo viršytos, nebuvo nustatyta tokio pobūdžio pažeidimų. Komisijos 2019 m. gegužės 15 d. išvadose nurodyta, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas pagal pareiškėjo gautus skundus 2015 m. rugpjūčio 19 d., 2015 m. rugsėjo 8 d. atliko ekvivalentinio garso slėgio lygio ir maksimalaus garso slėgio lygio matavimus ir nustatė, kad ekvivalentinio garso slėgio lygis ir maksimalus garso slėgio lygis pareiškėjo gyvenamuosiuose kambariuose bei gyvenamųjų pastatų aplinkoje neviršijo higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje nurodytų didžiausios dienos metu leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, ir apie tai 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. Rl-1274 informavo pareiškėją (b. l. 36). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų ginčijęs minėtų tyrimų rezultatus. Pareiškėjas nepaneigė išvadose nurodytų aplinkybių, todėl jo argumentai, jog nebuvo atliktas skundo tyrimas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, nors į Komisiją buvo įtraukti Visuomenės sveikatos centro ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija). Konkrečiu atveju pareiškėjo skundo tyrimui buvo sudaryta Komisija, tačiau skundas buvo paduotas Savivaldybės administracijai ir tiriamas pagal jos kompetenciją, skundžiamas sprendimas pasirašytas Savivaldybės administracijos vadovės, todėl pareiškėjo argumentai, kad visi klausimai, kurie nors ir priskirti kitų institucijų kompetencijai, tačiau Komisijoje dalyvaujant jų atstovams, privalėjo būti išnagrinėti šioje byloje priimtu skundžiamu sprendimu, yra nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio prašymų ir skundų nagrinėjimą, įtvirtinta, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (8 dalis). Konkrečiu atveju Savivaldybės administracija šio reikalavimo nesilaikė, konstatavusi, kad skunde keliami klausimai nepriskirti jos kompetencijai, nepersiuntė pareiškėjo skundo kompetentingam viešojo administravimo subjektui (Inspekcijai), todėl pažeidė gero administravimo principą, tačiau konkrečiu atveju priimtas skundžiamas raštas neužkerta pareiškėjui galimybės kreiptis pačiam į kompetentingą instituciją (institucijas), todėl minėti atsakovės gero administravimo principo pažeidimai laikytini neesminiais, nesudarančiais pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

Pareiškėjo nuomone, taip pat buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, Komisijai 2019 m. balandžio 23 d. atsisakius jį supažindinti su Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl jos sudarymo, nesupažindinus pareiškėjo su faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktu, neleidžiant dalyvauti ir teikti paaiškinimo dėl faktinių aplinkybių skundo tyrimo metu.

Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnis, kuris reglamentuoja faktinių duomenų patikrinimą, nustato, jog viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais (1 d.), žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados) (2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atliekant ginčo teritorijos faktinių aplinkybių patikrinimą (nesutinkant privačios sodybos teritorijos savininkui), tačiau pareiškėjui suteikta teisė pateikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, jis išklausytas, siekiant išsiaiškinti ginčijamų klausimų esmę (b. l. 28). Į bylą pateiktas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir Komisijos išvados. Minėtuose dokumentuose užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai (b. l. 25–38), į bylą taip pat buvo pateiktas įsakymas dėl Komisijos sudarymo (b. l. 75), pareiškėjui teisme suteikta galimybė duoti paaiškinimus, be kita ko, ir dėl aplinkybių, susijusių su patikrinimo procedūromis, todėl darytina išvada, jog, jei ir buvo padaryti procedūrinio pobūdžio Komisijos pažeidimai, tai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui, nes jie mažareikšmiai ir nagrinėjant bylą teisme buvo pašalinti.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl 2019 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (3.7) K26-1497 panaikinimo ir įpareigojimo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą ir priimti sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

galimybę ginti jo pažeistas teises.

Teismas pažymi, jog šio skundo netenkinimas pareiškėjui netrukdo kreiptis į kompetentingas institucijas, konkrečiai ir aiškiai formuluojant prašymus, skundžiant teismui pareiškėjo netenkinančius jų atsakymus, taip pat kreiptis ir į bendrosios kompetencijos teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 1.138 str.), naudojantis visomis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir įrodymų pateikimą.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. pateikė prašymą priteisti jo patirtas 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad atmetus skundą ginčas išspręstas M. J. naudai. Sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, o patenkinta jo reikalavimų dalis sudaro 100 procentų, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos (nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens M. J. atstovės advokatės S. Černienės 2020 m. vasario 25 d. prašyme išdėstytos teiktos teisinės pagalbos detalizacijos, 350 Eur išlaidos buvo apskaičiuotos už susipažinimą su dokumentais, konsultaciją ir atstovavimą teisme. 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdis truko nuo 13.12 val. iki 14.37 val., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, laikoma, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovavimas teisme truko vieną valandą. Nors minėtoje detalizacijoje nenurodyta kitų paslaugų trukmė, tačiau, atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, akivaizdu, kad jos teiktos ne trumpiau kaip po vieną valandą. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktais, trečiajam suinteresuotam asmeniui teiktų paslaugų maksimali kaina būtų didesnė (131,76 Eur x 3 = 395,28 Eur) negu prašo priteisti trečiasis suinteresuotas asmuo (350 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens apmokėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui M. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. J. iš pareiškėjo A. A. K. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.