Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1068/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-11
Bylos Nr.
1-122-1068/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05446-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Civilinis ieškovas
J. K.
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1068/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05446-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 11 d.Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant prokurorams Svajūnui Petravičiui, Danutei Rudienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. K. ir jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, kaltinamajam E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingos r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis T. P. individualioje įmonėje baldų montuotoju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2024 m. vasario 11 d. apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto laiptinėje, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu kaimynui J. K. į veidą, kliudė jam nosį ir priekinį dantį, ir sukėlė J. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. K. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai buvo maždaug prieš metus, tikslios datos nepamena, tik laiką - buvo apie 10 val. ryto. Jo bute dingo elektra. Jis išėjo į laiptinę, atsidarė elektros skydinę ir pamatė, kad išmuštas elektros skaitiklis. Jis pabandė juos įjungti, bet vėl išmušdavo. Nežinojo, kieno elektros skaitikliai yra šalia jo automato, todėl netyčia išjungė ir juos. Iš buto išėjo kaimynas J. ir trenkė jam į nugarą. Jis paėmė jį dviem rankomis, nustūmė į jo butą ir uždarė kaimyno buto duris. Jis kaimynui netrenkė. Jo buto durys buvo atidarytos ir jo mažamečiai, 3 ir 5 metų vaikai, buvo buto koridoriuje, prie pravirų durų. Jis juos matė vieną akimirką, o kai vyko konfliktas, vaikų nebematė. Kaimynas iš savo buto išėjo į laiptinę, visiškai neuždaręs buto durų. Jis tuo metu buvo prie skydinės. Kai bendravo su kaimynu, kaimynas stovėjo savo buto durų tarpduryje, pusiau išlindęs į laiptinę ir kaire ranka laikydamas savo buto duris. Kaimynas dešine ranka sudavė jam į nugarą. Jis tuo metu buvo nusisukęs. Tada jis viena ranka griebė už kaimyno durų, kita ranka nukentėjusiajam už peties ir įstūmė jį į jo buto vidų. Jis nuėjo į savo butą, paskambino uošviui, kad atvyktų pažiūrėti, kur problema su elektra. Po to iš buto išėjo kaimynas J. K. ir pasakė „pažiūrėk, ką padarei“. Jam virš viršutinės lūpos buvo matyti kraujo. Jis labai nustebo, nes nežino, ar kaimynas kažkur atsitrenkė, kai jį pastūmė, bet tiesioginio smūgio jam nesudavė. Gal ir galėjo kliūti durimis, kai jį stūmė atbulą į butą. Kai uždarinėjo buto duris, kaimynas dar buvo įsikibęs į durų rankeną. Nematė, ar jis kur atsitrenkė. Konfliktas truko neilgiau 2 minučių, viskas vyko labai greitai. Konflikto metu jis buvo blaivas. Tuo metu laiptinėje buvo jo žmona, trumpam duris buvo pradariusi ir kaimynė, kuri gyvena šalia J. K.. Pirmus du metus, kai atsikėlė gyventi į namą, su kaimynu bendravo pakankamai gerai. Vėliau jis pasidarė labai piktas, pastoviai jį kaltina nebūtais dalykais, įžeidinėja vaikus.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, kaltinamasis E. K. papildomai parodė, kad juto, jog jam buvo daužta į petį, bet nematė, ar nukentėjusysis sudavė ranka, ar durimis. Smūgį juto į kairį petį, kai buvo nusisukęs į skydinę. Mano, kad kaimynas teigia, jog jis jam sudavė smūgį į veidą todėl, kad jie seniai pykstasi, pasinaudojo savo sveikatos problema – problemiška burnos higiena. Nesutinka, kad turi atlyginti žalą už klibančių dantų problemą. Žmona buvo ir buto koridoriuje, ir laiptinėje, o kur tiksliai buvo konflikto metu, negali atsakyti, nes tuo metu veikė emocijos, nematė. Vaikai šaukė, verkė, cypė. Policijai apie žmoną nepasakė, nes tuo buvo emocijos, o 11.00 val. turėjo būti laidotuvėse žmogaus, kuris išgelbėjo jam gyvybę.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K., apklaustas įtariamuoju, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje, kad kaimynas iš buto išsiveržė staigiai, jo buto durys trenkėsi jam į kairį petį. Tuo metu jis stovėjo prie skydinės, jam iš kairės buvo buto Nr. 2 durys, o iš dešinės - jo buto durys. Laiptinėje labai mažai vietos, todėl kaimynas jį ir kliudė su durimis. Kaimynas pradėjo šaukti ant jo, kam jis junginėja elektrą. Jis atsiprašė kaimyno, paprašė, kad jis parodytų, kurie yra jo buto automatai, kad žinotų. Kaimynas pradėjo keiktis, pasakė, kad nieko nerodys. Paėmęs už kaimyno buto durų, pradėjo durimis stumti kaimyną atgal, kad šis ant jo nerėktų. Kaimynas duris bandė atstumti atgal. Apsistumdymo metu vienas kitam netrenkė, tik su durimis vienas kitą stumdė. Apsistumdymo metu, jis dešinę ranką laikė ant durų, su kaire stūmė kaimyną į jo butą. Stūmė ranką įrėmęs kaimynui ties krūtine ar kažkuriuo pečiu. Į veidą kaimynui netrenkė, bet galbūt apsistumdymo metu, kaip nors jo ranka nuslydo ir netyčia kliudė kaimynui veidą arba su durimis kažkuriuo momentu trenkė kaimynui į nosį, bet to momento nepamena. Jam pavyko kaimyną įstumti į butą. Kai atsisuko į skydinę, kaimynas vėl atidarė duris ir pasakė, kad iškvietė policiją, nes jam bėga kraujas. Kraujo ant kaimyno veido nematė. Konflikto metu jie vienas kitam už rūbų nebuvo sugriebę, tik stumdėsi vienas su kitu. Pripažįsta, kad tarp jų įvyko konfliktas, bet nepripažįsta, kad kaimynui tyčia trenkė kumščiu (2 tomas, b. l. 29-30).

Savo parodymus kaltinamasis parodė ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimo vietoje (2 tomas, b. l. 43- 51, įrašas DVD-R diske, pridėtas prie bylos).

Nukentėjusysis J. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš metus, tiksliai datos nepamena, žiūrėjo televizorių ir du - tris kartus dingo šviesa. Nuėjo į laiptinę pasižiūrėti, kas vyksta. Prie elektros skydinės buvo kaimynas. Jis paklausė, ką jis daro. Kaimynas pasakė, kad čia jo elektros skaitliukai, atsiprašė. Jis jam pasakė „ką čia junginėji, elektrike. Nemoki, nelįsk“. Jis stovėjo prieš kaltinamąjį, kai šis jam trenkė į veidą. Pajuto skausmą, sužaibavo akyse. Jis traukėsi nuo jo, bėgo į savo butą, o kaltinamasis trenkė į jo duris taip, kad kliudė kojos kulnį. Jis iškvietė policiją. Į laiptinę jis išėjo pilnai, durys gal ir galėjo likti kiek praviros, bet labai nedaug. Kaltinamasis tuo metu stovėjo prie elektros jungiklių. Kai jis išėjo, kaltinamojo savo durimis nekliudė, jis stovėjo toliau nuo jo durų. Kai kaltinamajam tikino, kad jis išjunginėja jo buto šviesas, kaltinamasis buvo atsitraukęs nuo elektros skaitiklių ir stovėjo ant pirmo laiptelio link antro aukšto. Kaltinamojo buto durys buvo uždarytos. Tada kaltinamasis ir trenkė smūgį jam į veidą, po to į krūtinę. Tuo metu kaltinamasis jau buvo ant laiptelio prie išėjimo iš laiptinės. Jis nustūmė kaltinamąjį ir nubėgo į butą, paskambino policijai. Atvažiavo policija, matė, kad jis buvo kruvinas. Vakare pajuto, kad vos gali pavalgyti, kliba priekinis dantis. Jam buvo prakirsta lūpa, buvo mėlyna, bėgo kraujas iš nosies. Su kaltinamuoju turi konfliktų nuo to laiko, kai jis pradėjo gyventi tame bute. Jis peršaldė bulves sklepe, rūko po jo buto langais. Už dantų įdėjimą sumokėjo 1000 Eur, už dantų apžiūrą sumokėjo 35 Eur, pirko vaistus, nes neužmiega. Tokių dalykų niekada gyvenime nėra buvę. Kai buvo pas tyrėją, jai parodė kaip kliba dantys. Dantį išsitraukė Kretingoje, gal po įvykio praėjus dviem dienom, tiksliai nepamena. Vaistus jam skyrė gydytojas psichiatras, nes šeimos gydytoja negali tokių vaistų išrašyti. Buvo išrašyti vaistai dėl to, kad neužmiega po įvykio. Prašo neturtinės žalos 4000 Eur, nes jam atėmė pusę gyvenimo. Jis nuolat dreba, nes kaimynas daug ką jam yra pridaręs. Elektros skydinė yra šalia jo buto durų. Kai išėjo iš savo buto, kaltinamasis buvo prie savo buto durų, prie skydinės. Jis savo duris atidarė pilnai ir tuo metu kaltinamasis buvo už jo durų. Jis savo durimis kaltinamojo kliudyti negalėjo. Jo duryse yra akutė, jis pasižiūrėjo ir pamatė kaimyną. Kad jį kliudytų, turėjo savo duris atidaryti pilnai, bet jų pilnai neatidarė. Nuo jo durų iki kaimyno sienos yra gal metro atstumas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. K. duotus parodymus, nukentėjusysis parodė, kad visko nepamena. Gavo į nosį ir jam išmušė dantį. Kaltinamasis sugriebė jį už rūbų ir tada kumščiu sudavė į krūtinę. Ne viską tiksliai atsimena. Kai bėgo į butą, kaimynas į jo buto duris stipriai trenkė ar spyrė, nežino, bet prispaudė koją, vos spėjo ją patraukti. Jis apie tai sakė tyrėjai, kodėl neužrašė, nežino. Neprisimena, ar į butą bėgo atbulas, ar apsisukęs.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad kilo ginčas su kaimynu, jis sakė kaimynui, kad jo buto jungiklius junginėja, o kaimynas šaukė, kad savo. Besiginčijant kaimynas staigiai kaire ranka sugriebė jam už rūbų ir dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į nosį. Dėl smūgio į nosį pajuto aštrų skausmą, sumirguliavo akyse, pradėjo bėgti kraujas. Traukėsi nuo kaimyno, dangstėsi rankomis, galėjo sugriebti kaimynui už rūbų, bandydamas nusistumti. Kaimynas paleido jo rūbus ir dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinės vidurį. Dangstydamasis rankomis, bandydamas kaimyną nusistumti nuo savęs, bėgo į savo butą, darė duris. Kaimynas stipriai spyrė į duris. Spyris buvo stiprus, durys trenkėsi, vos spėjo patraukti koją, kojų nekliudė. Per uždarytas duris sušuko, kad kviečia policiją. Atvykus pareigūnams, medikų pagalbos atsisakė, į medikus nesikreipė, pas medicinos ekspertų nevyks, akivaizdžių sužalojimų nėra. Kitą dieną valgant, pajautė, kad skauda priekinis dantis, dantis labai kliba. Prieš tai dantis vos vos klibėjo, o po šio konflikto pradėjo labai klibėti ir skaudėti. Suprato, kad kai kaimynas jam trenkė į nosį, kliuvo ir į priekinį dantį. 2024 m. vasario 14 d. odontologas dantį ištraukė. Su kaimynu konfliktavo ir anksčiau, dėl laiptinės nevalymo, rūkymo po langais. Kaimynui jis nesudavė nei vieno smūgio, pirmas stumdytis nepradėjo, kaimynas pirmas iš niekur nieko trenkė jam į nosį. Konflikto metu kaimyno žmonos koridoriuje nebuvo (1 tomas, b. l. 27-28, 33).

Savo parodymus nukentėjusysis parodė ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimo vietoje (1 tomas, b. l. 39-57, įrašas DVD-R diske, pridėtas prie bylos).

Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp nukentėjusiojo J. K. ir įtariamojo E. K. parodymų nepavyko pašalinti kilusių prieštaravimų. Nukentėjusysis J. K. tvirtino, kad kaltinamasis kumščiu trenkė jam į nosį, po to trenkė į krūtinę, o jam einant į namus, koja spyrė į duris. Kaltinamasis su tokiais nukentėjusiojo tvirtinimais nesutiko ir toliau tvirtino, kad su kaimynu susistumdė, kaimynui stovint savo buto tarpduryje. Jam stumiant nukentėjusįjį į butą, greičiausiai ranka nusprūdo ir kliudė nosį (2 tomas, b.l. 37-40).

Liudytoja R. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pakviesta į policiją dėl to, kad ištraukė klientui dantį, kuris pasakė, kad konflikto metu gavo smūgį į veidą. Ji jį apžiūrėjo, žaizdų nematė. Dantis buvo šalintinas, todėl pašalino. Negali tiksliai pasakyti, kad dantis klibėjo būtent nuo smūgio. Matė, kad pas klientą visi dantys yra paslankūs. Tas, kurį ištraukė, klibėjo kiek daugiau. Klientas sumokėjo už ištraukimą 9,45 Eur. Paciento apžiūros data buvo vasario 14 d. Eidama pas tyrėją apklausai, tai pažiūrėjo paciento kortelėje. Pacientas sakė, kad kaimynas trenkė ir į pilvą, ir į dantis. Dantys dažnai pacientams būna įskilę, paslankūs ir tai gali būti ne būtinai dėl smūgio, gali būti ir dėl paradantozės. Pacientui parašė diagnozę, fiksavo jo žodžius. Šaknies lūžimą jis galėjo patirti ir po smūgio, ir kąsdamas kažką kieto. Nuo ko buvo šaknies lūžis, ji identifikuoti negalėjo.

Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo sekmadienio rytas. Atsikėlę pamatė, kad dalyje buto nėra elektros ir vyras išėjo į laiptinę, patikrinti skydinėje. Jis atsidarė elektros skydinę, junginėjo skaitiklius ir žiūrėjo, kurie atsijungę. Junginėdamas, netyčia išjungė kaimynui elektrą, nes ant skaitliukų nėra nurodyta, kokiam butui skaitliukai priklauso. Išjungė ir vėl įjungė. Kaimynas atidarė buto duris, iškart pradėjo pulti, šaukti, ką čia darai. Vyras jo atsiprašė, kad apsirikęs išjungė jam elektrą. Kaimynas išėjo iš savo buto, bet, ar visas, ar ne, negali pasakyti. Jis stūmė jos vyrą, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji nematė jokių tiesioginių smūgių nei iš vienos pusės. Ji buvo tarpduryje, o kai vyras buvo arčiau kaimyno durų, ji išėjo į laiptinę, privėrė jų buto duris. Kaimynas buvo arčiau savo buto durų. Nežino, ar vyras jį įstūmė į butą, ar jis pats į butą įėjo. Suprato, kad konfliktas baigėsi ir ji įėjo į savo butą. Vaikai tuo metu buvo namuose. Ar jie matė įvykį, nežino, gal viena akimi, bet girdėjo kaimyno necenzūrinius žodžius. Vaikai kiekvieną dieną girdi kaimyno necenzūrinius žodžius, agresiją, jie žino, kad tai „blogas dėdė“. Konflikto pradžioje, kai kaimynas išėjo, vyras stovėjo prieš skydinę. Ji nematė, ar kaimynui išeinant, durys kliudė vyrą. Kaimynas į laiptinę ne visiškai buvo išėjęs, jo buto durys liko praviros. Vyras stovėjo prieš skydinę, bet konflikto metu jis judėjo, galėjo nulipti laiptais žemyn, bet ne į viršų. Nebuvo pagrindo konfliktui, viskas prasidėjo kaimyno puolimu. Kaimynas stūmė vyrą, matė kaimyno rankų makalavimąsi. Vyras gynėsi. Viskas vyko labai trumpai, momentinis apsistumdymas, apsižodžiavimas. Smūgių ir kraujo ji nematė. Matė, kaip vyras kaimyną įstūminėjo į jo butą. Tą pačią dieną policijai sakė, kad nieko nematė, nes buvo išgąstis, namie buvo vaikai. Policija atvyko labai greitai. Ji nesureikšmino konflikto, nes tai buvo vos ne kasdienis įvykis eilę metų. Jos parodymai teisingi buvo tada, kai apklausė tyrėja, nes po konflikto praėjo metai. Akistatos metu nurodė, kad viso konflikto nematė. Nesakė, kad konflikto metu visą laiką stovėjo ant antro laiptelio. Ji koridoriuje buvo gal 20-30 sek., vaikai buvo kambaryje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad 2024 m. vasario pirmoje pusėje, sekmadienio ryte, apie 9-10 val., dalyje buto dingo elektra. Vyras išėjo į laiptinę pažiūrėti. E. skydinėje kažką išjungė ir vėl įjungė. Pažiūrėjęs vidun suprato, kad ne tą jungiklį junginėjo. Skydinėje yra dvejos durelės. E. buvo atsidaręs dureles, kurios toliau nuo jų buto. Supratęs, kad ne savo buto elektrą išjungė, E. kitą jungiklį išjungė ir įjungė. Už kelių sekundžių iš antro buto išėjo kaimynas J. K., kuriam durys liko už nugaros, kitaip šiam nebūtų buvę vietos prieiti prie skydinės. Ji taip pat išėjo iš buto į koridorių, palipo laiptinėje ant laiptų pirmos ar antros pakopos, šalia jų buto durų. K. iškart pradėjo agresyviai rėkti ant E., kam junginėja elektrą. E. pasakė, kad netyčia išjungė, J. atsiprašė. J. nekreipė dėmesio į paaiškinimą, tiesiog toliau puolė. Dar ir jai pasakė, ko ji čia išlindo, ko jai čia reikia. J. kairę ranką laikė ant savo buto durų rankenos, o dešine ranka stumtelėjo jos vyrą ties krūtine, daugiau į kairę pusę, arčiau ties kairiu petimi. Jos vyras, norėdamas apsiginti nuo J., abiem rankomis nusistūmė J., šiam ties rankomis, ties krūtine. J. paleido durų rankeną ir jie vienas kitą stumdė – J. liepė pasitraukti nuo skydinės, o jos vyras sakė J., kad šis eitų atgal į savo butą ir nelįstų prie jo. Abu vienas kitą necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, vienas kitam priekaištavo, stumdėsi. Buvo rankų makalynė, ji nesuprato, kas ką stumdė, kiek kartų ir į kurias kūno vietas. Stumdymasis nebuvo stiprus, nei vienas nenugriuvo, stipriai į niekur nesitrenkė. Nematė, kad būtų suduota smūgių. Viskas truko gal minutę ar dvi. Besistumdant, jie buvo arčiau J. K. buto durų. Ji matė atidarytas K. buto duris, tik nematė, ar pats K., ar E. jas atidarė. Matė, kad K. greitai susinervinęs eina į savo butą. Matydama, kad konfliktas baigiasi, ji ėjo į savo butą, nusisuko nuo jų, todėl ne viską ir galėjo pamatyti, kuo tas konfliktas baigėsi. Išgirdo K. buto durų trinktelėjimą, suprato, kad K. įėjo į savo butą. Ką K. einant į butą darė E., nematė. Pareigūnai atvyko labai greit, gal už kokių 5 minučių. Su K. pastaruosius du metus jie nesutaria. Kad K. po konflikto kraujavo nosis, ji matė tik tada, kai atvyko pareigūnai. Dėl ko nosis galėjo kraujuoti, nežino. Mano, kad dėl streso, pakilus spaudimui. Kad ji konflikto metu išėjo į laiptinę, K. matė, pareigūnams atvykus mėtė replikas, sakė, kad juk jos neužkliuvo, jai nieko nepadarė. Konflikto pradžioje K. kairę ranką laikė ant durų rankenos iš vidinės durų pusės. Buvo įsikibęs, atsirėmęs į tą rankeną, daugiau negu puse kūno išlindęs iš už durų į koridoriaus pusę. Jo dešinė ranka buvo laisva, šia ranka jis stumdė E. Kol K. laikėsi įsikibęs už rankenos, durys šiek tiek varstėsi nuo judesių, bet pačiomis durimis konflikto pradžioje nesistumdė vienas į kitą. Po kelių judesių su durimis, durys liko K. už nugaros, K. jas privėrė už savęs, nes kitaip jam nebūtų buvę vietos atsistoti prie E. Kai K. jau ėjo į butą, ji nematė, ar jie stumdėsi vienas su kitu tomis durimis, nes pati nusisukusi ėjo į savo butą (1 tomas, b. l. 139-141).

Savo parodymus liudytoja G. K. parodė ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimo vietoje (1 tomas, b. l. 153-165, įrašas DVD-R diske, pridėtas prie bylos).

Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp nukentėjusiojo J. K. ir liudytojos G. K. parodymų nepavyko pašalinti kilusių prieštaravimų. Nukentėjusysis J. K. tvirtino, kad liudytojos laiptinėje konflikto metu nebuvo, liudytoja G. K. tvirtino savo parodymus, kad matė, kaip vyras ir nukentėjusysis konflikto metu stundėsi (1 tomas, b.l. 148-151).

Liudytoja A. R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju yra kaimynai. Dėl ko jie apsižodžiavo, negali pasakyti. Ji išgirdo triukšmą laiptinėje ir dėl smalsumo atidarė duris, pasižiūrėti. J. K. buvo atsirėmęs į jos buto duris, todėl jas galėjo praverti labai nedaug, E. K. stovėjo prie savo buto durų. J. K. veido nematė. Jie rėkavo, bet ką, nesuprato. Balsai buvo garsūs. Neatsimena, kada tai įvyko. Kažkokie pareigūnai buvo atvykę, daug rašė. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. J. parodė, kad išgirdo triukšmą laiptinėje - barnį, ginčą. Pagal balsus atpažino, kad susiginčijo kaimynai J. K. ir E. K.. Girdėjo tik pavienius žodžius, keiksmažodžius, konkrečiau dėl ko jie susiginčijo, negali pasakyti. Konfliktui nerimstant, sugalvojo pažiūrėti, kas darosi. Pradėjo daryti savo buto duris, pamatė, kad ties jos durimis, atsukęs nugarą, stovi K., o priešais K. K. stovėjo ties savo buto durimis, atsisukęs į K. Negali pasakyti, ar K. buto durys buvo uždarytos, ar pravertos. Kitų asmenų nematė. Jei kas stovėjo ant laiptų, ji galėjo nematyti, nes jai nesimato, be to duris buvo pravėrusi labai nedaug. Kai ji juos pamatė stovinčius koridoriuje, jie vienas prieš kitą stovėjo per atstumą, vienas kito nelietė, ginčijosi. K. dešinę ranką laikė ant savo buto durų rankenos iš lauko pusės, buvo labiau prisispaudęs prie laiptelių į antrą aukštą, ties buto durų kraštu, buvo atsisukęs į K., abu barėsi. Nematė, kad vienas prieš kitą būtų mosikavę rankomis. K. ji nelabai matė, jis stovėjo už jos durų. Žvilgtelėjusi pro durų tarpą, nieko nesakiusi, duris uždarė. Uždariusi duris, dar girdėjo, kad jie koridoriuje ginčijosi, bet tuoj liovėsi. Su K. paskutiniu metu nelabai bendrauja, jis dažnai priekaištauja, kad jos buto durys trankosi į jo buto duris. Su K. šeima bendrauja kaimyniškai (1 tomas, b. l. 168-170).

Iš 2024 m. vasario 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad priimant pareiškimą iš J. K., apžiūrėta ir įvykio vieta. Nurodyta, kad apžiūrima daugiabučio namo laiptinė, adresu (duomenys neskelbtini). Į laiptinę patenkama pro nerakintas duris. Patekus į vidų, tiesiai yra butas, pažymėtas numeriu 2, kairėje pusėje butas, pažymėtas numeriu 3. Tarp butų yra elektros skydinė. Laiptinėje nusikalstamos veikos požymių nerasta (1 tomas, b. l. 2).

Iš 2024 m. vasario 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad J. K. sutikus, jis buvo apžiūrėtas. J. K. veido srityje ties nosimi matomas nedidelis paraudimas, patinimas, sudžiūvęs kraujas. Kruvina nosis bei burna (1 tomas, b. l. 73-76).

Iš 2024 m. vasario 15 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad J. K. sutikus, jis apžiūrėtas. Ant veido aiškių kraujosruvų, nubrozdinimų nesimato. Veidas vietomis padengtas kraujagyslių tinkleliu. Burnoje matoma, jog nėra viršutinio centrinio dešinės pusės kandžio, jis ištrauktas. Virš danties ištraukimo ertmės, ant viršutinės dantenos matoma kaip pūslelė, patinimas. Ant viršutinės lūpos iš vidaus aiškių sužalojimų žymių nesimato. Kitose vietose sužalojimus neigia (1 tomas, b. l. 78-84, 86-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 254/2024 (03) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicinėje dokumentacijoje J. K. konstatuotas 11 danties didelis paslankumas, ko pasekoje jis buvo pašalintas gydymo įstaigoje. Sužalojimas padarytas iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t.y. iki 2024 m. vasario 14 d. 11 danties paslankumas susidarė dėl ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. J. K. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 29 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 614/2024 (03) nurodyta, kad tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos ir spalvotų nuotraukų duomenimis galima teigti, kad pas J. K. nuo 2008 metų yra problema dėl burnos higienos, nustatyti labai apsinuoginę dantų kakleliai bei 2011 metų konstatuoti dantų paslankumai, susiję su lėtiniu apikaliniu peridontitu, tos pačios diangnozės kartojasi 2015 ir 2019 metais. 2021 m. gegužės 3 d. paskutinėje J. K. dantų formulėje odontologo konstatuoti beveik visų dantų I-II? paslankumui. Nuotraukose 11 danties ložė neužaugusi, to danties dantenų projekcijoje kraujosruvų nėra. Dantis buvo pašalintas odontologo, o ne prarastas po smūgio, todėl neatmetama tikimybė, kad dantis dėl savo bendros blogos būklės - paslankumo galėjo iškristi ir valgant kietesnį maistą. Be to, pateiktose fotonuotraukose lūpų išorinėje ir vidinėje pusėje sužalojimų nėra. Neatmetama tikimybė, kad dėl smūginio poveikio į veido sritį galėjo pablogėti danties laikymosi dantenų ložėje būklė (1 tomas, b. l. 124-125).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, aprašyto 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole, nustatyta, kad 2024 m. vasario 11 d., 10 val. 19 min. Bendrajame pagalbos centre gautas J. K. telefoninis pranešimas apie tai, jog prieš 5 min. laiptinėje kaimynas kumščiais mušė pranešėją į nosį. GMP atsisakė. Kaimynas pasišalino į butą Nr. 3. Pranešėjas laukia bute Nr. 2. (1 tomas, b. l. 176-177; klausyti garso įrašą, esantį DVD-R diske, pridėtas prie bylos).

Iš į bylą pridėtų policijos pareigūnų tarnybinių kūno (body) kamerų vaizdo ir garso įrašų, aprašytų 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams J. K., kurio veidas ties nosimi kruvinas, pasakoja kaip laiptinėje, susiginčijus su kaimynu dėl elektros, pastarasis jam smogė į veidą. Kaltinamasis E. K. aiškina, kad J. K. rankos trumpos, J. K. bandė jam smogti, todėl jis laikė J. K. per ištiestą dešinę ranką ir taip jį nustūmė į kambarį (1 tomas, b. l. 177-180, vaizdo ir garso įrašai, esantys DVD-R diske, pridėtas prie bylos).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir daryti neabejotiną išvadą, kad E. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2024 m. vasario 11 d. apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, konflikto su kaimynu J. K. metu, tyčia sudavė ranka kaimynui į veidą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis E. K. neigia tyčia smogęs J. K. į veidą, teigdamas, kad gal ir galėjo jo ranka nusprūsti ir užgauti kaimynui nosį, kai šį stūmė į butą, šią kaltinamojo versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma. Nukentėjusysis J. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis jam smogė į veidą, krūtinę bei spyrė į duris. Apie tai jis iškart pranešė pagalbos tarnyboms, kas girdėti iš garso įrašo BPC bei apie tai pasakojo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Pareigūnų kūno kameromis užfiktuoti vaizdo įrašai bei J. K. apžiūros duomenys patvirtina, kad iškart po įvykio, ant nukentėjusiojo veido, ties nosimi buvo kraujo, nosis buvo paraudusi, patinusi. Liudytojos A. R. J. ir G. K. patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamo tą dieną įvyko konfliktas laiptinėje, smūgio sudavimą mačiusių, liudytojų nėra. Liudytoja G. K. (kaltinamojo sutuoktinė) teigia, kad konfiktuojančios pusės tik rankomis viena prieš kitą mojavo, stumdėsi, smūgių niekas nesudavė. Teismas G. K. parodymus vertina kritiškai kaip suinteresuotos kaltinamajam palankius duoti parodymus pusės bei dėl jos pačios nurodytų įvykio vietoje matytų aplinkybių, kurios neatitinka su kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. G. K. pripažino, kad dalies įvykio nematė, jį matė 20-30 sek., todėl taip pat neatmestina, kad smūgio ji galėjo ir nepamatyti. Lyginant jos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei su kaltinamojo duotais parodymais, matyti aplinkybių neatitikimai. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad kaimynas išėjo iš buto, durys liko jam už nugaros, kitaip nebūtų buvę vietos prieiti prie skydinės, tuo tarpu kaltinamasis parodė, kad su nukentėjusiuoju kontaktavo tarp jų esant atidarytoms nukentėjusiojo durims. G. K. taip pat parodė, kad J. kairę ranką laikė ant savo buto durų rankenos, o dešine ranka stumtelėjo vyrą ties krūtine, daugiau į kairę pusę, arčiau ties kairiu petimi; vyras, norėdamas apsiginti nuo J., abiem rankomis nusistūmė J., šiam ties rankomis, ties krūtine; J. paleido durų rankeną ir jie vienas kitą stumdė – J. liepė pasitraukti nuo skydinės, o jos vyras sakė J., kad šis eitų atgal į savo butą ir nelįstų prie jo. Toks situacijos nupasakojimas rodo, kad konfliktuojančios pusės buvo viena prieš kitą, o kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis buvo tarp savo buto durų; nukentėjusysis jam sudavė į petį iš nugaros pusės, po to patikslino, kad galėjo jį užgauti ir durimis; taip pat, kad nukentėjusįjį jis stūmė tik viena ranka, kita laikydamas už J. K. durų. G. K. taip pat parodė, kad matė, jog K. greitai susinervinęs eina į savo butą. Vertinant kaltinamojo parodymus, byloje esančią vaizdinę medžiagą iš kaltinamojo parodymų patikrinimo vietos, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktavo šiam esant tarp savo buto durų, tarp jų esant atidarytoms J. K. buto durims, liudytoja G. K. nuo savo buto durų negalėjo matyti į butą einančio J. K., jei veiksmai būtų buvę tokie, kaip kad parodė kaltinamasis, nes tam ir būtų trukdžiusios atidarytos J. K. buto durys. Liudytoja A. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai ji matė stovinčius kaimynus laiptinėje, jie stovėjo vienas prieš kitą per atstumą, vienas kito nelietė, ginčijosi. K. dešinę ranką laikė ant savo buto durų rankenos iš lauko pusės, buvo labiau prisispaudęs prie laiptelių į antrą aukštą, ties buto durų kraštu (šioje vietoje anot G. K., ji stovėjo), buvo atsisukęs į K., abu barėsi. Liudytoja neparodė, kad tuo metu laiptinėje matė ir G. K.. Vertinant parodymų patikrinimų vietoje vaizdinę medžiagą, pagal laiptinės dydį ir butų joje išsidėstymą, durų dydį ir jų atsidarymo ypatumus, akivaizdu, kad esant atidarytoms J. K. durims, liudytoja A. R. J. nebūtų galėjusi matyti kaltinamojo prie jo buto durų, nes tam būtų trukdžiusios atidarytos J. K. buto durys. Anot kaltinamojo parodymų, viskas įvyko labai greitai, jis su nukentėjusiuoju konfliktavo tik per atidarytas J. K. duris ir tarpą, buvusį tarp laiptinės sienos ir durų, kuris yra labai mažas ir pademonstravo, kad J. K. nustūmė į butą bei uždarė duris. Pagal kaltinamojo nurodytą įvykio eigą, barnis tarp jo ir nukentėjusiojo truko neilgai, todėl liudytoja A. R. J., kuri tik po žodinio ginčo priėjo ir atidarė savo buto duris, nebūtų turėjusi galimybės sureguoti į kaimynų konfliktą ir pastebėti konfliktuojančias šalis laiptinėje taip kaip nurodė. Be to, kaltinamojo parodymai neatitinka ir jo paties paaiškinimų, kad jis su nukentėjusiuoju prie skydinės aiškinosi butams priklausančius elektros automatus, ko padaryti J. K. stovint už savo buto durų, nebūtų buvę įmanoma, nes pats kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje pripažino, kad tam tarpas yra per mažas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sudėjimą. Pagal aptartų parodymų neatitikimus ir logiškai nesekančias išvadas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, smūgio nepripažįsta, nors paties kontakto su nukentėjusiojo nosimi neneigia, teigdamas, kad kaimyno stūmimo metu, jo ranka galėjo kliudyti kaimyno veidą, kas irgi sunkiai įsivaizduojama, nes buvo nurodyta, kad kaimyną stūmė, liesdamas nukentėjusįjį ties petimi, krūtine. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės patvirtina, kad jis pripažįsta, jog atliko prieš nukentėjusįjį neleistinus veiksmus, tačiau siekia juos pavaizduoti kaip nepavojingus smurtine baudžiamąja prasme. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai nedera su nukentėjusiojo išvaizda po įvykio (kruvinu veidu). Vien tik kaltinamojo pripažįstamas nežymus (netyčinis) prisilietimas prie nukentėjusiojo veido, teismo vertinimu, nebūtų palikęs tokių požymių, kurie nustatyti ant nukentėjusiojo veido – kraujas iš nosies, paraudusi ir patinusi nosis. Tai sudaro pagrindą atmesti kaltinamojo versiją dėl galimų netyčinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį į veidą. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl abi pusės vienodai yra neigiamai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu, dėl ko jų parodymus teismas vertino itin atidžiai, o išvados padarytos tik esant kitų, juos pagrindžiančių įrodymų, kurių visuma, vienas kito papildymas ir leidžia teismui daryti išvadas dėl nusikaltimo padarymo.

Liudytojos G. K. parodymai atmesti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, tačiau kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo dėl melagingų parodymų teismas nemato pagrindo. Liudytoja pripažino, kad dalies konflikto nematė, dalyje matė tarp konfliktuojančių rankų mosavimus, todėl neatmestina versija, kad paties smūgio sudavimo aplinkybių ji galėjo ir nematyti.

E. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, konflikto metu, tyčiniu smurtiniu veiksmu, t. y. mušdamas – kumščiu suduodamas nukentėjusiajam vieną kartą į veidą sukėlė J. K. fizinį skausmą. Kiti veiksmai, kuriuos nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu kaip smūgis į krūtinę ir spyris į duris, kurio metu lyg ir prispaudė jam koją, lyg jis ją spėjo patraukti (pats nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, vis keisdamas parodymus šiuo klausimu), neinkriminuoti pagrįstai, nes J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad smūgis į krūtinę jam skausmo nesukėlė, o dėl kojos prispaudimo, užgavimo, jis nebuvo tikras, todėl teismas kaltinimo dėl šių aplinkybių keitimo nesiūlė/neiniciavo. Teismas, nekeisdamas kaltinimo esmės, patikslina, kad E. K. tyčia rankos kumščiu netrenkė, o sudavė J. K. vieną kartą į veidą. Toks atlikto veiksmo patikslinimas (įvardinimas kitu žodžiu) neturi įtakos E. K. veikos kvalifikacijai.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 19-21), dirbantis T. P. individualioje įmonėje (2 tomas, b. l. 18), turintis šeimą ir mažamečių vaikų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiojo elgesį konflikto metu (priekaištus ir keiksmažodžių vartojimą kaltinamojo atžvilgiu, ką demonstravo ir teisiamojo posėdžio metu), tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo ilgą laiką esančius priešiškus, konfliktinius santykius, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas pažeistų svarbiausius kaltinamojo socialinius ir ekonominius santykius, trukdytų darbui, kuris susijęs su išvykimais iš gyvenamosios vietos, materialiai aprūpinti save ir šeimą, išlaikyti vaikus, atlyginti nukalstama veika padarytą žalą.

E. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 52-54) – naikintina, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos, kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis J. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam E. K. dėl 4000 Eur neturtinės žalos ir 114 Eur turinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 171 - 175). Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta.

Ieškinyje nukentėjusysis J. K. nurodė, kad šiuo metu implantuojant dantį, kainą sudarytų 1070 Eur, už suteiktas odontologo paslaugas, pašalinant dantį dėl lūžusios šaknies patirta 35 Eur išlaidų, dėl smurtinių veiksmų patirto streso J. K. kamavo nemiga, dėl ko pagal gydytojo rekomendacijas vartojo Halcion tabletes, kurių vertė 9 Eur. Tokiu būdu J. K. patyrė 1114 Eur turinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (2 tomas, b. l. 171). Prie ieškinio nukentėjusiojo atstovas pateikė kvitą, kad UAB „Gidentus“ 2024 m. kovo 7 d. sumokėta 35 Eur, medicinos dokuementų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad implanto kaina 1070 Eur, jeigu norima atstatyti tik 11 d. defektą, internetinio puslapio kopija, kuriame nurodyta, kad Halcion tablečių kaina iki 9,10 Eur (2 tomas, b. l. 173-175).

Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinimu E. K. neinkriminuotos nukentėjusiojo patirtos danties netekimo pasekmės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 29 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 614/2024 (03) nurodyta, kad pas J. K. nuo 2008 metų yra problema dėl burnos higienos, nustatyti labai apsinuoginę dantų kakleliai bei 2011 m. konstatuoti dantų paslankumai, susiję su lėtiniu apikaliniu peridontitu. Dantis pašalintas odontologo, o ne prarastas po smūgio, todėl neatmeta tikimybės, kad dantis dėl savo bendros blogos būklės - paslankumo galėjo iškristi ir valgant kietesnį maistą. Lūpų išorinėje ir vidinėje pusėje sužalojimų nėra, todėl neatmeta tikimybės, kad dėl smūginio poveikio į veido sritį galėjo pablogėti danties laikymosi dantenų ložėje būklė (1 tomas, b. l. 124-125). Liudytoja R. D., pašalinusi nukentėjusiajam dantį, parodė, kad ji pašalino dantį. Nuo ko buvo lūžusi nukentėjusiajam danties šaknis, ji identifikuoti negalėjo. Visi nukentėjusiojo dantys yra paslankūs, kurį ištraukė, klibėjo kiek daugiau. Klientas už ištraukimą sumokėjo 9,45 Eur. Tai rodo, kad dėl smūgio nukentėjusiajam į nosį, galėjo pablogėti danties laikymosi būklė, bet tai nebuvo priežastis, dėl ko būtų reikėję dantį šalinti, jei jų būklė būtų buvusi gera iki įvykio, todėl nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti dėl danties šalinimo, apžiūros ir būsimo atstatymo išlaidas nepagrįstas ir atmestinas. Nukentėjusysis teisme teigė, kad po įvykio neužmiega, reikėjo vartoti vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas. Į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad vaistai jam iš tiesų buvo skirti dėl patirtų išgyvenimų, susijusių su įvykiu, nepateikta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios nukentėjusiojo išlaidos yra susijusios su kaltinimojo veiksmais ir reikalavimas jas atlyginti atmestinas.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, žalos dydžio nustatymas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitos reikšmingos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. nukentėjusiajam J. K. neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais dėl 2024 m. vasario 11 d. konflikto metu patirto skausmo, padarė tyčiniu nusikalstamu veiksmu. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Smūgis jam buvo suduotas į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą. Smurtas panaudotas prieš garbaus amžiaus ir silpnesnį asmenį. Jis patyrė eilę kūno sužalojimų – praskelta nosis, nulaužta danties šaknis, dėl ko teko šalinti dantį, kas jam sukėlė kančias, didelius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes iki šiol neturi priekinio danties. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad įvykis jam atėmė pusę gyvenimo. Jis nuolat dreba, nes kaimynas daug ką jam yra pridaręs.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kilusio konflikto priežastį ir trukmę, nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio priešiškus, konfliktiškus santykius, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą (suduotas vienas smūgis), nukentėjusiojo asmenybę ir elgesį įvykio metu, priekaištaujant ir keikiant kaltinamąjį, kaltinamojo asmenybę - darbingą jo amžių, šeiminę padėtį, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes – trumpalaikį fizinį skausmą, kad net medikų pagalbos nereikėjo, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo padaryto veiksmo ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, nukentėjusiojo J. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiajam J. K. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai).

Kita nukentėjusiojo J. K. ieškinio dalis atmestina.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, kurias apmoka pats iš savo lėšų, gali prašyti teismo, jog šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo J. K. įgaliotasis atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas proceso metu pateikė sąskaitas už teisines paslaugas, išrašytas nukentėjusiajam J. K. ir 2024 m. kovo 5 d. ir 2025 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos advokatui sumokėta iš viso 1500 Eur už suteiktas teisines paslaugas (2 tomas, b. l. 176-177).

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas J. K. prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo E. K. (2 tomas, b. l. 172).

Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, nes nukentėjusio atstovas dalyvavo procese, atstovaudamas nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, teisme, rengė procesinius dokumentus, tarp jų ir ieškinį, kuris byloje tenkinamas iš dalies, todėl prašomos atlyginti proceso išlaidos mažintinos, iš kaltinamojo priteisiant nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui dalį 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 (keturios) skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. K.pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiojo – civilinio ieškovo J. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturias skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė