- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2K-245/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00296-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Alvydas Pikelis, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- Ž. D., ir A
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme ir Ž. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo Ž. D. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje nuteistas ir A. Š., bet kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. Š. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, gavęs informaciją, kad nenustatytas asmuo 2009 m. birželio 12 d. 18.01 val. jau paskambino į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai pranešė juo atsiliepusiai B. L. apie jos žento A. sukeltą avariją bei pareikalavo nukentėjusiam atlyginti padarytą žalą, nurodė A. Š. nuvykti į B. L. namus (duomenys neskelbtini), kur šis, prisistatęs sužaloto asmens giminaičiu, iš jos paėmė 10 000 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį švelninant paskirtą bausmę už šį nusikaltimą ir skirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismai neįvertino jo veiksmų apimties, tarpininkavimo aplinkybių, kad jis asmeninės naudos nesiekė, jog jam nebuvo žinoma ir suprantama, kad jis dalyvavo kitų asmenų nusikalstamoje veikoje. Kasatorius teigia, kad, skirdamas bausmę, teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino visus teisingos bausmės skyrimui reikšmingus kriterijus, numatytus BK 54 straipsnyje. Neįvertinta, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą asmens turtinėms teisėms, kad nors buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau paskirtas bausmes, išskyrus vėliausiu nuosprendžiu paskirtą baudą, kurios nedidelė dalis dar nesumokėta, visiškai atliko. Kasatorius yra veiklus, savarankiškas žmogus, individualios įmonės savininkas, paskutiniu metu nėra linkęs nusikalsti, tik teisėtais būdais stengiasi gauti pajamų, nes atsakingas už savo įmonės veiklą. Ilga laisvės atėmimo bausmė kasatoriui atimtų galimybę užsidirbti ir atlyginti baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalį. Teismas nepakankami atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Teismas neatsižvelgė į BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir paskyrė kasatoriui už nusikaltimą aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius nurodo, kad, atsižvelgus į jo nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir įvertinus tai, jog bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę bei subendrinus paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo Ž. D. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo Ž. D. padarytą veiką teismai tinkamai kvalifikavo kaip sukčiavimą bendrininkų grupe pagal BK 182 straipsnio l dalį. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes Ž. D. skambino A. Š. susitarti, jog šis už 3000 Lt atlygį nuvažiuotų paimti pinigų, taip pat skambino T. S. ir susitarė, kad šis nuveš A. Š. į nusikalstamos veikos darymo vietą, bei perdavė raštelį su adresu, kur reikia nuvykti. Ž. D. suvokė, jog dalyvauja kitų asmenų nusikalstamoje veikoje, suprato jos pavojingumą bei siekė atitinkamų padarinių, savo veiksmais iš esmės palengvino nusikalstamos veikos padarymą ir prisidėjo prie jos įgyvendinimo. Teismai nepažeidė bei pakankamai atidžiai įvertino visus teisingos bausmės skyrimui reikšmingus kriterijus, savo išvadas motyvavo ir Ž. D. paskyrė ne per griežtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms ir su tuo susijęs įrodymų vertinimo klausimas. Nuteistasis nekėlė klausimo ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant jo veiką bei neteisingo jo kaltės nustatymo. Pirmosios instancijos teisme dėl kaltinimo sukčiavimu jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Taigi nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo, netinkamo nustatytos nusikalstamos veikos apimties nustatymo, kaltės nebuvimo, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostata, paliekami nenagrinėti.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už savo ir kitų asmenų naudai svetimo turto įgijimą apgaule asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė Ž. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Skirdamas kasatoriui bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į tai kad kasatorius jį padarė neišnykus teistumui, kad jis teisiamas aštuntą kartą, apibūdinamas patenkinamai, yra individualios įmonės savininkas, baustas administracine tvarka. Taigi teismas pagal BK 61 straipsnio nuostatas įvertinęs Ž. D. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai kasatoriui atliekant bausmę ir už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė Ž. D. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo skundą patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu įvertino, kad bausmė nėra aiškiai per griežta. Teismas prie tokios išvados priėjo atsižvelgęs iš esmės į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, minimas apeliaciniame skunde ir pakartotas kasaciniame skunde, papildomai atkreipęs dėmesį į grupės asmenų padaryto sukčiavimo aplinkybes, lemiančias nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad nusikalstama veika sutelkus kelių asmenų pastangas padaryta prieš 82 metų amžiaus senolę, iš kurios išviliota didelė pinigų suma. Šis teismas, vertindamas kasatoriaus asmenybę, pažymėjo ir tai, kad tyčinį nusikaltimą – sukčiavimą - Ž. D. padarė būdamas recidyvistu. Taigi laisvės atėmimo bausmė jam parinkta pagrįstai atsižvelgiant ir į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Kasatorius pabrėžia, kad teismai skirdami bausmę neatsižvelgė į BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Į tokį skundo argumentą atsakytina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog nėra visų šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurios leistų Ž. D. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimybė paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, šiuo atveju net nesietina su būtinumu svarstyti, taikyti ar netaikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija už nekvalifikuotą sukčiavimą ir taip leidžia parinkti net tris, nesusijusias su laisvės atėmimu alternatyvių bausmių rūšis (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą). Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, apibūdinančias Ž. D. padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, jam parinktas laisvės atėmimas, t. y. bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinkanti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę. Tokia bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nutartį reikėtų panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti abiejų teismų sprendimus dėl bausmės skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo Ž. D. kasacinį skundą atmesti.