Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam H. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. H. Č., Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, ir jam paskirta14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., pabaiga – 2025 m. liepos 3 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi Komisijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam H. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistojo H. Č. pataisos procesas turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje, jam taikoma probacija būtų efektyvi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. Č. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis H. Č. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Įvertinus H. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, tiek kiek leidžia sveikatos būklė, pataisos įstaigoje prisideda prie būrio darbų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo paskutiniojo vertinimo dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje – „Pykčio ir emocijų valdymo“ edukaciniame užsiėmime, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama H. Č. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

10. Nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti į H. Č. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju H. Č. atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo – sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Be to, šis nusikaltimas buvo įvykdytas prieš šeimos narį – sutuoktinę bei esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

11. Sutiktina, kad BVK 82 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir H. Č. šį formalų pagrindą atitinka. Nuteistajam likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 4 mėnesiai 25 dienos (iš paskirtų 14 metų). Tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Socialinio tyrimo išvadoje H. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad H. Č. vis dar nustatoma net 19 dinaminių kriminogeninių veiksnių – nepastovi gyvenamoji vieta; neturi darbinių įgūdžių; skaitymo, rašymo ir skaičiavimo problemos; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas bei 3 statiniai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas. Nenustatyta nei vieno apsauginio veiksnio.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo H. Č. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

14. Pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. H. Č. ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Ir nors nuteistasis skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu nepadarė vidaus tvarkos pažeidimų, tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis vis tik nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. jam buvo pareikšti papeikimai dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo.

15. Nagrinėjamu atveju, teismui abejonių dėl teigiamo nuteistojo požiūrio į darbą bausmės atlikimo metu nekyla. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą dirbti sutiko, pagal sveikatos galimybes (nuteistajam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis) atlieka nemokamus darbus, padeda tvarkytis būryje, tvarko lokalinio sektoriaus kiemą. Skunde nuteistasis teigia, jog turi ilgametę darbinę patirtį, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra oficialiai dirbęs.

16. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju planuoja gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2021 m. kovo 2 d. gautas nuteistojo motinos S. Č. sutikimas, kad lygtinio paleidimo atveju jis gyventų adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vienkiemyje). Tačiau pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis su motina nesutardavo. Be to, gyvenamosios vietos turėjimas nebuvo vertinamas ir kaip apsauginis veiksnys. Vertinant nuteistojo santykius su artimaisiais matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo su motina ir seserimi jis turėjo įtemptus santykius, o pakliuvus į laisvės atėmimo įstaigą šie santykiai išvis nutrūko. Ir nors byloje yra gautas motinos sutikimas dėl nuteistojo priėmimo gyventi, tačiau nuteistasis ryšių su motina nėra atnaujinęs, per visą bausmės laiką jis tik tris kartus rašė laišką motinai, retsykiais paskambina seseriai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog nuteistojo santykiai su artimaisiais yra vertintini kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, nepaisant to, jog jo motina sutiko priimti nuteistąjį lygtinio paleidimo atveju gyventi pas save.

17. Abejonių tinkamu H. Č. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, apeliacinės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis nėra oficialiai dirbęs, turi nedarbingumo pažymėjimą išduotą 2014 m. gruodžio 4 d., gyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos. Aplinkybę, kad tam tikra finansinių įsipareigojimų dalis (3 500 eurų) šiuo metu, pagal nuteistojo žodžius, yra atlyginta, paneigia byloje esantys vykdomieji raštai, pagal kuriuos nuteistasis išieškotojams pagal privalo išmokėti 22 160, 84 eurų sumą, šiuo metu išieškota 0,00 eurų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę.

18. Abejonių tinkamu H. Č. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, apeliacinės instancijos teismui kelia ir turėtos problemos susijusios su alkoholio vartojimu. Ir nors nuteistasis skunde teigia neturėjęs problemų su alkoholio vartojimu, tačiau matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjimo įtakos nuskalstamos veikos padarymui. Be to, nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane 2020 m. liepos 15 d. buvo numatyta priemonė – išklausyti priklausomybių prevencinę grupę, tačiau nuteistasis šios priemonės ilgą laiko tarpą nevykdė ir tik 2022 m. kovo 23 d. dalyvavo Anoniminių alkoholikų susirikime. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.

19. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad H. Č. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam H. Č. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus H. Č. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

21. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam H. Č. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 13 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo H. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.