Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. (toliau vadinamas Pareiškėju) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-07-20 ir vyr. prokurorės 2016-08-24 nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., padarymo.

Atlikus eilę procesinių veiksmų, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2016-07-20 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorė 2016-08-24 nutarimu Pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjui apskundus šį aukštesniojo prokuroro nutarimą, Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-09-26 nutartimi Pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-07-20 ir vyr. prokurorės 2016-08-24 nutarimų panaikinimo atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad buvo atliekamas ir vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl asmens žūties eismo įvykio metu. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi, skunde iš esmės ginčija prokurorų bei teismo išvadas, susijusias su surinktų įrodymų vertinimu, teigia apie nevisapusišką tyrimo atlikimą bei, jo manymu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti. Tačiau tokie Pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą ją padariusį, kuri be kita ko sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o BPK prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi galimų priemonių surinkti ir išanalizuoti tyrimui reikšmingus duomenis. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kam pritaria ir šis aukštesnės instancijos teismas. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas Pareiškėjo skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, teismo nutartyje, Pareiškėjo skunde nenurodoma.

Skunde teigiama apie būtinybę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus – eksperimentą, pakartotinę autotechninę ekspertizę, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Ikiteisminio tyrimo metu šių procesinių veiksmų skyrimas priklauso nuo prokuroro įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju prokuroras sprendė apie tokios būtinybės nebuvimą ir nepritarti tam teismas neturi priežasčių. Kritikuojama specialisto išvada yra aiški, argumentuota, neturinti vidinių prieštaravimų ir atsakanti į esminius klausimus, susijusius su eismo įvykio kilimu. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas taipogi neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, kurie nėra nepagrįsti ar neteisingi. Kad Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja bylos duomenis vertinti iš naujo, ir taip, kaip vertina jis pats, nereiškia, kad tai turi būti ikiteisminio tyrimo institucijų besąlygiškai vykdoma.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, būtini procesiniai veiksmai padaryti, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje nagrinėtos Pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės ir aptarti visi aspektai, turintys reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-07-20 ir vyr. prokurorės 2016-08-24 nutarimus bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.