- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-564-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02620-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- I. N.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6891-214/2015 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei I. N., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės priteisti patirtos 1237,41 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, ją skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš atsakovei priklausančio buto Nr. 9, esančio virš ieškovės buto, buvo aplietas vandeniu, taip padarant ieškovei žalą. Ieškovė žodžiu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovė pripažino, kad butas aplietas iš jos buto, tačiau nesutiko atlyginti ieškovės prašomos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1237,41 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37 Eur žyminio mokesčio, 229,82 Eur turto vertinimo išlaidų, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės valstybei 5,34 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad atsakovė neužtikrino bute esančios santechninės įrangos reikiamos būklės, dėl ko neteisėtais veiksmais sukėlė žalą ieškovei. Atsakovė, gavusi pretenziją iš ieškovės ir nesutikdama su žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ją ginčyti, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Sprendė, kad ieškovė pateikė byloje įrodymus pagrindžiančius savo reikalavimus, kurių atsakovė savo atsikirtimais nepaneigė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.
Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, materialines ir procesines teises normas, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K- 3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BU AB „Vombatas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3- 588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Ieškovė turėjo įrodyti, kad jos buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas ir tai, kad vandens nutekėjimas įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog į ieškovės butą vanduo tekėjo iš atsakovės buto, jai neužtikrinus bute esančios santechnikos įrenginių tinkamos priežiūros. LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 7.4. punktu nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Trečiojo asmens atstovai privalėjo išsiaiškinti name įvykusios avarijos priežastis ir ją pašalinti, šias aplinkybes fiksuojant akte. Jeigu avarijos pašalinimas yra ne jų kompetencijos ribose, tai turėjo būti taip pat užfiksuota. Tai patvirtintų name buvusios vandens nutekėjimo avarijos faktą. Trečiasis asmuo nepateikė jokios informacijos apie tai, jog buvo vandens nutekėjimas. Aplinkybė, jog įmonės darbuotojai nuvykę užsuko vandenį, nepatvirtina avarijos fakto. Liudytoja G. Č. gyvena bute, kuris neva buvo aplietas, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi, teismas turėjo kritiškai vertinti jos paaiškinimus, kad vanduo tekėjo iš atsakovei priklausančio buto, esančio virš ieškovės buto.
Nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovė. Nėra neginčytinai įrodyta, jog ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės kaltų veiksmų. Liudytoja G. Č. teigė, jog vanduo iš ieškovei priklausančio buto tekėjo, kadangi neva pas atsakovę bute trūko karšto vandens žarnelė ir šias aplinkybes jai nurodė kažkoks kaimynas. Matyti, kad liudytoja ir ieškovė apie vandens tekėjimą sužinojo iš kaimyno, tačiau nenurodė jo pavardės, neprašė šio kaimyno apklausti liudytoju. Ieškovė prašė liudytoja kviesti to paties namo buto Nr. 3 gyventoją, kurios butas neva taip pat buvo aplietas, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių minėta liudytoja į teismą neatvyko. Ieškovės teiginiai, jog buvo aplietas 3 butas, yra visiškai nepagrįsti, kadangi priešingu atveju neabejotinai būtų atvykę minėti liudytojai. Trečiojo asmens UAB „Namų priežiūros centras“ teiginys, kad skambino 3 ir 6 buto gyventojai, yra abstraktaus pobūdžio, tokias aplinkybes nustatė tik dėl to, kad skambinantis asmuo taip prisistatė. Nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar avarinėms tarnyboms skambino tie asmenys, kurie prisistatė. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi išimtinai ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, visiškai nepagrįstai atmesdamas atsakovės argumentus.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės nustatytos žalos dydžio ir prašomos priteisti žalos sumos atsakovė neginčijo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokių darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai sugadinto turto vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Byloje nepateikta duomenų apie ieškovės buto būklę iki jo apliejimo. Liudytoja G. Č. patvirtino, kad butą aplieja ne pirmą kartą ir visada, buvus atsakingai atsakovei, ji žalą atlygindavo. Bute ilgą laiką nedarytas remontas, todėl pateikta sąmata reikalaujama atlyginti su buvusiais buto apliejimais susijusią žalą. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl šioms aplinkybėms nustatyti reikėtų skirti ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-222/2007). Teismui kilus abejonėms dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio nustatymo, jis galėjo savo iniciatyva skirti byloje ekspertizę prieštaravimų pašalinimui. Atsakovė žalos dydžio neginčijo, nes savo veiksmais apskritai nepadarė jokios žalos ieškovei.
Prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė deklaratyviai laikėsi viską neigiančios pozicijos, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės įrodymus, taip perkeldama įrodinėjimo naštą ieškovei, pažeidė rungimosi principą. Byloje ištirti ieškovės pateikti įrodymai dėl žalos butui neleidžia abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėms.?Teismas visapusiškai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus apie turėtas išlaidas butui išlaikyti ir eksploatuoti, nurodė konkrečius, aiškius motyvus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas įrodymus įvertino tinkamai. Pakako duomenų, kad dėl vandens pratekėjimo yra kalta atsakovė. Buto Nr. 9 savininkė turėjo galimybę nuolat stebėti, prižiūrėti bute esančios santechnikos įrenginių techninę būklę bei užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi tinkamai, kad nebūtų padaryta žala kitiems namo bendrasavininkams. Atsakovė, neužtikrindama savo bute esančių santechnikos įrenginių tinkamos priežiūros, turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, užliejus vandeniu ieškovės butą, ir atlygintinos žalos dydį.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atmestini apeliantės argumentai apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vanduo į ieškovės butą 2014 m. rugsėjo 27 d. pratekėjo iš viršuje esančio atsakovės buto, o ne iš bendrųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini)6, inžinerinių tinklų.
Remiantis LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 4.3. punktu, daugiabučio namo administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Apeliantė teisingai nurodė, kad pagal LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 7.4. punktą privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Pastarosios aplinkybės įvertinimui apeliacijos metu, išklausius trečiojo asmens atstovės I. P. paaiškinimą 2015 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 27 d., po to, kai trečiojo ir šešto buto gyventojai kreipėsi dėl butų užpylimo vandeniu ir trečiasis asmuo išjungė karšto vandens tiekimą, buvo užregistruotas devintojo buto savininko pranešimas dėl karšto vandens tiekimo įjungimo ir šilumos punkto patikrinimo. UAB „Namų priežiūros centro“ darbuotojai nuvykę patikrino bendrųjų inžinerinių tinklų būklę, nenustatė vandentiekio stovo pažeidimo, rūsio užpylimo, karšto vandens tiekimą įjungė, surašė darbų perdavimo–priėmimo aktą (garso įrašo laikas 03:37– 15:30). 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi teismui pasiūlius šiuos duomenis pateikti, 2016 m. gegužės 6 d. byloje gautas 2014 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų perdavimo– priėmimo aktas Nr.V14-1 321700. Šis naujas įrodymas priimtinas todėl, kad apie jį buvo kalbama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas jo nereikalavo, būtinybė siūlyti jį pateikti iškilo vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą (CPK 314 straipsnis). Aktas patvirtina, kad vandens pratekėjimas į šeštą ir trečią butus įvyko iš devintojo buto, o ne iš bendrųjų inžinerinių tinklų. Devintojo buto gyventojų neradus, name buvo išjungtas karšto vandens tiekimas. Trečiasis asmuo papildomai informavo, kad 2014 m. rugsėjo 27 d. 18.03 val. klientų aptarnavimo telefonu buvo gautas devintojo buto pranešimas, kad problemą bute gyventojas pašalino ir namui galima įjungti karšto vandens tiekimą (b.l. 150-151). Tai paneigia apeliantės teiginį apie negalimumą remtis suinteresuotos liudytojos G. Č. parodymais, nebuvimą pranešimo apie trečiojo buto apliejimą, avarijos priežasčių neatskleidimą ir to neužfiksavimą minėtuose teisės aktuose numatytu būdu. Liudytoja G. Č. parodė, jog vandens bute buvo tiek daug, kad po jį braidė, kad sekmadienį vakare atėjusi atsakovė pasakė apie jos bute trūkusią karšto vandens žarnelę, siūlė žalai atlyginti 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buto užliejimo priežastimi ši liudytoja gali būti suinteresuota tiek, kiek tai būtina vandens tekėjimo pašalinimui. Avarijos priežastis buvo nustatyta, todėl apeliantės teiginiai apie negalimumą remtis liudytojos parodymais atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ji taip pat neteisingai teigia, kad ieškovė prašė kviesti liudytoju buto Nr.3 gyventoją, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių liudytojas į teismą neatvyko. Išklausius teismo posėdžių garso įrašų ir patikrinus jų rašytines pažymas nustatyta, kad toks prašymas teismui nebuvo pateiktas. Atsakovė neteikė įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens atstovės teiginius apie tai, jog apie avariją pranešę asmenys prisistatė esantys iš atitinkamų butų (skambinusių asmenų kontaktiniai telefonai užfiksuoti), neprašė, kad duomenis apie skambinusių asmenų tapatybę pagal telefonų numerius padėtų išreikalauti teismas, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar avarinei tarnybai skambino tie asmenys, kurie jais prisistatė. Šias aplinkybes teisme nustatė, remdamasis ieškovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimais ir trečiojo asmens pateiktais rašytiniais įrodymais apie avarijos užfiksavimą (CPK 186, 197 straipsniai), o atsakovė jų nepaneigė.
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, gavusi pretenziją iš ieškovės ir nesutikdama su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ir jos pusėje esantis trečiasis asmuo, pateikę įrodymus apie žalos atsiradimo priežastį, įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus (buto santechninių įrenginių netinkamą priežiūrą), o atsakovė savo atsikirtimų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis (CPK 178 straipsnis).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie buto nusidėvėjimo neįvertinimą, nustatant jo apliejimu apdarytos žalos dydį.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiais kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Iš ieškovės pateiktos UAB „Asistavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad jos butas buvo apžiūrėtas 2014 m. spalio 9 d., neužilgo po jo užliejimo vandeniu. Akte detaliai išvardintos turto apgadinimo užliejimu žymės, o 3486 Lt dydžio atstatomųjų darbų vertė nurodyta, įvertinus ekspertiniu būdu nustatytą buto 20 procentų nusidėvėjimą. Atsakovė nepateikė tai paneigiančio turto įvertinimo, neprašė skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Įrodinėjimo pareiga pagal civilinio proceso teisės normas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Prašomų priteisti nuostolių dydį ieškovei pagrindus rašytiniu įrodymu, teismui nekilo abejonių dėl tenkintino ieškinio sumos. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai, jog teismas savo iniciatyva privalėjo paskirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje tam nebuvo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos, remiantis CPK 93 straipsnio 1, 3 d. nuostatomis. Nors jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatytus maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 735,1 x 1,3) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), atsižvelgiant į nedidelę advokato padėjėjo darbo apimtį, rengiant šį dokumentą, išlaidos sumažintinos pusiau, o remiantis rekomendacijų 5 punktu dėl 80 procentų dydžio advokato padėjėjo darbo įkainio – iki 80 Eur (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 (aštuoniasdešimt) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)