- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2-1082-804/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- R.Č.
- Atsakovas
- K. Č.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui K. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Nurodė, kad 1996-11-16 sudarius santuoką šalys kartu gyveno apie pusę metų, tačiau atsakovas pastoviai girtavo, naktimis negrįždavo į namus, buvo neištikimas, nesirūpino šeima. Jau 15 m. šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo ir bendrų kreditorių neturi.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti įstatymo nustatyta tvarka -viešo paskelbimo būdu. Atsakovo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių santuoka sudaryta 1996 m. lapkričio 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 248) (b.l. 13).
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas girtuokliavo, šeima visiškai nesirūpino, šalys apie 15 metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę.
Atsakovas šių ieškovės paaiškinimų, patvirtinančių, kad šalių santuoka iširo dėl jo kaltės, t. y. kad atsakovas 15 metų nesirūpina šeima neginčijo ir nepaneigė, todėl laikytina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, taip pat atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pažeidė sutuoktinio pareigas, nepateikė, dėl ko teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl jo kaltės.
Šalys bendro turto neįgijo, kreditorių ir nepilnamečių vaikų neturi.
Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas.
Ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-20 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3678-4810 (b. l. 4) yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 728 Lt.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 100 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 728,00 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 96, 270, 375-386 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti R. Č. (M), a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1996 m. lapkričio 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 248), dėl K. Č. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. Č. palikti Č. pavardę, K. Č.– Č. pavardę.
Priteisti iš K. Č. 115,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš K. Č. 728,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.