- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2-1030/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- R., R. K., D. K., D. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Vendis“, BUAB „Nigema“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K. , D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1813-605/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. K. , D. K. , D. V. , tretiesiems asmenims BUAB „Vendis“, BUAB „Nigema“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. , D. K. , D. V. , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 19 857 841,07 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 9 500 000 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad, esant dabartinei ekonominei situacijai, yra akivaizdi tikimybė, jog įkeisto turto nepavyks realizuoti hipotekos lakšte nurodytomis kainomis. Ieškovo teigimu, darant prielaidą, kad įkeistą turtą pavyktų realizuoti 30 procentų žemesne nei hipotekos lakštuose nurodyta kaina, lieka neužtikrinta 9 500 636,17 Lt skola, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotini atsakovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 9 500 000 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė ieškovo AB „Swedbank“ pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo R. K. , D. K. , D. V. nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 9 500 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas tai pačiai sumai, turto saugotojais paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti.
Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovų turtą, kadangi nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovai turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įkeisto turto dabartinė vertė yra ženkliai sumažėjusi, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai prašo papildomai areštuoti atsakovų turtą. Teismas nurodė, kad taikytina ieškinio užtikrinimo priemonė – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant – piniginių lėšų areštas prašomai priteisti sumai, turto saugotoju paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovams, kadangi yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo prašyme nenurodyti išsamūs turto duomenys, teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui, pasiūlant ieškovui kreiptis į jo pasirinktą antstolį. Teismas atsakovams išaiškino, kad jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nustatytų apribojimų pažeidimą, t.y. aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymas ar paslėpimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. K. , D. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas klaidina teismą dėl BUAB „Vendis“ ieškovo naudai įkeisto turto vertės, nurodytos hipotekos lakštuose. Nors ieškovas teigia, kad viso ieškovo naudai įkeisto turto vertė, kaip ji nurodoma hipotekos lakštuose, yra 14 796 007 Lt, tačiau tai yra keturių pastatų vertė. Hipotekos lakšto Nr. 02/2006/0013639, kurio pagrindu ieškovui įkeistas BUAB „Vendis“ nuosavybės teise valdomas žemės sklypas duomenimis, minėtas sklypas yra vertas papildomų 5 100 000 Lt, todėl bendra ieškovo naudai įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra ne 14 796 007 Lt, o 19 896 007 Lt. Dėl to laikytina, kad ieškovo reikalavimai yra pilnai užtikrinti pagrindinio skolininko BUAB „Vendis“ prievolės dalimi ir viršija 38 165,93 Lt.
2. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pateikiama informacija, bendra ieškovo naudai įkeisto BUAB „Vendis“ turto (žemės sklypo ir keturių pastatų) vidutinė rinkos vertė yra 17 209 538 Lt. Ši turto vertė nustatyta 2009 m. sausio 30 dieną, t.y. jau esant ekonominiam nekilnojamo turto rinkos sąstingiui, todėl ieškovui įkeisto hipoteka turto vidutinė rinkos verte iki šios dienos nėra labai ženkliai pakitusi.
Atsakovas D. V. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie atskirojo skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą ieškovas AB „Swedbank“ bei tretysis asmuo BUAB „Nigema“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis pakeistina.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 19 857 841,07 Lt skolos, atsiradusios kreditavimo sutarties pagrindu, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Šį reikalavimą ieškovas reiškia solidariai atsakovams R. K. , D. K. , D. V. . Kadangi, esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti, ir kurio iš atsakovų atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti visų trijų atsakovų atžvilgiu.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs 2006 m. rugsėjo 22 d. kredito sutarties Nr. 06-071648-IN (su vėlesniais pakeitimais), sudarytos tarp ieškovo AB „Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ir UAB „Vendis“, pagrindu, už kurios vykdymą laidavo atsakovai R. K. , D. K. , D. V. 2006 m. rugsėjo 22 d. laidavimo sutartimis Nr. 06-071648-LA1, Nr. 06-071648-LA2, Nr. 06-071648-LA3 (su vėlesniais pakeitimais). Be to, minėtos kreditavimo sutarties vykdymas užtikrintas žemės sklypo, esančio Šėtos g. 27, Kaune, bei jame statomų statinių, vertybinių popierių įkeitimu. Ieškovas prašė teismą areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 9 500 000 Lt sumai, t.y. areštuoti neįkeistą atsakovams priklausantį turtą, kuris užtikrintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi dėl ekonominės krizės ženkliai sumažėjo hipoteka apsunkinto turto – žemės sklypo, esančio Šėtos g. 27, Kaune, bei jame statomų statinių, vertė, todėl šio turto nepakaktų skolai padengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis kriterijus nustatant turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, vertę yra turto rinkos vertė, todėl sprendžiant klausimą, ar pakanka ieškovo reikalavimų užtikrinimui ieškovui įkeisto daikto, būtina išsiaiškinti jo rinkos vertę. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog dėl ekonominės krizės iš tiesų sumažėjo nekilnojamojo turto kainos ir likvidumas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto iš dalies pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui, todėl papildomi suvaržymai atsakovų turtui, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovų teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog vidutinė žemės sklypo, esančio Šėtos g. 27, Kaune, rinkos vertė 2009 m. sausio 30 d. buvo 2 413 531 Lt, vidutinė minėtame žemės sklype esančių statinių rinkos vertė 2009 m. sausio 15 d. yra 14 796 007 Lt (3 720 848 Lt + 3 306 723 Lt + 3 797 733 Lt+ 3 970 703 Lt = 14 796 007 Lt). Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti pagrindinio skolininko BUAB „Vendis“ turto – žemės sklypo, esančio Šėtos g. 27, Kaune, bei jame esamų statinių, įkeitimu. Nežiūrint to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu minėto turto vertė gali būti pakitusi dėl besitęsiančios ekonominės krizės. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, siekiant išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir nesuteikti nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, tikslinga ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo R. K. , D. K. , D. V. nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 4 500 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas tai pačiai sumai, turto saugotojais paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis pakeistina, nutarties rezoliucinę dalį suformuluojant taip: „Ieškovo AB „Swedbank“ pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo R. K. , D. K. , D. V. , nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 4 500 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas tai pačiai sumai, turto saugotoju paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti; areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.“
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį suformuluojant taip:
„Ieškovo AB „Swedbank“, į.k. 112029651, Konstitucijos per. 20A, Vilnius, pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo R. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 4 500 000 Lt (keturių milijonų penkių šimtų tūkstančių litų) sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas tai pačiai sumai, turto saugotojais paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti. Areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.“
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui. Teisėjai Alė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas