Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-899-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
A6.-899-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00708-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Kaltinamasis
S. K.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-899-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00708-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma S. K. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2020-07-13 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą S. K. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-07-08 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 80 332,66 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai, priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo banko sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2020-02-26 pradėtas operatyvus patikrinimas, tikrintas laikotarpis nuo 2019-02-01 iki 2020-01-31. Pavedimo išrašymo datai (2020-02-20) Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 28 563,22 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-12-31 Bendrovės išlaidos sudarė – 198 712,71 Eur (4 676,99 Eur nuo 2019-02-12 iki 2019-12-31 išmokėta darbo užmokesčiui, 28,50 Eur nuo 2019-05-21 iki 2019-12-18 apmokėta už banko paslaugas, 1 571,75 Eur nuo 2019-02-26 iki 2019-12-18 sumokėta Sodrai, 141 100,00 Eur nuo 2019-04-22 iki 2019-05-29 išmokėti dividendai vadovui S. K. (akcininkui), 50 000,00 Eur nuo 2019-06-20 iki 2019-06-28 sumokėta pagal sutartį Nr. 2019-06-06, 349,22 Eur 2019-02-26, 2019-04-17 ir 2019-05-29 už paslaugas sumokėta UAB „TELE2“, kodas 111471645, 221,00 Eur 2019-05-21, 2019-06-26 ir 2019-11-15 už prekes sumokėta UADBB „Hokena“, kodas 163721477, 189,68 Eur 2019-06-14 už prekes sumokėta „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“, kodas 302912288, 575,57 Eur 2019-10-21 ir 2019-11-21 už paslaugas sumokėta akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834 ). Taigi, anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas S. K. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitam Bendrovės kreditoriui, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo S. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o VMI prie FM einamųjų mokesčių skola nepadengta.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l.58). Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes turi sveikatos problemų. Pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, gailisi (b.l. 57). Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

S. K. kaltę patvirtina VMI prie LR finansų ministerijos 2020-03-26 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222-08) FR1042-1162 (b.l. 13-18), Bendrovės kasos įrašų knygos išrašas (b.l. 19-21), 2019-06-06 ir 2020-02-03 paskolos sutarčių duomenys (b.l. 22-23), Mokesčių mokėtojų registro išrašai (b.l. 24-46)), kita bylos medžiaga. Bendrovės vadovu S. K. buvo laikotarpiu nuo 2016-02-25 iki 2019-12-12.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-07-09 pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui S. K. už tai, jog jis nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - teises.

Patikrinus S. K. vadovavimo Bendrovei laikotarpį, tai yra laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-12-12, nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 198 712,71 Eur. Tai yra 4 676,99 Eur nuo 2019-02-12 iki 2019-12-31 išmokėta darbo užmokesčiui, 28,50 Eur nuo 2019-05-21 iki 2019-12-18 apmokėta už banko paslaugas, 1 571,75 Eur nuo 2019-02-26 iki 2019-12-18 sumokėta Sodrai, 141 100,00 Eur nuo 2019-04-22 iki 2019-05-29 išmokėti dividendai vadovui S. K. (akcininkui), 50 000,00 Eur nuo 2019-06-20 iki 2019-06-28 sumokėta pagal sutartį Nr. 2019-06-06, 349,22 Eur 2019-02-26, 2019-04-17 ir 2019-05-29 už paslaugas sumokėta UAB „TELE2“, kodas 111471645, 221,00 Eur 2019-05-21, 2019-06-26 ir 2019-11-15 už prekes sumokėta UADBB „Hokena“, kodas 163721477, 189,68 Eur 2019-06-14 už prekes sumokėta „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“, kodas 302912288, 575,57 Eur 2019-10-21 ir 2019-11-21 už paslaugas sumokėta akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834.

2020-02-20 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 28 563,22 Eur. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-07-08 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 80 332,66 Eur.

Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybei nuolat auga, tačiau Bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, ne VMI.

Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas S. K. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitam Bendrovės kreditoriui, o ne VMI prie FM, neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas CK 6.390¹ straipsnyje numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

S. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, jog kaltę pripažįsta ir gailisi.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. K. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-899-718/2020 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė