Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2017-05-01 apie 01.35 val. Kaune, Jurbarko g. ties žiedine sankryža su Jonavos g., pažeisdamas KET 14 p. reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 %o (promilės) etilo alkoholio, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

V. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad įvykio dieną pas jį į svečius atvažiavo draugai, jie išgėrė ir nežino, kas jam galvoje susimaišė, kad jis sėdo vairuoti transporto priemonę. Šiaip yra negeriantis, gal tik porą kartų per gyvenimą išgėręs yra. Žino, kad vairuoti išgėrus negalima, labai gailisi, kad taip atsitiko. Padarytą žalą atlygino. Nors automobilis registruotas tėčio vardu, tačiau realiai automobiliu naudojasi jis. Automobilį registravo tėčio vardu, kad būtų pigesnis draudimas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą draugės A. B. atsakomybei be užstato.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

-2017-05-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - Jurbarko - Jonavos g. sankryža, Kauno m., fiksuotas automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimas ant kliūties. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 5-11);

-2017-05-01 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio deformuotas priekinis bamperis ir kitos detalės. Automobilio savininkas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-16);

- Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017-05-01 Kaune, Jurbarko-Jonavos g. žiedinėje sankryžoje (b. 1. 19 );

- liudytojo O. N. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-05-01 su kolega T. N. dirbo priskirtame maršrute pagal šaukinį „1980“. Apie 01.30 val. stovėjo tarnybiniu automobiliu prie „Statoil“ degalinės, esančios Jonavos g. netoli žiedinės sankryžos su Šauklių g. Atkreipė dėmesį per Vilijampolės tiltą dideliu greičiu atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris pravažiavęs tiltą ir įsukdamas į žiedinę sankryžą, „neišėmė posūkio“, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į kelio ženklą. Su kolega nedelsdami privažiavo prie eismo įvykio vietos. Automobilyje „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo 2 jauni vyriškiai. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kurio patikrinus dokumentus, nustatyta, kad tai buvo V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jo keleivis (sėdėjo priekinėje keleivio vietoje) pagal dokumentus buvo A. S.. Pagal sulėtėjusią orientaciją, vangumą, nerišlią šneką, stiprų alkoholio kvapą, sklidusį nuo abiejų vyriškių, buvo aišku, kad jie neblaivūs. Paklausus V. K. ar jis vartojo alkoholį, šis teigė, kad nevartojo. Alkotesteriu patikrino vairuotojo V. K. girtumą. Alkotesteriu nustatė 3.01 % promilės girtumą. Netrukus „Audi A6 Avant“ vairuotojas pradėjo skųstis kojos skausmais, todėl apžiūrai buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Apie įvykį buvo pranešta Kelių policijos eismo įvykių registravimo skyriui. Atvykus greitosios medikams ir jiems apžiūrėjus vairuotoją V. K., medikų buvo nuspręsta jį vežti į Kauno klinikas. Buvo iškviestas kitas ekipažas saugoti eismo įvykio vietą, o jiedu su kolega lydėjo greitosios medikų automobilį į Kauno klinikas. V. K. į Kauno klinikas buvo nuvežtas 02.10 val. Pats V. K. pripažino vairavęs automobilį, be to, O. N. su kolega T. N., kai privažiavo, jie dar nebuvo išlipę iš automobilio ir matė, kad būtent tas asmuo vairavo „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1 . 35);

- liudytojo A. S. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-04-29 su drauge K. K. atvyko pas draugus į Kauną pasisvečiuoti. Čia susipažino su V., kuris iš jo draugės K. draugų aplinkos. Taip susiklostė, kad 2017-05-01, apie 01.30 val. jis su V. važiavo į miestą jo vairuojamu automobiliu „Audi A6“. Prieš tai abu vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivūs. Automobilį vairavo V. (vėliau sužinojo, pavardė – K.). Žiedinėje sankryžoje V. nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į stulpą ir kelio ženklą. Iškart po to privažiavo policijos patruliai. Jis su V. K. tuo metu dar sėdėjo automobilyje. Pareigūnai paprašė išlipti iš automobilio. V. „pūtė: į alkotesterį. Žino, kad nustatė jam apie 3.0 % promilės girtumą. A. S. „pūsti“ nedavė, kadangi buvo keleivis. Vėliau V. pasidarė blogai su sveikata, skaudėjo kojas. Pareigūnai jam iškvietė greitosios medikus, kurie V. nuvežė į gydymo įstaigą. V. automobilis buvo nutransportuotas saugoti į aikštelę. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir kontaktinį telefono numerį. Vėliau leido važiuoti. Neabejotinai dėl eismo įvykio kaltas V., kadangi vairavo neblaivus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į elektros stulpą ir kelio ženklą. A. S. pats nesusižalojo. Jam žala nepadaryta, Vaidui jokio pobūdžio pretenzijų neturi (b. 1. 33);

- Alkotesterio parodymais 2017-05-01, 01:32 val. V. K. nustatyta 3.01 % promilių girtumas (b. l. 29);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4230/2017 (02) nurodyta, kad V. K. kraujyje nustatyta mažiausia 2,72 % promilės etilo alkoholio koncentracija (b. 1. 47);

- įtariamojo V. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-01, apie 01.30 val. vairavo tėvui S. K. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Jurbarko g. nuo Vilijampolės link miesto Centro. Su juo priekinėje keleivio vietoje važiavo draugas Albertas. Abu buvo neblaivūs, kadangi vakarėlyje vartojo alkoholį, o vėliau tiesiog išvažiavo į miestą. Žiedinėje sankryžoje su Jonavos gatve nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į kelio ženklą. Iškart privažiavo policijos patruliai. Jam alkotesteriu puvo nustatytas 3.0 % promilių girtumas. Vėliau pajuto skausmus galvoje ir kojoje. Pareigūnai jam iškvietė greitosios medikus. Atvykę medikai jį nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo apžiūrėtas ir paimtas iš jo kraujas girtumui nustatyti. Nuoširdžiai pripažįsta ir labai gailisi. Jokioje psichiatrų įskaitoje nėra registruotas, priklausomybės ligų centre niekada nesilankė (b. 1. 39).

- Papildomai apklaustas V. K. parodė, kad 2017-05-01 vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus. Šį automobilį nusipirko iš savo santaupų, tačiau tik registravo tėvo S. K. vardu, kad būtų finansiškai palankesnės draudimo sąlygos. Šiuo metu tėvas yra išvykęs dirbti į Norvegiją (b. 1. 40);

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. K. 2017-05-01 apie 01.35 val. vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. K. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo draugės A. B. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Byloje pateiktas laiduotojos A. B. prašymas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi nei ji pati, nei jos šeimos nariai bei kiti artimi giminaičiai nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Mano, kad ji pagal savo asmenines savybes yra autoritetas savo draugui, jie artimai bendrauja, jis jos klauso, klausia patarimų, todėl ji gali daryti realią teigiamą įtaką tolesniam draugo elgesiui.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. K. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja A. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą A. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. B. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,72 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, yra jauno amžiaus, studentas, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – dveji metai.

Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“ atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad S. K. vardu registruotos, tačiau realiai kaltinamajam V. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. K. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Transporto priemonė – automobilis Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Kauno Šančių autoservisas ir KO“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Europos pr. 109, Kaunas (b. l. 26), konfiskuotina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2017-05-11 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5799, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą V. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1245-919/2017 nutraukti.

Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Išaiškinti V. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. K. nepriteisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę – automobilį, „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WAUZZZ4BZYN119294, kuris saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Europos pr. 109, Kaunas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.