Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-11-21 · Byla Nr. A2.11.-1771-802/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
A2.11.-1771-802/2016
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01504-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eridana Paltanavičienė
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-1771-802/2016Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01504-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.12.; 2.14.3 (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 21 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016-09-10 apie 12 val., Kazlų Rūdos sav. Bagotosios k. Šilo g. prie namo pažymėto numeriu 36 policijos pareigūnus vadino įžeidžiančiais žodžiais, tokiu būdu įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Šiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 str. 2 d.

Į teismo posėdį atvykusi R. G. paaiškina, kad tądien ji ėjo su dukra ir anūkėmis namų link kai pamatė, kad policijos pareigūnai jos vyrą tempia už atlapų. Tai pamačiusi ji atėjo pažiūrėti ką vyras galėjo tokio padaryti. Pareigūnų teigimu jos vyras atrodė neblaivus, tačiau jos teigimu pūsti vyrui jie nedavė. Pareigūnų tokiais žodžiais, kurie nurodyti patrulių tarnybiniuose pranešimuose, ji nevadino. Galėjo pavadinti utėlėmis ir ne daugiau, ir tai tik todėl, kad jie prikišo jog buvo kviesti kai mirė jos dukra. Dėl šio, R. G. teigimu, ji labai susijaudino ir galėjo taip pareigūnus pavadinti.

Posėdyje apklausta pareigūnė G. M. paaiškina, kad ji tiesiogiai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir jos vyru nebendravo, bet sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, pildė dokumentus ir viską girdėjo, nes automobilio langas buvo praviras. Nurodo, kad konflikto jokio tarp pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vyro nekilo, tačiau kai kolega jį pasivijo ir paprašė pasitikrinti blaivumą pažeidėjos vyras iškart buvo agresyviai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu, ėmė juos keikti. Pareigūnė aiškiai girdėjo, kad atėjusi G. sutuoktinė taip pat keikė jos kolegas, vadino juos ,,kaimo bliadėm“, ,,utėlėm“ ir pan., o norint nustatyti jos asmenybę ji pasakė ,,eikit nachui“, apsisuko ir nuėjo. Buvo vidurys dienos, aplink daug žmonių, kurie matė ir girdėjo keiksmus pareigūnų atžvilgiu.

Liudytojas E. J. parodė, kad įvykį atsimena. Pažeidimo dieną jie patruliavo Bagotosios kaime. Pastebėjo dviratininką, kuris juos pamatęs greitai nušoko nuo dviračio ir pradėjo jį vestis į pievą keliukų. Kilo įtarimų, kad gali važiuoti būdamas neblaivus, todėl jo kolega nuėjo ir atsivedė prie tarnybinio automobilio. Gudaitis iškart buvo pasipiktinęs tuo, pradėjo rėkti ir dergti visokiais žodžiais. Paskui prisistatė G., kuri taip pat pradėjo pareigūnus visaip vadinti. Susirinko daug žmonių, kilo triukšmas. Kai G. pareigūnai paprašė pateikti asmens duomenis, ši atsisakė ir nuėjo. Todėl tapatybę nustatė, pagal kaimynų paaiškinimus. Pareigūnas nežino kodėl konfliktas kilo. Toliau nebuvo ko eskaluoti konflikto. Jie kartu su vyru nuėjo. Pasitikrinti neblaivumą šis atsisakė, bet pokalbio metu jau buvo matyti, kad jis nėra neblaivus. Patvirtina, kad R. G. visaip juos vadino: ,,kaimo bliadės“, ,,utėlės“, ,,ko kabinėjatės“ ir pan., žodžių kruša buvo. Prieš nueidama pasiuntė juos ir nuėjo.

Liudytojas T. S. duodamas parodymus nurodė, kad jie patruliavo Bagotosios kaime, kai pastebėjo dviratininką kuris nušoko nuo dviračio ir ėmė jį vestis į pievas. Tuomet sustojo ir pareigūnas pašaukė dviratininką, bet šis neatėjo. Pareigūnui prie jo priėjus pačiam asmuo nenorėjo bendrauti, rodė nepasitenkinimą. Kilo įtarimų, kad gali būti neblaivus, todėl turėjo šią aplinkybę patikrinti. Bandė išspręsti susiklosčiusią situaciją, prašė G. prieiti prie automobilio, bet šis agresyviai elgėsi. Galiausiai prisikalbinus asmuo ir toliau nesivaldė, pareigūnus užgauliojo. Aplink buvo nemažai žmonių ir jie viską matė. Vėliau priėjo moteris, kaip paaiškėjo žmona, utėlėmis pradėjo vadinti, juos keikti. Pareigūnas kvietė ją, kad nustatyti asmenybę, bet ji visaip išvadino juos, pasiuntė ,,nachui“ ir nuėjo. Anksčiau jis nebuvo pas G., jos nepažįsta, jokių tarpasmeninių santykių nėra.

Liudytoja I. G. (kviesta R. G. iniciatyva) paaiškina, kad pokalbio turinio ji negirdėjo, nes buvo prie savo namų ir po to jau iš namų stebėjo visą įvykį, kuris užsitęsė. Matė, kaip kaimynas ėjo su dviračiu, o pareigūnai matyt pamanė, kad jis neblaivus ir vedėsi prie automobilio patikrinti. Matė, kaip vėliau atėjo R. G., tačiau apie ką jie kalbėjosi nežino. Kad automobilyje būtų trečia pareigūnė, nematė. Kaimynų daug susirinko pasižiūrėti kas vyksta.

R. G. kaltę, apart aplinkybių kurias ji pati iš dalies pripažįsta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2d., įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 16061852618, iš kurio matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, nurodyta pažeidėjos asmens tapatybė (b. l. 1, dalį šių aplinkybių, kaip antai įvykio dieną, laiką ir vietą bei pareigūnų atžvilgiu išsakytą jų vadinimą utėlėmis pažeidėja visiškai pripažįsta), Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, aprašantys padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, fiksuojantys jų atžvilgiu išsakytus keiksmus, pažeidimą įvykdžiusio asmens identifikavimą (b. l. 2-3), R. G. paaiškinimas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės iš kurių matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta pareigūnus išvadinusi utėlėmis (b. l .4), J. G. paaiškinimas, kuriame savo kaltės įžeidinėjęs pareigūnus jis neneigia (b. l. 5, tai rodo, kad dar iki pasirodant pažeidėjai, situacija jau buvo konfliktiška ), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti kad R. G. administracine tvarka nebausta, taigi ir už tokio pažeidimo padarymą atsakomybėn traukiam pirmą kartą (b. l. 6). Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir R. G. kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Tai, kad dalį pareigūnų atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių žodžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, rodo tik R. G. gynybą. Apklaustiems liudytojais pareigūnams E. J., T. S. ir G. M. visiškai patvirtinus ATP protokole ir tarnybiniuose pranešimuose nurodomas faktines aplinkybes, kurių nepaneigė R. G. iniciatyva pakviesta liudyti I. G., nes ji pokalbio turinio, būdama toli, negirdėjo, teismas konstatuoja, kad paneigiančių ATP protokole nurodomas aplinkybes įrodymų nebuvo gauta, ištirti byloje įrodymai vienas kita papildo ir patikslina, yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, todėl laiko pažeidimo faktą esant visiškai įrodytu.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta. R. G. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl ji yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. G. administracine tvarka nebausta, tai iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdina teigiamai. Vienok savo kaltę ji neigia ir nėra įsitikinusi ar jos išsakyti žodžiai turėjo įžeisti pareigūnus. Iš šio spręstina, kad dėl to kaltais ji laiko pačius pareigūnus, ko teismas byloje nenustatė. T. y. teismas nenustatė, kad pareigūnų veiksmai neatitiktų etiško ir korektiško elgesio standartų. Atvirkščiai, pareigūnų apklausa patvirtino, kad susidariusioje situacijoje pareigūnai priėmė tinkamus sprendimus ir negilino konflikto. Nors pažeidėjos buvo prašoma nenueiti, siekiant nustatyti jos tapatybę, tačiau šiai apsisukus ir nuėjus, pareigūnai priėmė sprendimą jos nesivyti, nenusprendė pristatyti į PK tapatybei nustatyti, nors tokią teisę turi, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę nustatė pagal kaimynų parodymus. Nustatytos aplinkybės rodo kad situacija buvo nemaloni, tačiau tokią įvykių seka savo veiksmais iššaukė netinkamas pažeidėjos ir jos vyro elgesys, nepagarbus požiūris į pareigūnų darbą ir atliekamas jų pareigas, kuris yra skirtas aplinkai ir žmonėms saugoti bei ginti, nusikalstamoms veikoms užkardinti, ir viešas tokio neigiamo požiūrio demonstravimas susirinkusios bendruomenės akivaizdoje. Iš šio taip pat seka, kad R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Paklausta kaip vertina savo poelgį, ji nesigailėjo pareigūnų atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių žodžių ir savo nepagarbaus poelgio matant kaimo bendruomenei. Gailėjosi tik vieno, kodėl iš viso prie jų priėjo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, palankiai vertinant tą aplinkybę, jog ji baudžiama pirmą kartą, tačiau byloje nenustačius jokių pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu pažeidėjos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str., sprendžia, jog R. G. skirtina minimali ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 187 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 16061852618. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK, R. G..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Eridana Paltanavičienė