- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-02
- Bylos Nr.
- e1-591-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42154-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. A. 2023 m. lapkričio 2 d. apie 3.08 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,60 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. apie 19 val. vakaro pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko draugai, šiuo metu pasakyti jų vardų negali. Neseniai išsiskyrė su savo drauge A. I., todėl nusprendė su pažįstamais vartoti alkoholinius gėrimus. Vartojo alų ir degtinę, kiek suvartojo ir būtent kokio tipo jis neprisimena. Šiek tiek vėliau pastebėjo, kad nebeturėjo cigarečių, todėl nusprendė jų įsigyti. Jis paprašė savo draugo, kurio vardo neprisimena, kad jis paskolintų savo automobilį. Pastebėjo, kad jis galimai sutiko, todėl paėmė jo automobilio raktelius ir važiavo į ,,Chief Pizza“ restoraną, esantį (duomenys neskelbtini). Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumo lygį ir nustatė, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Dėl įvykio labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad jo automobiliu ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi krikštasūnis A. Š. (A. Š.), automobilis registruotas jo vardu, bet automobiliu naudojasi A. Š., kuris jo niekada neinformuoja, ką daro su registruotu automobiliu, bet jis jo neklausia. Apie E. A. jis nieko nežino, apie jį jam nepasakodavo krikštasūnis. Jis A. Š. suteikė leidimą naudotis jo vardu registruota transporto priemone. Apie šį įvykį pirmą kartą buvo informuotas tyrėjo, jo krikštasūnis jam nieko apie įvykį nepasakė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jo automobilis ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas krikštatėvio K. A. vardu, bet transporto priemonę naudoja jis. Spalio viduryje jis vyko į Gariūnus, norėdamas pakeisti savo transporto priemonės – ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas. Padangų keitimo metu sutiko E. A., kuris papasakojo jam, kad norėtų įsigyti jo transporto priemonę. Su juo susitarė aptarti transporto priemonės pardavimą vėliau. Spalio 28 d. ar 29 d., tiksliai pasakyti negali, E. A. jam paskambino ir pareiškė norą įsigyti jo automobilį. Jis sutiko ir jie susitiko (duomenys neskelbtini). E. A. apžiūrėjus jo automobilį, jis paprašė, ar galėtų kelias dienas panaudoti jo transporto priemonę, sakydamas, kad nori ją išbandyti. Jis sutiko, su savo transporto priemone nuvažiavo į Žirmūnus ir ten perdavė jam savo automobilio raktelius. Maždaug po dviejų dienų, apie lapkričio 2 d., anksti ryte E. A. jam paskambino ir nurodė, kad jo transporto priemonė buvo konfiskuota. Paklausus, kodėl jo transporto priemonė buvo atimta, nes visi dokumentai buvo tvarkingi, E. A. nurodė, kad neturi teisės vairuoti automobilį. Nežinojo, kad E. A. neturi vairuotojo pažymėjimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkas K. A. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas galinis bamperis. Transporto priemonės techninė būklė atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 2 d. 03.08 val. E. A. nustatytas 1,60 promilių girtumas, o tą pačią dieną 03.32 val. – 1,67 promilių girtumas.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. A.
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio ,,Toyota Prius“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 5 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. apie 19 val. vakaro pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko draugai. Neseniai išsiskyrė su savo drauge A. I., todėl nusprendė su pažįstamais vartoti alkoholinius gėrimus. Vartojo alų ir degtinę, kiek suvartojo ir būtent kokio tipo jis neprisimena. Šiek tiek vėliau pastebėjo, kad nebeturėjo cigarečių, todėl nusprendė jų įsigyti. Jis paprašė savo draugo, kurio vardo neprisimena, kad jis paskolintų savo automobilį. Pastebėjo, kad jis galimai sutiko, todėl paėmė jo automobilio raktelius ir važiavo į ,,Chief Pizza“ restoraną, esantį (duomenys neskelbtini). Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų K. A., A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad E. A. policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1,60 promilių etilo alkoholio koncentraciją, antrą kartą nustatė 1,67 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 dėl transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. A. policijos pareigūnai tikrinimo metu antrą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1,67 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šios aplinkybės pašalinimas kvalifikacijos nekeičia.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. A. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, neteistas, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju E. A. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. A. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,60 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. A. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 5 000 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo E. A. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. A. išieškoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės naudai.
E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.