- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1115-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12032-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. R. 3 617,10 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 617,10 Lt sumos nuo 2010-11-01 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2000-06-01 paskolino atsakovui 22 000 Lt. 2005-01-09 atsakovas grąžino 5 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2009-05-19 sprendimu iš ieškovo atsakovui priteisė 3 302,90 Lt žyminio mokesčio ir 10 080 Lt advokato pagalbai apmokėti, viso 13 382,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, 2010-09-23 išsiųstu atsakovui registruotu laišku, informavo atsakovą, kad reikalauja grąžinti jam suteiktą ir negrąžintą 17 000 Lt paskolą bei, kad iš šitos sumos turi būti atimta atsakovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Paaiškina, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos sprendimui, turėjo sumokėti atsakovui 13 382,90 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl šios sumos įskaitymas grąžintinos paskolos sąskaita atitiko CK 6.130 str. 1 d. reikalavimus. Teigia, kad, atlikus įskaitymą, atsakovas privalėjo grąžinti 3 617,10 Lt iki 2010-11-01, tačiau paskola nėra grąžinta iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 6.873 str. 2 d. nuostatą paskola turi būti grąžinta per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Todėl ieškovas 2010-09-14 raginimu nepagrįstai reikalavo paskolos sumą grąžinti per penkias dienas. Taip pat pažymi, kad raginimas grąžinti paskolą jam nebuvo įteiktas ir ieškovas įrodymų apie jo įteikimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui A. K. 3 617,10 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 617,10 Lt sumos nuo 2010-11-01 iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 617,10 Lt sumą nuo 2013-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,51 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą 12,06 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčo, ar pagrįstai ieškovas pasinaudojo įskaitymo teise ir iš jam mokėtinos 17 000 Lt sumos pagal paskolos sutartį išskaitė 13 382,90 Lt sumą bylinėjimosi išlaidoms atsakovui atlyginti, byloje nėra. Tarp šalių iš esmės ginčas kilęs dėl pareigos atsakovui mokėti materialines palūkanas nuo 2010-11-01 buvimo (ar nebuvimo), kai atsakovui nebuvo įteiktas ieškovo siųstas raginimas grąžinti paskolą. Pagal CK 6.873 str. 2 d., jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė įstatyme numatytą nuostatą pareikalauti paskolos grąžinimo, kai atsakovui 2010-09-23 išsiuntė raginimą grąžinti paskolą. Teismui nenustačius aplinkybių, kodėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo kredito grąžinimo, teismas priteisė iš atsakovo 3 617,10 Lt negrąžintos paskolos (CK 6.874 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jam raginimas grąžinti paskolą nebuvo įteiktas, kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad atsakovas buvo tinkamai raginamas grąžinti paskolą, todėl atsakovui atsiranda prievolė mokėti įstatymines palūkanas (CK 6.872 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad yra pagrindas šį ieškovo reikalavimą patenkinti ir priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo 3 617,10 Lt nuo 2010-11-01 iki visiško paskolos grąžinimo (CK 6.210 str. 1 d.). Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos – 2013-01-03 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Atsakovas A. R. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1. prijungti prie šios bylos medžiagos Vilniaus apygardos teisme esančios civilinės bylos Nr. 2-87-413/2009 ir išreikalauti bei prijungti prie šios bylos Vilniaus rajono apylinkės teisme esančios civilinės bylos Nr. 2-581-341/2010 medžiagą; 2. taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį dalyje dėl materialinių palūkanų priteisimo; 3. pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3422-592/2013 - atmesti ieškovo A. K. ieškinio reikalavimą dėl materialinių palūkanų priteisimo ir dalies procesinių palūkanų priteisimo laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2013-02-14; 4. pašalinti iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3422-592/2013 motyvuojamosios dalies prejudicinį faktą (motyvus), kad atsakovo A. R. skolos (17 000 Lt) pagal 2000-06-01 paskolos sutartį (raštelį) ir ieškovo skolos pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-87-431/2009 (13 382,90 Lt) įskaitymas įvyko 2010-10-01; 5. priteisti iš ieškovo A. K. atsakovo A. R. naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme; 6. patenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti atsakovo A. R. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas mano, kad teismas neteisingai traktavo, jog ieškovo 2010-09-17 Raginimas atsakovui grąžinti skolą buvo įteiktas tinkamai, nes reikalavimas grąžinti paskolą galėjo būti pareikštas žodžiu, ir kad toks reikalavimas faktiškai buvo pareikštas. Todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteistos materialinės palūkanos ir dalis procesinių palūkanų, skaičiuojant jas tik pasibaigus 30 dienų terminui nuo faktinio reikalavimo grąžinti paskolą gavimo dienos (2013-01-15) - nuo 2013-02-14 (CK 6.873 str. 2 d.), turi būti panaikinama. Materialiosios palūkanos (delspinigiai) nuo 2010-09-17 net teoriškai negalėjo būti priteistos, kadangi joms taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Atsakovas neprašė pirmojoje instancijoje taikyti šioje bylos dalyje ieškinio senaties, kadangi materialinės palūkanos (delspinigiai) apskritai negalėjo būti priteisiami. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl įskaitymo teisėtumo, išėjo už ieškinio ribų ir sukūrė prejudicinį faktą. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą buvo šališkas, todėl prašo išreikalauti kitas bylas, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmos instancijos teismo sprendimu priteistos skolos, tačiau nesutinka dėl dalies materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo, todėl šios apeliacijos dalykas yra pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo buvo priteista materialinių ir procesinių palūkanų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 3 617,10 Lt negrąžintos paskolos ir priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo 3 617,10 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki paskolos grąžinimo dienos. Šalys buvo sudariusios paskolos sutartį, tačiau jame nenurodžiusios termino, kada turi būti grąžinta paskola. Ieškovas nurodė, kad palūkanos skaičiuotinos nuo 2010-11-01, t.y. praėjus mėnesiui, kai ieškovas išsiuntė 2010-09-17 raginimą grąžinti paskolą. Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Iš byloje esančios Lietuvos pašto pažymos nustatyta, kad ieškovo siųsta registruotojo pašto korespondencijos siunta Nr. RN197393597LT, adresuota A. R., (duomenys neskelbtini), Vilniaus 9-ajame pašte gauta 2010-09-25 ir buvo pateikta pristatyti gavėjui. Kadangi gavėjo rasti nepavyko, jam gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą. Gavėjui neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte 1 mėnesio saugojimo laikotarpiui, siunta 2010-10-26 buvo grąžinta siuntėjui (b.l. 52). Akivaizdu, kad ieškovo 2010-09-17 raginimas grąžinti skolą ir informavimas apie atliktą įskaitymą atsakovui nebuvo įteiktas, todėl atsakovas niekaip negalėjo žinoti, jog jis turi grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas išsiųsdamas raginimą ir informuodamas apie įskaitymą tinkamai realizavo įstatymo nuostatą dėl reikalavimo grąžinti paskolą. Pažymėtina, kad ieškovas 2010-09-17 raginimu atliko du veiksmus – įskaitymą ir pareikalavo grąžinti skolą. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Civilinis kodeksas nekonkretizuoja pranešimo apie įskaitymą formos, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija mano, kad skolininkui turi būti pranešama tokiu būdu, jog nekiltų pagrįstų abejonių dėl atlikto įskaitymo ir pareikalavimo grąžinti skolą. Vien tik ieškovo reikalavimo išsiuntimas šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu šalies informavimu, kadangi šalių paskolos raštelyje nebuvo nurodyti skolos grąžinimo terminai, taip pat nėra nurodyti ir šalių adresai. Tai, jog šalys iki 2010-09-17 raginimo atsakovui išsiuntimo bylinėjimosi Vilniaus apygardos teisme, bendravo tiesiogiai arba per atstovus ir galėjo žinoti apie ieškovo reikalavimą grąžinti paskolą, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmos instancijos teismo argumentu. Kaip matyti iš Lietuvos pašto pažymos, 2010-09-17 reikalavimas atsakovui nebuvo įteiktas, jis grąžintas atgal ieškovui, todėl objektyviai nėra priežasčių teigti, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą grąžinti 3617,10 Lt skolą. Teisėjų kolegija ištyrusi byloje esančius įrodymus nustatė, kad tik iš atsakovui įteikto ieškinio, jis galėjo sužinoti apie ieškovo reikalavimą įvykdyti prievolę. Ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2013-01-15 (b.l. 40), todėl ieškovui priteistinos materialiosios palūkanos turi būti pradėtos skaičiuoti nuo 2013-02-14, t.y. praėjus mėnesiui, kai jis sužinojo apie reikalavimą įvykdyti prievolę geruoju (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str., 6.874 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto reikalavimas pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje dėl materialinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Kadangi ieškinys pirmos instancijos teisme teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2013-01-03, tai procesinės palūkanos šiuo atveju pradedamos skaičiuoti būtent nuo šios dienos. Atsižvelgiant į tai, apelianto reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas, kaip ir materialines palūkanas, nuo tos pačios 2013-02-14 dienos yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 617,10 Lt sumą nuo 2013-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį dalyje dėl materialinių palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą galima pareikšti tuo atveju, jeigu tokia būtinybė iškilo vėliau. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, priteisiant materialines palūkanas (CPK 312 str.).
Atsakovo prašymas išreikalauti ir prie nagrinėjamos bylos prijungti Vilniaus apygardos teisme esančios civilinės bylos Nr. 2-87-413/2009 ir Vilniaus rajono apylinkės teisme esančios civilinės bylos Nr. 2-581-341/2010 medžiagą, yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovas mano, kad išreikalautų bylų medžiaga padėtų apeliacinės instancijos teismui nustatyti faktą, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2010 metais šalys „bylinėjosi Vilniaus apygardos teisme, bendravo tiesiogiai arba per atstovus“. Šios aplinkybės nustatymas neturi jokios reikšmės, kadangi apeliacinės instancijos teismas ir taip pripažino, jog atsakovas apie reikalavimą grąžinti skolą sužinojo tik gavęs ieškinį, t.y. 2013-01-15, o ne kažkada anksčiau šalims bylinėjantis kitose civilinėse bylose.
Nepagrįstas ir atsakovo reikalavimas pašalinti iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3422-592/2013 motyvuojamosios dalies prejudicinį faktą (motyvus), kad atsakovo A. R. skolos (17 000 Lt) pagal 2000-06-01 paskolos sutartį (raštelį) ir ieškovo skolos pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-87-431/2009 (13 382,90 Lt) įskaitymas įvyko 2010-10-01. Pažymėtina, kad teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Teisėjas neprivalo aiškintis dėl bylų nagrinėjimo ir priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėjo argumentai ir motyvai išdėstomi priimtuose sprendimuose. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis savo žiniomis, objektyviu įrodymų vertinimu ir vidiniu įsitikinimu, priėmė motyvuotą sprendimą. Pažymėtina, kad tik aukštesnės pakopos teismas proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti teisėjo sprendimus. Teismų instancinės sistemos paskirtis – šalinti bet kurias žemesnių instancijų teismų padarytas fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, neleisti įvykdyti neteisingumo; teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT9-S6/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas apelianto prašymas pašalinti prejudicinį faktą (motyvus) iš ginčijamo sprendimo, kaip nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą patikrina pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir priima motyvuotą nutartį (sprendimą), kuriame išdėsto savo poziciją iš esmės, o ne šalina atskirus motyvus iš pirmos instancijos teismo sprendimo. Tai, kad žemesnės instancijos teismo teisėjo, nepriklausomai ir nešališkai išnagrinėjusio bylą, priimant sprendimą padarytos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai ištaisomi aukštesnės instancijos teismo, pirmiausia rodo, kad teismų instancinė sistema veikia pagal savo paskirtį, o ne tai, kad pakeistą ar panaikintą sprendimą priėmęs teisėjas aplaidžiai atliko savo pareigas ar stokojo reikiamos profesinės kvalifikacijos.
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė kelis reikalavimus, tačiau iš esmės tik vieną materialinį, t.y. dėl procesinių ir materialinių palūkanų priteisimo. Šis apelianto reikalavimas buvo tenkintas iš dalies. Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą apeliacinės instancijos teisme taikytina CPK 93 str. 2 d. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 800 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 95-96). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, todėl laikytinas pagrįstu ir priteistinu. Atsižvelgiant į tai, kad vienas apelianto reikalavimas dėl materialinių palūkanų buvo tenkintas, o dėl procesinių palūkanų atmestas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 36 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt, viso 436 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstomos, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 72,34 Lt žyminio mokesčio.
Pirmos instancijos teismas patyrė 12,06 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, jos perskirstomos iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiant 8,04 Lt, o iš ieškovo 4,02 Lt. Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi šioje byloje iš abiejų šalių išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą dalyse dėl materialinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų ir jas išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 617,10 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniolikos litų 10 ct) sumos, skaičiuojant jas nuo 2013-02-14 iki visiško paskolos grąžinimo, ir 72,34 Lt (septyniasdešimt du litus, 34 ct) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 436 Lt (keturis šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.