- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2-540-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama atnaujinti jai dėl svarbių priežasčių, t. y. nepilnametystės ir kitos priežasties (mamos ir uošvienės nebendravimo), praleistą šešių mėnesių terminą jos senelio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, jog jos senelis A. P. 1993-06-29 sudarytu testamentu jai paliko (duomenys neskelbtini), (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) turimą gyvenamą namą su ūkiniais pastatais. Pažymėjo, jog testamentą nuolat pas save laikė senelio sutuoktinė, jos močiutė J. P., ir nei jai, nei jos mamai (savo marčiai) N. P. (dabar – M.) apie tai nieko neminėjo, o senelis jau tada sunkiai sirgo ir buvo slaugomas savo sutuoktinės, todėl perduoti testamento jai negalėjo. Apie esamą testamentą ji ir mama žinojusios tik iš nuogirdų. Po senelio A. P. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo remdamasi testamentu kreipėsi tik močiutė, o ji tuo metu buvusi dar nepilnametė, vienuolikos metų amžiaus, ir savo teisių į palikimą įgyvendinti negalėjo. Tėvas, palikėjo sūnus R. P., jau buvo miręs, o močiutės ir mamos santykiai buvo nuolat įtempti, todėl jos faktiškai nebendravo. Testamentą ji realiai gavusi tik prieš močiutės mirtį. Mano, jog jos nurodytos priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pratęsti (atnaujinti) terminą.
Teismo posėdyje pareiškėja V. K. ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad testamentą iš močiutės ji gavusi prieš savaitę iki jos mirties, močiutė sakiusi, jog anksčiau testamento nedavusi, nes bijojusi, kad mama neparduotų testamente nurodyto gyvenamo namo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė prašymui neprieštarausią, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti. Dėl pareiškėjos prašymo reikalavimų prašė spęsti savo nuožiūra, neatvykus atstovui bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (21-22 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.
Iš byloje esančios mirties liudijimo kopijos matyti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (3 b. l.), jo paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kitais inžineriniais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (11–16 b. l.), kurį 1993 m. birželio 29 d. testamentu, patvirtintu Akmenės rajono centrinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojos gydymo reikalams N. B., A. P. paliko anūkei V. P. (šiuo metu – K.). Pareiškėja V. K. yra mirusiojo A. P. anūkė (5–9 b. l.). Iš byloje esančio 2014-11-18 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimo matyti, kad mirus A. P. pagal 1993 m. birželio 29 d. testamentą pareiškimą palikimui priimti pagal testamentą 1998 m. lapkričio 12 d. padavė jo sutuoktinė J. I. P. ir jai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į testamente nurodytą turtą. Minėtame testamente nurodyta kita įpėdinė – jo vaikaitė V. P., kuri palikimo nepriėmė ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į testamente nurodytą turtą neišduotas (17 b. l.).
Kaip minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog iš anksčiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visumos matyti, kad 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nurodytą šešių mėnesių terminą mirusiojo A. P. palikimui pagal testamentą priimti pareiškėja V. K. praleido dėl svarbių priežasčių, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas šį terminą pareiškėjai pratęsti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 577 straipsniu ir 578 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u ta r i a:
patenkinti pareiškimą.
Pratęsti pareiškėjai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą jos senelio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui pagal testamentą priimti.
Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.