- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 1-59-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-50232-16
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta tuo pačiu adresu, anksčiau teista 3 kartus, teistumas išnykęs, teista:
1) 1997-10-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams, 2500 Lt bauda su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) 1997-12-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams, 3000 Lt bauda su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
3) 1998-09-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams, 3600 Lt bauda su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1997-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams, 3600 Lt bauda su 1/2 turto konfiskavimu. Pakeistas 1998-09-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, 3600 Lt bauda su 1/2 turto konfiskavimu, teistumui išnykus, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. 2016 m. spalio 24 d. apie 14.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia peiliu durdama ne mažiau kaip tris kartus sugyventiniui V. M. į dešinę krūtinės ląstos pusę, kairį žastą ir kairę nugaros pusę, padarė nukentėjusiajam V. M. kiauryminę durtinę dešinės krūtinplėvės ertmės žaizdą su kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmėje, durtinę žaizdą kairiame žaste ir kairėje nugaros pusėje, taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sugyventinio V. M. sveikatą, nes dėl kiauryminės durtinės dešinės krūtinplėvės ertmės žaizdos su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje V. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Apklausta kaip kaltinamoji J. Š. kalta prisipažino ir parodė, kad su V. M. kartu gyvena daugiau nei 10 metų. Nuo ryto su V. M. gėrė alų, išgėrė du litrus, o apie 14 val. jis išėjo į parduotuvę dar parnešti alaus. Kai sugyventinis parnešė alaus, su juo virtuvėje dar išgėrė du litrus, jis sėdėjo nenusirengęs, su striuke, tarp jų kilo konfliktas, jis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Neapsikentusi jo užgauliojimų, paėmė peilį ir sėdinčiam sugyventiniui dūrė vieną kartą į krūtinę, o kai jis pasviro ant stalo, du kartus dūrė į nugarą. Po gautų sužalojimų sugyventinis pašoko ir išbėgo pro duris. Kur išbėgo, nematė ir nežiūrėjo, o užsirakino duris ir sėdėjo, kol atvyko policijos pareigūnai. Dabar V. M. gyvena pas ją, jis nebegeria, o ji nusiperka alaus ir geria viena. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, V. M. jai atleido.
Nukentėjusysis V. M. parodė, kad su sugyventine J. Š. gyvena kartu daugiau nei 10 metų. Spalio 24 dieną po pietų parėjo į namus išgėręs, todėl neprisimena, ar dar namuose su ja gėrė, ar jis parnešė alaus. Akistatos metu J. Š. jį įtikino, kad jie gėrė virtuvėje alų ir tik po kilusio konflikto sugyventinė jam dūrė peiliu į krutinę, o kai pasviro ant stalo, įdūrė du kartus į nugarą. Sužalotas išbėgo pro duris ir skambino į kaimynų duris. Grįžęs iš ligoninės gyvena pas Š., ji ir toliau išėjusi girtauja viena, o jis po sužalojimo nebegeria. J. Š. atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Parodymų patikrinimo vietoje metu J. Š. parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje vietą, kur sėdėjo sugyventinis V. M., kai ją išgertuvių metu ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais, ir kur stovėjo ji su peiliu rankoje, po to nurodė, kaip sudavė peiliu sėdinčiam V. M. du smūgius į krūtinę iš priekio bei dar vieną kartą pasilenkusiam į nugarą ir parodė, kaip V. M. po jos smūgių išbėgo iš buto, o ji į virtuvinės spintelės stalčių padėjo peilį (1 t., 155–167 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje vietą, kur jam grįžus stovėjo jo sugyventinė J. Š. ir kaip jis prie jos buvo priėjęs, kai ji atsisukusi peiliu jam dūrė tris kartus į krūtinę iš priekio ir po to į nugarą, bei parodė, kaip jis sužalotas išbėgo iš buto ir beldė į kaimynų (butas Nr. 8) duris (1 t.,. 86–97 b. l).
2017-01-18 atliktos akistatos metu V. M. patvirtino įtariamosios J. Š. parodymus ir nurodė, kad prisiminė, jog parėjęs parsinešė alaus ir užėjęs į butą kartu su J. Š. sėdėjo prie stalo ir gėrė alų, tada pradėjo ją vadinti necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais ir ji jam dūrė. Taip pat sutinka, kad J. Š. pirmą kartą jam dūrė, kai jis sėdėjo prie stalo, kitus du kartus – kai sėdėjo ant kėdės pasilenkęs (1 t., 100–103 b. l.).
Liudytoja V. K. parodė, kad 2016-10-24, apie 14 val., savo namuose išgirdo, kad kažkas lipa laiptais į jų aukštą, išgirdo, kad skambina į kaimynų duris. Po skambučio praėjus ne daugiau kaip minutei, išgirdo, kad koridoriuje kažkas nugriuvo. Tada priėjo prie durų ir pro akutę pamatė, kad prie kaimynų durų yra sukniubęs vyriškis, tačiau jo nepažino. Koridoriuje pamačiusi kraują paskambino į greitąją. Stovėjo prie lango ir laukė, kol atvažiuos greitoji, o pamačiusi, kad atvažiavo, parodė, kur yra sužeistas žmogus.
Iš 2016-10-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-50232-16 pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl to, kad 2016-10-24, apie 14 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivi (3.46 prom.) J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu peiliu keletą kartų dūrė sugyventiniui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinę, šis dėl durtinės krūtinės žaizdos gydomas chirurginės reanimacijos skyriuje (1 t., 7 b. l.).
2016-10-24 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad koridoriuje priešais butų Nr. 4 ir 5 duris yra prilašėjusio kraujo dėmės. Buto Nr. 5 virtuvėje ant spintelės surastas peilis su galimais kraujo pėdsakais, jis paimtas. Trečiajame aukšte prie buto Nr. 7 ant grindų stebimos kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimti biologiniai ėminiai (2 vnt.), raktų ryšulys (1 vnt.) ir peilis (1 vnt.) (1 t., 20–25; 26 b. l. ).
Šiaulių apskrities VPK KTT specialisto išvadoje Nr. 40-(U-1940)-ISI-956-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis nepriskiriamas prie šaltųjų ginklų, tai yra ūkinės buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 t., 39–40 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1554/2016(04) nurodyta, kad V. M. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė dešinės krutinplėvės ertmės žaizda su kraujo ir oro susikaupimu krutinplėvės ertmėje, durtinės žaizdos kairiame žaste ir kairėje nugaros pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau nei trimis trauminiais poveikiais aštriu duriančiu daiktu ar daiktais paveikus dešinę krūtinės ląstos pusę, kairį žastą ir kairę nugaros pusę. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. M. dėl kiauryminės durtinės dešinės krutinplėvės ertmės žaizdos su kraujo susikaupimu krutinplėvės ertmėje, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 73–74 b. l.).
2016-10-26 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu J. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 189–190 b. l.). 2017-01-23 nutarimu J. Š. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 5 mėnesiams nuo 2017-01-23 iki 2017-06-23 (1 t., 177–178; 182–184 b. l.).
Dėl J. Š. kaltės, šeimos nario sampratos ir BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo
Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pripažino peiliu sužalojusi savo sugyventinį V. M.. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojos V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje metu protokolais, specialistų išvadomis. Kadangi kaltinamoji J. Š. savo aktyviais nusikalstamais veiksmais V. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, privalo atsakyti už sukeltas pasekmes, o jos nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 135 str.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, jog su kaltinamąja apie dešimt metų gyvena kartu jos bute, gautas pajamas naudojo bendrai. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kaltinamoji. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusįjį V. M. ir kaltinamąją J. Š. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), todėl kaltinamosios J. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamosios J. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š. 10 kartų bausta už administracinius teisės pažeidimus, jai buvo paskirtos baudos, tačiau tik vieną kartą sumokėjo paskirtą baudą (2 t., 7–17 b. l.).
Dėl bausmės
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad ji padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, yra viena jos atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, jai skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima bausmės minimumui.
Dėl civilinio ieškinio
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 465,91 eurų žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas iš kaltinamosios, nes V. M. buvo taikomos įvairios medicininės priemonės ir sveikatos priežiūros paslaugos siekiant išgelbėti jo gyvybę.
Dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-02-20 pažyma Nr. (2.19)NTP-7-2005 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. Š., išlaidas sudaro 125 Eur 41 ct advokato užmokestis ir prašant jas priteisti iš kaltinamosios J. Š.. Teismas šį prašymą atmeta.
Lietuvos Respublikos BPK 245 str. 1 d. nurodyta, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvauja prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Taigi teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo J. Š. nepriteistinos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams (dvejiems ) metams, 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016-10-24 iki 2016-10-26.
Iš J. Š. priteisti: 465,91 Eur Šiaulių Teritorinei ligonių kasai už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį (1 vnt.) ir 2 vnt. vokų su biologiniais ėminiais sunaikinti (paketas Nr. 1.), kompaktinę plokštelę su garso įrašu (vokas, prisegtas prie 2 tomo viršelio) palikti prie bylos.
J. Š. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš nuteistosios J. Š. priteisti valstybės naudai 125 Eur 41 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.