Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-166/2012

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr.1-12-1-01628-2009-3

2012 m. kovo 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir E. V. paskirtas 4 (ketverių) metų terminuotas laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2011-12-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityta iki 2011-12-01 dienos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendį atliktą bausmės dalis.

Iš E. V. A. M. priteista 1300 (vieną tūkstantis tris šimtai) litų turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

E. V. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2009-05-16 d. 21.30 val. iki 2009-05-17 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmajame aukšte, atstūmus laiptinės durų spynos liežuvėlį, įsibrovė į užrakintas laiptinės patalpas - butų Nr. 2, 3, 4 bendrai padarytą atskirą koridorių, ir iš vidaus pagrobė dviratį ,,Delta Sport 205“ mėlynos spalvos, 450 litų vertės, ir kalnų dviratį ,,Kellys“ tamsiai žalios spalvos, 850 litų vertės, priklausančius A. M..

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. straipsnio 2 dalyje.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. V. prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Pasak apelianto, nėra įrodymų, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, o byloje esantys dokumentai visiškai neįrodo jo kaltės. Apeliantas taip pat nurodo, kad byla yra vilkinama. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad posėdis vyko nedalyvaujant nei prokurorei, nei advokatei, o teisėjas priimdamas nuosprendį pažeidė įstatymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. V., jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, specialistės parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadas bei kitus rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

E. V. prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Toks skundo argumentais atmestinas kaip nepagrįstas, nes jis prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo E. V. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

E. V. neigia buvęs įvykio vietoje bei dalyvavęs jam inkriminuotame nusikaltime, tačiau tokia apelianto versija paneigiama iš dalies nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Nors tiesioginių liudytojų mačiusių nusikaltimą, nėra, tačiau teismas asmens kaltę pagrindžia esamų duomenų viseto analize, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad vagystės metu buvo išlaužtos koridoriaus durys, pavogti dviračiai. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad pastebėjo kraujo ant koridoriaus durų išorės pusės, kad koridoriuje buvo taškai kraujo, bei jam pasirodė, kad kraujo buvo ir ant vaikiško paspirtuko (t1 b.l. 177).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad kaltininkas įvykio vietoje paliko biologinius pėdsakus, kur vienas kraujo pėdsakas buvo paliktas ant durų išorinės pusės prie užrakto su rankena, o kitas – ant durų briaunos viršų spynos, trečiasis biologinis pėdsakas paliktas ant vaikiško paspirtuko (t1 b.l. 9-10).

E. V. neprisipažino įvykdęs vagystę, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip įvykio vietoje atsirado jo biologiniai pėdsakai. Apeliantas tik paaiškino, kad kraujas įvykio vietoje galėjo atsirasti, kai žaisdami vaikai iš šiukšliadėžės švirkštais jo pritaškė (t1 b.l. 177). Tačiau tokius nuteistojo parodymus kolegija vertina kritiškai kaip nelogiškus, prieštaringus, neįtikinamus, todėl jais nesivadovauja.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4939)-IS1-5506 nurodyta, kad ant trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2009-05-17 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro kraujo ir biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. V. genotipu. Atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000003 % (t1 b.l. 52-53).

Specialistė J.Dobiliauskaitė E. V. nustatė, kaip įvykio vietoje pėdsakus palikusį asmenį. Tai buvo nustatyta pagal tyrimo metu surastą genotipą ir DNR registro duomenis.

Apelianto skundo argumentas, kad nėra įrodymų, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, o byloje esantys dokumentai visiškai neįrodo jo kaltės yra paneigti objektyviais bylos duomenimis, kai tuo tarpu nuteistojo E. V. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., todėl jo išteisinti dėl inkriminuoto nusikaltimo nėra pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, kad byla buvo vilkinama. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nenurodė, kokiu būdu ir kokiu pagrindu byla buvo vilkinama. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2009-05-17. Kadangi apeliantui buvo pateikti įtarimai dėl turto pagrobimo, todėl siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, buvo atliekami visi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Buvo atlikti biologiniai tyrimai, lyginamasis biologinis tyrimas bei gautos specialisto išvados, atliktas DNR lyginamasis tyrimas, be to buvo atliktas E. V. psichikos būklės tyrimas bei gauta specialisto išvada.

Specialistė J.Dobiliauskaitė parodė, kad tyrimai užtruko dėl susidariusių skyriuje eilių, kad specialistai didžiąją dalimi dirbo su skubiais tyrimais, todėl tyrimai dėl vagystės nukentėjo (t1 b.l. 187).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nors ši byla buvo tiriama ilgą laiką, tačiau šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl specialistams paskirtų užduočių atlikti objektų tyrimus trukmės, todėl apelianto skundo argumentai dėl bylos vilkinimo yra deklaratyvūs ir atmestini.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad posėdis vyko nedalyvaujant nei prokurorei, nei advokatei. Tokį apelianto skundo argumentą kolegija vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, pirmos instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-716/2011 dalyvavo prokurorė L.Masiulionytė bei kaltinamojo gynėja E.Žilėnienė. 2011-11-03 teismo posėdžio metu, E. V. pareiškė prašymą, atsisakyti gynėjos. Kadangi pagal įstatymą, gynėjo dalyvavimas būtinas bylose, kuriose asmenys yra suimti arba atlieka bausmę, teismas šį prašymą atmetė ir minėta gynėja kaltinamojo teisės atstovavo tolimesniuose teismo posėdžiuose tiek pirmos instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantas ir pats dalyvavo pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kur galėjo pareikšti prašymus, nušalinimus bei jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė. Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija konstatuoja, kad teismo procesas vyko pagal baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus ir nuteistojo E. V. teisės pažeistos nebuvo.

Apeliantas taip pat skunde teigia, kad teisėjas priimdamas nuosprendį pažeidė įstatymus. Toks skundo argumentas nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas, nes jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, o nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sudėties, kaltinamojo E. V. kaltumo, jam paskirtos bausmės yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje būtų pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės ar nuosprendis paremtas įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje.

E. V. apygardos teismui pateikė eilę prašymų. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad remiantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek jo prašoma apeliaciniuose skunduose. Kiek galima suprasti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų, chaotiškai surašytų prašymų, apeliantui neva buvo atimta galimybė susitikti su artimaisiais, pablogintos kalėjimo sąlygos, neleista susipažinti su protokolais. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas apelianto skundas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi kodeksas nenumato apeliacinio skundo papildymų, o apelianto prašymuose nurodyti teiginiai nei padarytos veikos kvalifikacijai, nei bausmės skyrimui reikšmės neturi, jie paliekami nenagrinėtini.

Įvertinant išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.