Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. Š. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. balandžio 17 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. vasaros, tiksliau tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais - D. J., R. R., Ž. R., kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V. ir A. S. susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai - daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus - narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį automobiliais Nissan Primera, BMW X5, juose įrengtose slėptuvėse, ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn. ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

A. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad su D. J., R. R., Ž. R., kuriems, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S., dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė nusikalstamas veikas:

Vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį - 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją 2010 m. rugpjūčio 13 d. automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d., nenustatytu laiku, atgabeno į Lietuvos Respubliką;

Vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2010 m. rugpjūčio mėn. 13 d., Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį - 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo Kaune, Naujakurių g. 116A, kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimo nenustatyta, laikė ir perdavė D. J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu).

Dėl šių veiksmų A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

A. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad laikotarpyje iki 2010 m. spalio 17 d., turėdamas tikslą platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą, supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, laikė iki 2010 m. spalio 17 d. 6.55 val. savo gyvenamojoje vietoje Kaune, Naujakurių g. 116A-3, kur ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

Dėl šių veiksmų A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. Š. 2010 m. spalio 17 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. balandžio 17 d.

Skundžiamoje 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. Š. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas neatsižvelgė į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant apie kaltinamojo asmenybę ir galimybės jam pasislėpti turėjimą. Pažymi, kad nors A. Š. praeityje teistas, jis turi tvirtus socialinius ryšius – šeimą, kurioje augina mažametį sūnų (gim. 2008-10-26), rūpinasi senyvo amžiaus ligota motina, be to, turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamasis A. Š. taip pat turėjo pastovų pragyvenimo šaltinį, nes būdamas registruotas darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą, taip pat dirbdavo atsitiktinius pavienius darbus, nes yra stalius. Gynėjos teigimu, byloje nėra duomenų, kad A. Š. iki sulaikymo slapstėsi, to jis neketina daryti ir ateityje, paleistas į laisvę.

Gynėja nesutinka su teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, nes A. Š. neketina daryti naujų nusikaltimų.

Teigia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. gynėjos skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 3 dalyse. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, laikytini nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktų pateikimo, apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam A. Š. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas A. Š., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas kaltinamajam A. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. Š. kaltinamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o du – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato vien griežtą laisvės atėmimo bausmę: BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų, o BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. Š. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos tos aplinkybės, jog kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas. Nemažiau svarbu ir tai, kad A. Š. sistemingai vykdavo į užsienį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis daug kartų lankėsi Rusijos Federacinėje Respublikoje ir Ispanijos Karalystėje. Šios aplinkybės, įvertinus A. Š. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, t.y. kad nusikaltimai susiję su narkotinių medžiagų kontrabanda, rodo galimus kaltinamojo ryšius užsienyje. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. Š., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, A. Š. kaltinamas padaręs keturis nusikaltimus, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. Šie nusikaltimai taip pat yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, A. Š. praeityje buvo eilę kartus teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, oficialiai niekur nedirbo, šiuo metu kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, veikloje bei pats neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tame tarpe ir labai dideliu jų kiekiu, jas kontrabanda gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šios nusikalstamos veikos galėjo būti A. Š. pragyvenimo lėšų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis A. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. Š., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, susijusiąs su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

A. Š. gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, palaiko artimus ryšius su mama, kuri šiuo metu serga ir jai galimai reikalinga priežiūra, kaltinamasis iki sulaikymo buvo registravęs darbo biržoje ir gaudavo bedarbio pašalpą, taip pat dirbdavo neoficialiai, yra svarbios, tačiau jos negali būti vertinamos kaip išimtinės bei prioritetinės, paneigiančios būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

A. Š. gynėja skunde nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, tačiau aukštesnysis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo gynėjos skundą dėl nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, negali pakeisti kardomosios priemonės. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs tokį skundą, priima nutartį panaikinti žemesniojo teismo nutartį arba skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamojo A. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Suimto kaltinamojo A. Š. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.