- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- TS-5-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- R. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr.59-233 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su iš dalies neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį (Švedijos Karalystės 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, suderintu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi), ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2020 m. kovo 19 d.
Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 7 mėnesiai ir 25 dienos.
R. L. paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. gruodžio 10 d. protokolu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. gruodžio 16 nutarimu Nr. 59-233 (toliau ir – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. Š. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nestebimą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai kad egzistuoja neigiamos nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, taip pat pažymėjo, kad tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis, šiuo metu nėra koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba.
. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija 4 : 1 santykiu nutarė nuteistajam R. Š. netaikyti lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad jis nesutinka su Komisijos išvadomis ir mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuteistasis R. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, 8 kartus skatintas, nebaustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat analizuoja teismų praktikos atvejus, kai asmeniui taikytas lygtinis paleidimas. Taip pat aptarė ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. Š. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. Š. asmens bylą, daro išvadą, kad R. Š. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. Š. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R. Š. yra nuteistas subendrinta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę šios bausmės jis atliko 2020 m. kovo 19 d., tokiu būdu nuteistojo R. Š. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-243 (toliau ir – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad R. Š. jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, taigi, R. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo nustatytas rengiant dokumentus dėl pakartotinio R. Š. svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Remiantis įvertinimo rezultatais, R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, skatintas aštuonis kartus. Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, tam tikro lygmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pozityvių savo elgesio pokyčių. Tačiau nurodoma ir tai, kad tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos sritis, šiuo metu nėra koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje jam lygtinis paleidimas buvo taikytas, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu įvykdė naują, analogišką veiką. Be to, palankių nuostatų kriminalinei elgsenai raiška buvo vienas labiausiai su jo pastaruoju nusikaltimu siejamų poreikių.
Taigi, nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo gebėjimas ir pastangos laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei reikalavimų bei gan disciplinuotas nuteistojo elgesys, pasitikėjimas savo jėgomis dorojantis su savo sunkumais, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio dinamika nebuvo įvertinta teigiamai, priešingai, pastarųjų trijų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrų metu R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įverčiai (taškai) išliko nepakitę. Teismo vertinimu, tai rodo, kad nuteistasis nėra pakankamai orientuotas veiklai, susijusiai su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis R. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Teismas susipažinęs su R. Š. skundu bei jo asmens medžiaga neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
Nutarime kaip vienas iš motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, taip pat nurodyta aplinkybė, kad R. Š. nesikreipė į pataisos įstaigą dėl įdarbinimo. Socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodyta, kad remiantis nuteistojo išsilavinimo bei darbinės patirties ypatumais, galima teigti, kad nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, taip pat yra įgijęs kelias profesijas, siekia įgyti ir siuvėjo specialybę, tačiau jo darbinė veikla nuoseklumu nepasižymėjo, nuteistasis stokoja oficialios ir stabilios darbo patirties, būdamas gan brandaus amžiaus, pasak jo, turi vienerių metų oficialaus darbo patirtį. Individualių pokalbių metu R. Š. buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau prašymo dėl įdarbinimo pataisos įstaigos administracijai nepateikė. Remiantis socialinės išvados duomenimis teigiamai vertinamos jo iniciatyvos 2021-04-012; 2021-05-12; 2021-10-02; 2021-10-28; 2021-11-18 atlikti neatlygintinus įvairaus pobūdžio darbus, tačiau manoma, kad to nepakanka. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis iš tiesų patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę. Tačiau nors teismas ir teigiamai vertina aukščiau išdėstytas aplinkybes (taip pat ji teigiamai įvertinta ir socialinio tyrimo išvadoje, kaip vienas iš apsauginių kriminogeninių veiksnių, mažinančių R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką), nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės, jo neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje bei skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis. Šios aplinkybės teikia teismui pagrindą abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbą laisvėje. Šias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, kas rodo, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Akivaizdu, kad tokios abejonės pagrįstai kilo ir Komisijai, tarp kurios teiktų rekomendacijų nuteistajam buvo ir darbinės – rekomendacija nuteistajam atlikti ne mažiau kaip penkis nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Tačiau šią rekomendaciją R. Š. įvykdė tik iš dalies, socialinio tyrimo išvados duomenimis buvo fiksuoti du jo atlikti neatlygintino darbo atvejai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistasis galėtų dėti didesnes pastangas save realizuoti darbinėje srityje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tuo pačiu vykdydamas Komisijos rekomendacijas, tačiau savanoriškai to nedaro.
Savo skunde nuteistasis minėjo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimus. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22, apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Komisijos nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skunde nepateikta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti R. Š. socialinio tyrimo išvadoje pateiktu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ar Komisijos Nutarime išdėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismui šiuo metu vis dar kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo R. Š. gebėjimo išėjus į laisvę sėkmingai adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir pakartotinai nebenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo R. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-233, todėl nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. R. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 59-233, panaikinimo, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.