Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja E. K., atstovaujama įstatyminės atstovės I. L., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pratęsti praleistą, įstatymų nustatytą terminą senelės V. K., mirusios 2015 m. sausio 18 d., palikimui priimti. Nurodė, kad po V. K. mirties liko palikimas, kurį sudarė butas esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėjos tėvas E. K., būdamas įkalintas Latvijos kalėjime, su savo seserimi V. M. sutarė, kad V. M. priims palikimą po jų motinos mirties ir pusę buto padovanos E. K.. V. M. priėmė palikimą, tačiau pusės buto dalies neperleido. Nurodo, kad įstatymo numatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl nuo nepilnametės E. K., gimusios 2007 m. vasario 27 d., nepriklausančių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas neturi teisinės reikšmės, nes palikimas po V. K. mirties buvo priimtas V. M.. Pažymėjo, kad teismas negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto CPK 444 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Išaiškino, kad siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę į paveldėtą turtą, ši turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., atskirąjį skundą dėl 2017 m. sausio 30 d. nutarties. Atkreipė dėmesį, kad priimdamas 2017 m. sausio 30 d. nutartį, nurodė, kad teismas negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto CPK 444 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Sprendė, kad šis teiginys laikytinas rašymo apsirikimu ir turi būti taisytinas nurodant, kad teismas negali atnaujinti (pratęsti) termino palikimui priimti, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Taip pat sprendė, kad taisytina ir nutarties rezoliucinė dalis nurodant, kad teismas nutaria atsisakyti priimti pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad nepaisant šio apsirikimo, teismas iš esmės palaiko skundžiamoje nutartyje jau išdėstytus motyvus ir išvadas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja E. K., atstovaujama įstatyminės atstovės I. L., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – pareiškimą priimti.Teigia, kad kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą po senelės V. K., mirusios 2015-01-18, palikimui priimti, vadovaujantis CPK XXXVIII skyriaus tvarka (CPK 576-578 str., bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo), o ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius).Nurodo, kad teismui pratęsus terminą, pareiškėja turi teisę į ½ V. M. paveldėto turto dalį (CPK 5.57 str. 2 d.).Pažymi, kad CPK 442 straipsnio 13 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pareiškimai, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Šiuo klausimu taip pat yra susiformavusi nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, jog įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) tuo pagrindu, kad atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja CPK 137 straipsnis. CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas. Atsisakymas priimti ieškinį kitais nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 straipsnis).Byloje nustatyta, kad prašyme pratęsti terminą palikimui priimti pareiškėja nurodė, kad pretenduoja į savo senelės, V. K., mirusios 2015 m. sausio 18 d., palikimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto ir atnaujintas terminas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi palikimas po V. K. mirties buvo priimtas V. M..Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.Termino pratęsimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumas nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad prašymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo būtų reiškiami viename procesiniame dokumente. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi tik pratęsus terminą palikimui priimti gali būti ginčijami palikimo priėmimo teisėtumas. Pažymėtina, kad reikalavimai gali būti reiškiami tiek vienoje, tiek atskirose bylose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl atsisakydamas priimti pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos E. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. L., pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.