Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą – darbingumo lygis 30 procentų, teistas:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, pritaikius (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalį, 14 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose; nuo 24 val. iki 06 val. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metus; Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas; 2023 m. sausio 17 d. atliko arešto bausmę, teistumas neišnykęs;

(duomenys neskelbtini) Ispanijoje dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų;

(duomenys neskelbtini) Prancūzijoje dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų;

(duomenys neskelbtini) Prancūzijoje dėl eismo taisyklių pažeidimo, vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimo, dokumentų klastojimo;

(duomenys neskelbtini) Prancūzijoje dėl dokumentų suklastojimo, aprūpinimo suklastotu valstybės dokumentu arba administraciniu dokumentu arba tokių dokumentų įgijimo, naudojimo ir pan., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C. 2023 m. sausio 28 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tyčia ranka sudavė vieną smūgį sugyventinės S. A., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, mažamečiui sūnui T. B. į veidą, taip mušdamas T. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke.

R. C., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. sausio 28 d. smurtavo sugyventinės S. A. mažamečio sūnaus T. atžvilgiu, t. y. sudavė šiam vieną smūgį į veidą. Jis pats nedirba, turi neįgalumą 30 proc., sunkiai vaikšto. S. A. sūnus T. yra problemiškas, su visais konfliktuoja, yra nenuspėjamas, neprognozuojamas – vieną minutę geras, kitą minutę ką nors padaro, konfliktuoja su visais, būna nervingas, agresyvus. 2023 m. sausio 28 d. S. A. apie 9 val. išėjo pas kaimynus, o jis buvo likęs vienas namuose. Apie 10.30 val. į namus parėjo įpykęs T.. T. vartojo necenzūrinius žodžius, buvo supykęs, ėmė mėtyti daiktus. Jis atėjo į tarpdurį savo kambario ir kito kambario, kur buvo T.. T. liepė nurimti. Šis neklausė, pradėjo jį kolioti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Kai jis liepė dar kartą baigti, T. metė į jį šakutę, bet nepataikė, tada pagriebė iš kažkur, iš kur – nepastebėjo, virtuvinį peilį. Jis tik pamatė, kad dešinėje rankoje T. laiko virtuvinį, apie 10 cm ilgio geležte, mėlynos spalvos rankena peilį ir ėmė grasinti jį padurti. Jis supyko, nesusivaldė dėl tokio T. elgesio, dešinės rankos plaštaka užsimojo ir sudavė vieną smūgį priešais jį, apie metro atstumu, stovinčiam T. į kairę veido pusę, daugiau prie smilkinio. Jo suduotas smūgis buvo stiprus. Kai jis T. trenkė, šis numetė rankoje laikytą peilį ant grindų ir išbėgo pro duris. T. veide po jo suduoto smūgio sužalojimas iškart neatsirado ir nesimatė. Po keleto minučių T. atėjo į kambarį, kuriame jis jam sudavė smūgį, verkė, atsiprašė. Jis su T. atsisėdo kambaryje ant lovos ir jie abu gražiai kalbėjo, bandė su T. išsiaiškinti, kas atsitiko, bet jis labai verkė. T. sakė, kad susipyko su broliais, todėl buvo piktas. Jis T. aiškino, kad taip elgtis negali, bandė gražiai jam paaiškinti, kad jis blogai elgiasi. T. nurimo. Jam pradėjo rausti ir tinti veidas prie kairio smilkinio. Namuose tuo metu nieko nebuvo, tik jis ir T.. Netrukus į namus grįžo S. A.. S. A. matė, kad jis kalba su T.. Jis pastarajai nesakė ir T. nesakė, kad jis T. sudavė smūgį. Vakare S. A. pastebėjo, kad T. prie kairės akies formuojasi kraujosruva. Ji jam nieko nesakė. Jis jai neprisipažino. Ji gal pamanė, kad T. susimušė su broliais. Pirmą kartą smurtavo T. atžvilgiu. Dėl to nuoširdžiai gailisi, T. atsiprašė, šis jam atleido. Įvykio metu buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. C. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Liudytoja V. P. parodė, kad ji dirba mokytoja (duomenys neskelbtini), yra pradinių klasių mokytoja, jos auklėtiniai yra ketvirtokai. Prieš 2023 naujuosius metus jų klasę pradėjo lankyti T. B.. 2023 m. sausio 26 d. ir 27 d. T. B. neatvyko į mokyklą. Susisiekė su T. B. mama, ši informavo, kad T. B. turi temperatūros, todėl neatvyks į mokyklą. Po šio susirgimo T. B. 2023 m. sausio 30 d. atvyko į mokyklą. Jo veide prie kairės akies pastebėjo kraujosruvą. T. B. paklausė, kas nutiko. Šis atsakė, kad pats nukrito ir susimušė. Kitą dieną jai kilo didesnis įtarimas, kad T. B. kraujosruva prie kairės akies yra labai įtartina ir negalėjo atsirasti toje vietoje dėl kritimo. Ji dar kartą T. B. paklausė, šiam pasakydama, kad ji įtaria, kad jį kažkas sumušė. T. B. prasitarė, kad patėvis savaitgalį jam kirto ranka, nes buvo girtas. T. B. daugiau nieko nepaaiškino. T. B. prašė niekam nesakyti, kad jį sumušė patėvis. Pastebėjusi šį smurto atvejį prieš T. B., apie įvykį informavo gimnazijos direktorę, o ši informavo policiją.

Liudytoja S. A. parodė, kad R. C. jos sugyventinis. Sūnus T. lanko Prienų r. (duomenys neskelbtini), mokosi 4 klasėje. T. yra labai padykęs, dažnai neklauso, „isterikuoja“, žaloja pats save, t. y. „daužo“ pats save, kai „pratrūksta su savo nervais“, bet dažniausiai rėkia. T. lankosi pas psichologus. T. pasikeitė ir taip elgtis pradėjo gal paskutinius dvejus metus, kai ji išsiskyrė su šio tėvu M. B., kuris visiškai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja. Kai R. C. atsikraustė gyventi pas ją, po kiek laiko pastebėjo, kad T. pradėjo keistis, nenorėti bendrauti su R. C., prieš jį nusiteikė priešiškai. 2023 m. sausio 28 d., ryte, ji, R. C., V., A. ir V. buvo namuose. T. su P. buvo išėję į lauką. Apie 9 val. jai paskambino kaimynas ir pasakė, kad T. ir P. grasina kaimynui papurkšti dujų balionėliu. Ji greitai ėjo ieškoti T. ir P., kurie buvo prie kaimyno, kuris piktnaudžiauja stipriai alkoholiu, kuriam grasino papurkšti kvepalų buteliuku. T. ir Pijus, ją pamatę, pabėgo, nubėgo į namus. Į namus ji grįžo po kokių 20 min. T. su Pijumi jau buvo namuose. Grįžusi į namus rado R. C. su T., sėdinčius ant lovos vienas prie kito ir kalbantis. Jie kalbėjo gražiai, R. C. kalbėjo su T., šiam aiškino, kad turi elgtis gražiai, negali eiti grasinti kitiems, skaudinti ją. Tuo metu T. veide sužalojimo nematė, net neatkreipė dėmesio į jo veidą. T. buvo liūdnas, tačiau neverkė, jai dėl nieko nesiskundė. Visi išvažiavo į mišką vežti malkų. Iš miško namo grįžo apie 15-16 val. Tada namuose pastebėjo, kad prie T. lyg kairio antakio yra patinimas. T. paklausė, kas atsitiko. T. atsakė, kad susipešė su broliu Vaidu. Kaip jie susipešė, nežino, bet jie dažnai mušasi. Pamanė, kad dėl T. ir Vaido konflikto patino T. antakis. Vaido nieko neklausė. Pavalgę ėjo miegoti. R. C. klausė, kodėl T. po pokalbio su juo pasikeitė, ramiau į viską reaguoja, yra ramesnis, elgiasi tinkamiau. R. C. sakė, kad pakalbėjo su T. ir viskas. Rytojaus dieną matė, kad T. formuojasi kraujosruva prie kairio antakio. T. 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. sausio 31 d. ėjo į mokyklą. 2023 m. sausio 31 d. sužinojo, kad mokykloje mokytoja iškvietė policiją dėl T. veide esančios kraujosruvos. 2023 m. sausio 31 d. T. buvo išsigandęs, bijojo, kad jį su broliais išveš, o ją pasodins į kalėjimą, todėl grįžęs į namus vakare verkdamas jai pasakė, kad R. jam sudavė ranka į veidą, dėl to jam atsirado „mėlynė“. R. C. ji nieko nesakė, neklausė, kaip čia taip įvyko, tiesiog su juo sutarė draugiškai, kad šis išsikrausto iš jos namų. Dėl T. veide esančios kraujosruvos pas medikus nesikreipė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad: 2023 m. sausio 31 d. 11.10 val. gautas (duomenys neskelbtini) direktorės A. R. pranešimas, kad į gimnaziją atvykęs mokinys T. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., pastebėtas su mėlyne prie akies; mokytojai V. P. T. B. nurodė, kad prieš jį smurtavo patėvis R. C..

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. L. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė A. R.; smurtą patyręs asmuo – T. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m.; pažymėti stebimi sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) veido dešinėje pusėje; smurtu įtariamas asmuo – R. C.; T. B. mokytoja V. P. paaiškino, kad atėjus į mokyklą T. B. (savaitę laiko nelankė mokyklos), ant jo veido pastebėjo nykstančią kraujosruvą, paklausus T. B., kas atsitiko, šis paaiškino, kad jam sudavė patėvis R. C., daugiau apie įvykį T. B. nieko nesakė, prašė, niekam nesakyti, baiminosi, kad nebūtų paimtas į vaikų namus, dėl to atsisakė plačiau pasakoti apie įvykį.

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, kuri yra kambaryje, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone, Birštono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotas T. B., gimusio (duomenys neskelbtini) m., paaiškinimas, duotas 2023 m. vasario 2 d. Situacijos aptarimo metu T. B. teigė, kad mėlynė jam ant akies atsirado dėl to, kad neklausė patėvio Rolando ir šis jam sudavė ranka; berniuko teigimu, jam neskaudėjo, jis neverkė, jo žodžiais tariant, jis yra „bejausmis“. Tai įvyko šeštadienį, kurį tiksliai neatsimena. Patėvis jam ranka sudavė vieną kartą, kitų smūgių į kitas kūno vietas nesudavė, jo daugiau neskriaudė, tik pasisodinęs norėjo atsiprašyti. Berniukas sakė, kad patėviui atleido. Mamai apie tai, kad patėvis jį sumušė, pasakė tą pačią dieną ir tada su mama patėvį aprėkė. Antradienį, kai jis nuėjo į mokyklą, klasės mokytoja pastebėjo mėlynę ant akies ir iškvietė policiją. T. teigė, kad kiti nubrozdinimai ir mėlynės ant jo kūno yra dėl mušimosi su broliais ir sese, nubrozdinimas ant kairio kelio – nuo važinėjimo elektriniu paspirtuku. Su broliais ir sesėmis mušasi kiekvieną dieną. Mama drausmina, kad nesimuštų, bet jie vis tiek mamos neklauso. T. teigė, kad su mama sutaria, bet klauso jos ne visada.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: T. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka/kumštis ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau vienu trauminiu poveikiu, tikėtina tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 28 d. Poodinės kraujosruvos abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu prieš 1 savaitę iki apžiūros, ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą.

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis R. C. tyčia ranka sudavė vieną smūgį sugyventinės S. A., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, mažamečiui sūnui T. B. į veidą, taip mušdamas T. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta liudytojų V. P., S. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, mažamečio T. B. paaiškinimais, užfiksuotais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone, Birštono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (kaltinamasis ranka sudavė mažamečiui T. B. į veidą), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį (nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke), kaltinamojo ir nukentėjusiojo mažamečio paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam T. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šio sveikatą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas ir nežymus šio sveikatos sutrikdymas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš mažametį T. B., gimusį (duomenys neskelbtini) metais. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam ir jo atstovams išsiųstas 2023 m. vasario 22 d., prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta. Civilinis ieškinys nepareikštas. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. C. teistas, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, yra neįgalusis asmuo – nustatytas 30 procentų darbingumas. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. C. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. C. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. C. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti R. C. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

R. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti R. C. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.