Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl 2011-03-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2 d. ir nuteistas septyniems mėnesiams (7 mėn.) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9 d., M. D. paskirta bausmė subendrinta su 2010-11-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 1-304-636/2010 paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai ir aštuoni mėnesiai (1m. ir 8 mėn. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką M. D. įskaitytas laikas, atliktas pagal 2010-11-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-636/2010 ir laikas, praleistas laikiname sulaikyme nuo 2007-03-08 iki 2007-03-10 (įskaitytinai).

Bausmės pradžią M. D. nustatyta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-03-01.

2011-03-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. Š., E. G. bei N. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai kartu su M. Š., E. G., N. B., 2007-01-28 apie 22 val., nupjovus metalines lango apsaugines grotas, įsibrovė į uždarosios akcinės bendrovės „METSUNA“ įmonės kodas 167357423, metalo laužo sandėliavimo patalpas, esančias: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, iš kurių pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „METSUNA“ priklausantį turtą: 1201 kilogramų aliuminio laužo, kurio vertė 4342.78 Lt, tuo padarydami uždarajai akcinei bendrovei „METSUNA“ 4342.78 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir M. D. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d., kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad M. D. buvo anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, būdamas nepilnametis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Kolegijos nuomone, M. D. buvo teisingai paskirta bausmė, žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmos instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles. Galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta teisingai, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D. apeliacinį skundą atmesti.