- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-03
- Bylos Nr.
- 2A-1292-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13284-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Ieškovas
- R. I. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo
- Trečiasis asmuo
- D. U., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno teritorinei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino ir Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-262-773/2012 pagal ieškovės R. I. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, „BTA INSURANCE COMPANY“ SE, vykdančiai veiklą per filialą Lietuvoje, tretiesiems asmenims D. U., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno teritorinei darbo biržai, I. U. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. I. U. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2003 m. kovo 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė Rimantos Irenos Urbšienės individualiai įmonei bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė atsakovą UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi pripažino Rimantos Irenos Urbšienės individualią įmonę bankrutavusia. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras neįvykdė ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams ir darbo biržai, todėl yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Kadangi Rimantos Irenos Urbšienės įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ieškovės trijų asmenų šeima – R. I. U., D. U. ir dukra I. U. – neteko teisės į socialinę paramą pagal 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą. Šeimos negautos pajamos per laikotarpį nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2011 m. vasario 1 d. sudaro 34 020 Lt. Atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovės šeima neturės teisės į socialinę paramą tol, kol juridinių asmenų registre bus matoma, kad Rimantos Irenos Urbšienės įmonė yra bankrutuojanti – veikianti įmonė. Dėl to, jog laiku nebuvo pakeistas Rimantos Irenos Urbšienės įmonės teisinis statusas, 2008 m. balandžio mėnesį Kauno apskrities VMI atsisakė išduoti pažymą apie bankrutuojančios Rimantos Irenos Urbšienės individualios įmonės savininkės pajamas, gautas iš šios įmonės apmokestinto pelno. Kauno darbo birža atsisakė registruoti ieškovę darbo biržoje ir suteikti bedarbio statusą, ieškovė neteko teisės į nedarbo draudimo išmoką, o ieškovės šeima neteko teisės į socialinę paramą. Ieškovės šeima galėjo gauti 156 Lt dydžio socialinę išmoką mokinio reikmenims įsigyti. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro 12 441 Lt žalos atlyginimą, o iš atsakovo „BTA INSURANCE COMPANY“ SE 21 891 Lt žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovės R. I. U. atsakovui UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl piniginės socialinės paramos ir socialinės išmokos mokinio reikmėms įsigyti, nepateikė prašymų-paraiškų kartu su reikalingais dokumentais, todėl sprendimai dėl socialinės paramos nebuvo priimami. Tai, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atitinkamas institucijas, patvirtina pati ieškovė ieškinyje nurodydama, kad socialinės paramos ji nebūtų gavusi, net jei būtų prašiusi, nes ji nebuvo registruota darbo biržoje. Tai, kad ieškovė, jos teigimu, buvo fiziškai nuėjus į Kauno miesto savivaldybės administraciją, į Socialinį skyrių, į seniūniją, tačiau teisės aktuose nustatytos formos rašytinio prašymo nepateikė, negali būti laikoma, kad pareiškėja tinkamai kreipėsi dėl socialinės paramos gavimo, kadangi tik įstatymo nustatyta tvarka kreipusis į valstybinę instituciją ir pastarajai priėmus sprendimą atsisakyti suteikti atitinkamą socialinę paramą, būtų galima laikyti, kad ieškovė siekė tinkamai įgyvendinti savo teisę. UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro neteisėti veiksmai neįvykdant įstatymo nustatytų pareigų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti dokumentus Juridinių asmenų registrui apie bankrutavusią įmonę negali būti laikomi faktine atsiradusios žalos priežastimi. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji į darbo biržą kreipėsi 2008 metais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad į darbo biržą ji kreipėsi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A1-207 „Dėl ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Teismui objektyviai iš byloje esančių įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė 2008 metais įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą dėl bedarbio statuso gavimo ir buvo neregistruota, nes jos įmonės kaip bankrutavusios ir likviduotos statusas Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas 2008 m. vasario 14 d. būtų įregistravęs bankrutavusios Rimantos Irenos Urbšienės įmonės statusą Juridinių asmenų registre ar ne, ieškovė iki 2010 m. liepos 1 d. teritorinėje darbo biržoje negalėjo būti registruojama apskritai, kadangi tik nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnyje pateikiama bedarbio sąvoka buvo išplėsta. Iki minėtų nuostatų įsigaliojimo, individualių įmonių savininkai iki individualios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento darbo biržoje nebuvo neregistruojami. Atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro neteisėti veiksmai negali būti laikomi nei tiesiogine, nei netiesiogine teisine žalos atsiradimo priežastimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. I. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) apeliantė neprivalėjo įrodinėti, dėl kokios priežasties jai ir jos šeimai padaryta žala. Atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl neteisėtų veiksmų. Kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Ieškovas turėjo įrodinėti tik žalos padarymo faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad į darbo biržą kreipėsi nustatyta tvarka. Esant teisės akte įtvirtintam draudimui registruoti darbo biržose, Rimantos Irenos Urbšienės įmonės statuso neįregistravimas Juridinių asmenų registre akivaizdžiai susijęs tiesioginiu teisiniu priežastiniu ryšiu su ieškovės galimybe būti registruotai teritorinėje darbo biržoje, ir dėl to padaryta žala. Savivaldybės archyvas neišduos pažymos, kad įmonė bankrutavusi, jei jos teisinis statusas Juridinių asmenų registre yra bankrutuojanti įmonė;
3) teismo sprendime nurodomi Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatų pakeitimai, praplečiantys bedarbio ir nedirbančio asmens sąvokas, neturi jokios teisinės reikšmės ieškovės galimybei registruotis darbo biržoje. Minėti pakeitimai aktualūs tik likviduojamų, o ne likviduojamų ar bankrutuojančių individualių įmonių savininkams. Kauno darbo biržos dokumentai įrodo, kad ieškovei bedarbio statusas suteiktas tik po to, kai buvo pakeisti duomenys Juridinių asmenų registre;
4) tik atsakovas ĮBĮ nustatyta tvarka turi teisę deklaruoti duomenis tiek apie bankrutuojančią, tiek apie bankrutavusią įmonę;
5) teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Kauno apskrities VMI ieškovės pateiktų deklaracijų, UAB „Kauno spauda“ pažymos, VSDF valdybos Kauno filialo rašto ir pažymos, pažymų iš Kauno „Varpo“ gimnazijos bei dukters prašymo Žaliakalnio seniūnijai, įrodančių, kad ieškovė kreipėsi į valstybės institucijas ir buvo pateikusi visus dokumentus, išskyrus pažymą apie bankrutavusią įmonę;
6) teismas nesiaiškino aplinkybės, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei yra skaičiuojamas privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kuris kiekvieną mėnesį sudaro 72 Lt;
7) faktinis ieškinio pagrindas yra neteisėtais atsakovo veiksmais padarytas žalos faktas, o ne ieškovės kreipimasis ar nesikreipimas į valstybės institucijas dėl socialinės paramos;
Atsiliepimas
8) teismas, spręsdamas dėl atsakovo patirtų 1950 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė, kad advokatas M. Vogulis atsiliepimą į pradinį ieškinį pateikė praleidęs teismo ir įstatymo nustatytą terminą. Šio procesinio dokumento priėmimo klausimas išspręstas neatsiklausus proceso šalių ir nesant atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą.
Atsakovas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad:
1) Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp įmonės statuso registravimo Juridinių asmenų registre ir žalos atsiradimo negali būti nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio teisinio ryšio;
Žemesnės instancijos teismas
2) pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos ir socialinės išmokos mokinio reikmėms įsigyti, nepateikė prašymų-paraiškų kartus su reikalingais dokumentais, todėl sprendimai dėl socialinės paramos nebuvo priimami;
3) nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje apeliantė nereiškė reikalavimo dėl sumokėto privalomojo sveikatos draudimo mokesčio kompensavimo. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;
4) teismas objektyviai įvertino UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai.
Atsiliepimas
Atsakovas „BTA INSURANCE COMPANY“ SE atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad:
1) apeliantė painioja priežastinį ryšį su administratoriaus neveikimo motyvais;
2) pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar apeliantė kreipėsi į darbo biržą. Būtent šios aplinkybės yra svarbios nustatant faktinį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei apeliantės negautų pajamų. Teismas pagrįstai konstatavo faktą, kad apeliantė į darbo biržą nesikreipė;
Šalies argumentai
3) apeliantė nurodė patyrusi nuostolių dėl privalomojo socialinio draudimo mokesčių. Ši aplinkybė nėra susijusi su ginčo dalyku, nes ieškinys reiškiamas dėl negautų pajamų, o ne dėl patirtų išlaidų;
4) apeliantė nepagrįstai nurodė, kad 1 950 Lt advokato honoraras yra akivaizdžiai per didelis. Buvo rašomi atsiliepimas į ieškinį, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, vyko bent 3 teismo posėdžiai. 1 950 Lt neviršija LR teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dėl jo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Atsiliepime teigiama, kad apeliantė, prašydama jai neišmokėtą socialinę paramą pripažinti patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo neteisėto neveikimo, tačiau pati nesikreipdama dėl socialinės paramos, neįrodė savo teisės į socialinės pašalpos skyrimą bei socialinę išmoką mokinio reikmėms. Socialinė pašalpa skiriama tik nuo kreipimosi momento ir negali būti skiriama už praėjusį laikotarpį.
Trečiasis asmuo D. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime teigiama kad:
1) apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl neteisėtų veiksmų, yra pagrįstas ir logiškas. Ieškinio pagrindas buvo atsakovo, o ne apeliantės neteisėti veiksmai;
2) prie apeliacinio skundo pridedami nauji įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą ir tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį;
3) pagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo atstovo bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
Bylos duomenimis (1 t., b. l. 10–11) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė Rimantos Irenos Urbšienės individualiai įmonei bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė atsakovą UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartis įsiteisėjo 2003 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi pripažino Rimantos Irenos Urbšienės individualią įmonę bankrutavusia. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2008 m. vasario 7 d.
Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija, galiojusi nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo metu) administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalėjo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, o „Valstybės žinių“ redakcijai – šiuos duomenis paskelbti priede „Informaciniai pranešimai“, pateikti dokumentus Juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės arba savivaldybės įmonės steigėjui, įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei jis paskirtas, įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams ir kitiems ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.
Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo (1 t., b. l. 10) matyti, kad bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą – prašymas įregistruoti bankrutavusios įmonės teisinį statusą VĮ Registrų centre gautas 2010 m. rugpjūčio 27 d., o bankrutavusios įmonės teisinis statusas įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantės teigimu, dėl šios pažeidimo ji nebuvo registruota darbo biržoje, nebuvo suteiktas bedarbio statusas, apeliantė neteko teisės į nedarbo draudimo išmoką, be to, jos šeima neteko teisės į socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą, sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Pasisakydama dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai išanalizavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas.
Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Svarstydamas priežastinio ryšio klausimą apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog nustatant teisinį priežastinį ryšį, sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008 ir kt.). Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl netiesioginio priežastinio ryšio, jog netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008 ir kt.).
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė R. I. U. įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl piniginės socialinės paramos ir socialinės išmokos mokinio reikmėms įsigyti, nepateikė prašymų-paraiškų kartu su reikalingais dokumentais, todėl sprendimai dėl socialinės paramos nebuvo priimami. Teismo išvada, jog ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl piniginės socialinės paramos ir socialinės išmokos mokinio reikmėms įsigyti, pagrįsta pačios ieškovės ieškinio teiginiais, jog jos šeima nebūtų gavusi socialinės paramos, net jeigu būtų prašiusi (1 t., b. l. 64).
Kauno teritorinė darbo birža atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 148–149) nurodė, kad patikrinti, ar 2007 m. gruodžio mėnesio ir 2008 m. vasario mėnesio laikotarpiais ieškovė kreipėsi į darbo biržą siekdama užsiregistruoti, nėra galimybės, tačiau pirmosios instancijos teismas išanalizavo tuo metu galiojusius teisės aktus ir padarė išvadą, jog tik nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduojamos įmonės savininkui galėjo būti registruojamas darbo biržoje bedarbio statusas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą tarp atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro neteisėtų veiksmų neįvykdant įstatymo nustatytų pareigų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti dokumentus Juridinių asmenų registrui apie bankrutavusią įmonę bei ieškovės Rimantos Irenos Urbšienės įmonės statuso neįregistravimo laiku Juridinių asmenų registre ir žalos atsiradimo negali būti nei tiesioginio, nei netiesioginio teisinio priežastinio ryšio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su visais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, papildomai nurodo, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 7 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, ir paliko šią nutartį nepakeistą. Kadangi pati R. I. U. apskundė Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, ji tikrai žinojo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus jos apeliacinio skundo, jos įmonė turi teisę gauti bankrutavusios įmonės statusą. ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, jog pareiga pateikti duomenis Juridinių asmenų registrui tenka įmonės bankroto administratoriui, tačiau jeigu apeliantė 2008 metais būtų kreipusis į darbo biržą ir nebūtų joje įregistruota dėl tos priežasties, jog Juridinių asmenų registre neregistruotas bankrutavusios įmonės statusas, ji, būdama sąžininga, apdairi ir rūpestinga, privalėjo apie tai pranešti bankroto administratoriui. To reikalauja CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas. Šis principas galioja ir bankroto bylos dalyviams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog bankroto administratorius, gavęs tokį pranešimą, nedelsdamas būtų įvykdęs ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tokiu būdu būtų pašalintos priežastys žalai atsirasti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį, tačiau šis pažeidimas negalėjo pakankamai įtakoti žalos atsiradimo, net jeigu apeliantė ir būtų kreipusis į darbo biržą, tai yra tarp atsakovo padaryto pažeidimo ir žalos atsiradimo negalėjo būti net ir netiesioginio priežastinio ryšio.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nesiaiškino aplinkybės, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantei yra skaičiuojamas privalomojo sveikatos draudimo, kuris kiekvieną mėnesį sudaro 72 Lt, mokestis. Šis apeliacinio skundo motyvas išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nes nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje apeliantė reikalavimo dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio kompensavimo nereiškė. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija kaip neturinčius reikšmės bylai (CPK 180 straipsnis) atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (2 t., b. l. 84–88).
Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad teismas, priteisdamas iš jos atsakovui 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė, kad atsiliepimo į pradinį ieškinį priėmimo klausimas išspręstas neatsiklausus proceso šalių ir nesant jokio atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą. Šie argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo argumentais, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra paprasta, todėl atsakovo patirtos 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą nėra per didelės ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Kauno miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, bylą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.