Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ajam kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo priteisti neturtinę žalą.

4. Byloje nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – asis kalėjimas 2023 m. lapkričio 23 d. surašė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nebus patenkintas, kadangi pareiškėjui skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią laisvės atėmimo vietoje pareiškėjas pradėjo atlikti 2023 m. sausio 27 d., t. y. pareiškėjas nėra atlikęs nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad

pareiškėjas atlieka bausmę pagal 2022 m. gegužės 19 d. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo pareiškėjui paskirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo, ir 2022 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria pripažintas Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis ir paskirtas vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo (įsiteisėjimo data – 2022 m. gruodžio 20 d.). Pareiškėjas skirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje pradėjo atlikti 2023 m. sausio 27 d. Tai reiškia, kad vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalis, leisianti pretenduoti į trumpalaikės išvykos į namus suteikimą, sueis 2024 m. sausio 28 d. Pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko duoto atsakymo į pareiškėjo prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus yra nepagrįstas. Panaikinti kalėjimo viršininko sprendimą skunde nurodytais motyvais – nėra pagrindo.

5. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 13 d.) nustatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems).

Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 13 d.) nustatyta, kad minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra: 1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems; 2) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

7. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimą (nebuvimą) paprastai byloje siekiama nustatyti pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

8. Visų pirma teismas pasisako dėl atsakovų priimtų ginčijamų Atsakymo ir Sprendimo.

Teismo vertinimu atsakovų pateikti Atsakymas ir Sprendimas yra aiškūs ir argumentuoti, pagrįsti teisės normomis. Tiek Atsakyme, tiek Sprendime yra nurodytos BVK nuostatos, pagal kurias tam, kad nuteistasis, šiuo atveju pareiškėjas, turėtų teisę į trumpalaikę išvyką, jis turi atitikti BVK numatytas sąlygas: turi būti atlikęs BVK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri, nagrinėjamu atveju, yra vieneri metai, nes pareiškėjas nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pareiškėjas jam skirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje pradėjo atlikti 2023 m. sausio 27 d., todėl teisę pretenduoti į trumpalaikę išvyką pareiškėjas turės nuo 2024 m. sausio 28 d., tai yra kai sueis vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalis. Pareiškėjas į Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo administraciją dėl teisės į trumpalaikę išvyką kreipėsi 2023 m. lapkričio 3 d., nesuėjus BVK numatytam terminui.

Pareiškėjas savo skunde cituoja Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, kurie įtvirtina asmens teisę į apsaugą nuo diskriminacijos. Tačiau sutiktina su Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas netinkamai vertina BVK 68 straipsnio nuostatas, dėl ko nesutinka su Atsakymu ir Sprendimu bei reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismo vertinimu pareiškėjo atžvilgiu priimti Atsakymas ir Sprendimas nėra diskriminuojantys, jais nėra pažeistos teisės aktų nuostatos, jie yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra jokio pagrindo juos panaikinti.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą yra pateiktas Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, vadovaujantis Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo 2024 m. kovo 28 d. nutarimu pritaikius lygtinį paleidimą, paleistas iš Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo ir išvyko gyventi adresu Alytaus g. 29, Šiauliuose.

9. Vertinant pareiškėjo pateikto skundo pagrįstumą dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina tai, kad, teismo vertinimu, atsakovų priimti Atsakymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovų veiksmuose nebuvo jokių požymių, kad jie veikia pažeisdami pareiškėjo teisėtus interesus. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis dėl atsakovų veiksmų patyrė emocinių išgyvenimų, suprastėjo miegas, pasidarė dirglus, kamavo nepilnavertiškumo jausmas, pareiškėjui, kaip dviejų vaikų tėvui buvo skaudu, kad kiti kaliniai gali aplankyti savo šeimas, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie jo galimai patirtus neigiamus išgyvenimus, pareiškėjas neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl to, kad jis neturėjo teisės į trumpalaikę išvyką, nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų neteisėtus Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmus, ar kad atsakovė būtų siekusi pareiškėją diskriminuoti, pažeminti ar pan. Taip pat jokiais duomenimis nėra pagrįstas prašomos priteisti žalos dydis.

10. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.