Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1278-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
1S-1278-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1278-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-579 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

1.2. 2011 m. kovo 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu M. M. paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, nustatant M. M. galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 2 d..

2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-579 nutarta taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-579 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pastangas bei padarytą pažangą koreguojant elgesį, neatsižvelgė į tai, kad Komisijos sprendimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo priimtas remiantis įvairių tarnybų specialistų išvadomis, kurie nuosekliai stebėjo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl jo pažangą gali įvertinti objektyviausiai. Pasak M. M., nebuvo įvertintas ir jam skirtų rekomendacijų tinkamas įgyvendinimas, kadangi būtent ši aplinkybė parodo, jog jis jau geba nuosekliai atlikti jam pavestus įpareigojimus bei adekvačiai reaguoti į jam reiškiamas pastabas. Tai neabejotinai patvirtina ir OASys metodikos būdu nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, prilyginama žemai.

3.2. Skundu pabrėžiama, kad nors nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose svaigalų vartojimo faktų neužfiksuota, priešingai, siekdamas atsisakyti šio įpročio, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kas vėlgi nebuvo tinkamai įvertinta skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

3.3. Akcentuojama ir tai, kad nuo 2015 m. gegužės 25 d. nuteistasis bausmę atlieka besargybos sąlygomis, nuo 2012 metų dirbo tvarkiniu sporto salėje, o nuo 2015 metų, kai jam buvo suteikta teisė be sargybos vykti už pataisos įstaigos ribų, dirbo UAB „L.“. Šioje įmonėje nuteistasis be didesnių sunkumų įsiliejo į kolektyvą, nusiskundimų jo darbu nebuvo. Šiuo metu jis dirba ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje tvarkinio pareigose, dirba ir visuomeniniais pagrindais, dalyvauja daugumoje vykdomų socialinių programų.

3.4. Pažangą koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, paties nuteistojo vertinimu, parodo ir tai, kad už gerą elgesį jis tris kartus buvo išleistas trijų parų trumpalaikėms išvykoms į namus, o laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. jam buvo leista atostogų metu grįžti į namus.

Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju vis tik nenustatyta.

5.2. 2016 m. rugpjūčio 9 d., atlikus M. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šios aplinkybės nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs privalomą bausmės dalį, bausmę atlikinėja besargybos sąlygomis, dirba, neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nepalaiko, aktyviai užsiima visuomenine veikla, o išėjęs iš pataisos namų turės ne tik pastovią gyvenamąją vietą, bet ir darbą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Akivaizdžių M. M. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli M. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas bei smurtinio elgesio/nusikaltimų istorija, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog nusikalstamas veikas, už kurių padarymą M. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu (asmenimis), kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. M. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys, atsižvelgiant į M. M. asmenines savybes, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. M. praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, kas ir lėmė jo nusikalstamumą.

6.2. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, M. M. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 6 kartus, iš jų du kartus už fizinio skausmo panaudojimą prieš kitus asmenis bei vieną kartą už uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą. Už šiuos tris itin šiurkščius pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus nuteistajam buvo paskirtos 3 drausminės nuobaudos. Vertinant šių aplinkybių įtaką M. M. asmenybei, pastebėtina, kad būtent nuteistojo savikontrolės įgūdžiai, kurių nepakankamumą patvirtina ne tik aukščiau aptarti jo drausmės pažeidimai, bet ir nusikaltimų, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami pakartotinį M. M. nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad paskutinės M. M. paskirtos drausminės nuobaudos galiojimas pasibaigė tik kiek daugiau nei prieš metus, t. y. 2015 m. gegužės 20 d., todėl nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2009 m. lapkričio 2 d., aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos M. M. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu M. M. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad, nepaisant nuteistojo noro iš pataisos įstaigos išeiti ankščiau laiko (jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutą), jo požiūris į priežiūrą vis dar išlieka ambivalentiškas (dviprasmiškas).

6.3. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo M. M., įvertintina ir jo finansinė padėtis bei stabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad iki suėmimo nuteistasis niekur nedirbo, buvo išlaikomas tėvų. Atvykęs į pataisos namus, išreiškė norą dirbti ir savo darbinę veiklą pradėjo nuo 2012 metų. Nepaisant šių aplinkybių, vis tik pažymėtina, jog M. M., solidariai su jo nusikaltimų bendrininkais, yra priteistas 11434,30 eurų žalos atlyginimas, tačiau iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. iš nuteistojo buvo išieškoti vos 365,12 eurai, kas įvertinus nuteistojo išimtinai neigiamą poziciją savo nusikalstamų veikų atžvilgiu (išreikštą jo skundu apygardos teismui) bei atsižvelgiant į nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo dydį leidžia pagrįstai manyti, jog net ir šiuo metu M. M. sumenkina savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atlygina ją ne sąžiningai siekdamas sušvelninti savo neteisėtų veiksmų padarinius, bet norėdamas asmeninės naudos sau (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos).

Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 16 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje M. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir žema M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuo paskutiniojo vertinimo, atlikto 2015 m. rugsėjo 17 d., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 36 iki 32 balų, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jos korekciją charakterizuojančias aplinkybes, manyti, jog toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, jog statinių (nekintamų) kriminogeninių taškų svertinė suma atitinka tik 25 balus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė