Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2357-673/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-17
Bylos Nr.
1-2357-673/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22762-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
UAB „H.“
Kaltinamasis
P. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2357-673/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22762-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2; 1.2.14.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 17 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,civilinio ieškovo UAB „H.“ atstovui – direktoriui S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gegužės 14 d. apie 13.30 val., P. R., UAB „H.“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), su įmonės atstovu sudarė įrangos nuomos sutartį ir pasirašė perdavimo aktą Nr. 220514, pagal kurį iki 2022 m. gegužės 17 d. išsinuomojo 1625,79 eurų vertės atskėlimo plaktuką „HILTI“ TE 1000 AVR 230 V., kurio negrąžino, nes pardavė nenustatytam asmeniui, taip pasisavino minėta sutartimi jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendros 1625,79 eurų vertės svetimą - UAB „H.“ priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku, UAB „H.“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinuomojo atskėlimo plaktuką, kurį pardavė galimai už 150-200 Eur nepažįstamam asmeniui, nes jam reikėjo pinigų alkoholiui. Paskambinusiam įmonės atstovui žadėjo grąžinti, bet tuo metu atskėlimo plaktuką jau buvo pardavęs. Kaltinime nurodytos turto vertės neginčija. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus UAB „H.“ pareiškimą, prie kurio pridėti: įrankio perdavimo kaltinamajam aktas, dokumentas, patvirtinantis įrankio vertę (b. l. 19-22).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog įrankį išsinuomojo P. R., su kuriuo susisiekus telefonu paaiškino, kad jo išsinuomotas įrankis jau seniai parduotas, paaiškino, kad įrankį pardavė per skelbimus už 800 eurus. Pardavimo priežasties nenurodė (b. l. 64-65).

Liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad jis dirba UAB „H.“ parduotuvėje pardavėju-konsultantu. Jų parduotuvėje nuomojami įrankiai. Įrankius nuomoja G. P., o jis jį pavaduoja. Vyras išsinuomojo atskėlimo plaktuką, kuris pas juos yra pats galingiausias ir tokį turi tik vieną, išsinuomodamas pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Jų duomenų bazėje matėsi, kad vyras nuomojasi ne pirmą kartą, todėl su juo naujos nuomos sutarties nepildė, o užpildė įrangos perdavimo aktą Nr. 220514, ant kurio asmuo parašė savo vardą, pavardę, tai yra P. R., ir pasirašė, taip pat nurodė savo kontaktinį telefono numerį. Vyras įrankį turėjo grąžinti 2022-05-17. Kadangi įrankį nuomojosi kelioms dienoms, jis iš jo už įrankį rankpinigių neprašė. 2022-05-18 kolega G. užsiminė, kad atskėlimo plaktukas dar nėra gražintas. Tiek G., tiek jis pats skambinosi P. R., bet jis neatsiliepė, įrankio taip ir negražino (b. l. 44-47).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais liudytojo parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, tai yra 2022 m. gegužės 14 d. apie 13.30 val., P. R., UAB „H.“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), su įmonės atstovu sudarė įrangos nuomos sutartį ir pasirašė perdavimo aktą Nr. 220514, pagal kurį iki 2022 m. gegužės 17 d. išsinuomojo 1625,79 eurų vertės atskėlimo plaktuką „HILTI“ TE 1000 AVR 230 V., kurio negrąžino, nes pardavė nenustatytam asmeniui, taip pasisavino minėta sutartimi jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendros 1625,79 eurų vertės svetimą - UAB „H.“ priklausantį turtą.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Kaltinamasis prisipažino, kad savo vardu pasirašęs įrankio nuomos sutartį ir įrankį gavęs, tai yra privalėdamas suvokti ir suvokdamas, kad tampa atsakingu už svetimą turtą, jam patikėtą žinomai svetimą turtą sąmoningai pardavė, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Neginčijo kaltinime nurodytos pasisavinto patikėto svetimo turto vertės.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai.

Civilinių teisinių santykių šioje situacijoje tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo, teismo nuomone, nėra, nes kaltinamasis sąmoningai ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, suprato, jog neteisėtai parduodamas pasisavina jam patikėtą svetimą turtą, privalėjo numatyti ir numatė, kad savininkas savo turto neteks, savininkui dėl to bus padaryta žala ir tą pasiekė.

Nusikaltimas baigtas, nes atsirado nusikalstami padariniai – nukentėjęs asmuo neteko savo turto ir jam už negrąžintą turtą/turimą turtinę teisę atlyginta nebuvo, įrankis nerastas.

Pasisavinto turto vertės kaltinamasis neginčijo, turto vertę, kaip ir turto savininką, patvirtina byloje esantys anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai.

Pasisavinto turto vertė viršija 5 MGL (1 MGL - 50 Eur), todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimai (BK 190 straipsnis).

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų aukščiau išvardintų ir aprašytų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad P. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl prašymo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis ir civilinio ieškovo atstovas teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 131), kuriame prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, susitarė dėl žalos atlyginimo. Prokuroras prašymui neprieštaravo.

Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos dydžio ir atlyginimo termino, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – neteistas, pasižada daugiau nenusikalsti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys.

Civilinė ieškovė UAB „H.“ byloje pareiškė 2382,69 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 38). Ieškinį sudaro negrąžinto įrankio vertė ir nuompinigiai nuo įrankio nuomos iki kreipimosi į policiją datos, viso 34 dienos.

Kaltinamasis visiškai sutiko su civilinės ieškovės pareikštu ieškiniu, jo dydžio neginčijo.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktoje taikos sutartyje aptarta, kad 2382,69 Eur turtinę žalą kaltinamasis įsipareigoją atlyginti per 4 mėn, skaičiuojant nuo 2022-09-01, tai yra iki 2022-12-31.

Esant tokiai situacijai - susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam byloje buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta, kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, be dokumento esant apsunkintai galimybei oficialiai įsidarbinti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje - asmens tapatybės kortelė gali ir turi būti grąžinta kaltinamajam, kaip kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktiniai įrodymai.

Įrangos perdavimo akto prie sutarties ir PVM sąskaitos-faktūros kopijos (b. l. 20-21), saugomos byloje, paliktinos toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Teismo pašto išlaidos (8,96 Eur), atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad kaltinamasis privalės atlyginti pakankamai nemažą žalą nukentėjusiam asmeniui, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. R., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą P. R. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2022 metų rugpjūčio 17 d. teismui pateiktame susitaikymo protokole tarp civilinio ieškovo – UAB „H.“ (atstovas - direktorius S. B.) ir kaltinamojo P. R. sudarytą susitarimą, kuriuo susitarta, kad kaltinamasis P. R. per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. - tai yra iki 2022 m. gruodžio 31 d., įsipareigoja UAB „H.“ atlyginti viso 2382,69 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 69 ct) turtinę žalą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiam asmeniui ir kaltinamajam išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins iki teismo nurodyto termino (2022-12-31), nukentėjęs asmuo po susitarto termino turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti ir išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Kardomąją priemonę - dokumento (asmens tapatybės kortelės, saugomos prie bylos), paėmimą, panaikinti ir asmens tapatybės kortelę nedelsiant grąžinti kaltinamajam P. R. po nuosprendžio paskelbimo - nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus - įrangos perdavimo akto prie sutarties ir PVM sąskaitos-faktūros kopijas, saugomas byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Pašto išlaidų valstybei iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė