- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2-2922-855/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02075-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant J. G., dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovei adv. Žygintai Sviderskytei - Mikulskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui J. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, -Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, prašydama: nustatyti, kad atsakovas J. K. yra V. B., gim. 2008-05-04, tėvas; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 116 € periodinėmis išmokomis per mėnesį iki vaiko pilnametystės bei 4176 € išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką laisvu tėvų susitarimu. Nurodė, kad 2007 m. liepą susipažino su atsakovu, palaikė artimus santykius ir rugpjūtį nuo jos pastojo, pradėjo kartu gyventi, 2008-05-04 jiems gimė sūnus V., tačiau sūnui suėjus metams, dėl atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio smurto ieškovės atžvilgiu naudojimo, nustojo kartu gyventi. Atsakovas pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kartu gyvendamas, rūpinosi vaiku, jį prižiūrėjo, išlaikė, vėliau, šalims išsiskyrus, taip pat bendravo su vaiku, tačiau paskutinius metus jokio ryšio su vaiku nepalaiko, nors visą laiką laikė save vaiko tėvu, o vaikas pažįsta savo tėvą ir laiko atsakovą savo tėvu. Kadangi vaiku ieškovė tinkamai rūpinasi, auklėja, užtikrina jo būtinus poreikius, su ieškove vaikas auga nuo pat gimimo, yra prisirišęs, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Nepilnamečiui V. B. šiuo metu yra 7 metai, jis rudenį pradėjo lankyti mokyklą, per mėnesį vaikui išlaikyti reikia apie 232 € maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikšmėms, vaistams, vitaminams, lavinimo priemonėms. Kadangi atsakovas prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda, ieškovė vaiką išlaiko vieną, be to augina ir nepilnametę dukrą M. R., gim. 2012 m., jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus, atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, mokėdamas po 116 € kas mėnesį, o taip pat padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą – 4176 €.
Atsakovas J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo skelbimo būdu, kadangi nebuvo įmanoma užtikrinti jo dalyvavimo bylos nagrinėjime (procesinių dokumentų, siųstų žinomais jo gyvenamosios vietos adresais, įteikti nepavyko, darbo vietos atsakovas neturi, teismo 2015-08-04 nutartimi paskelbta atsakovo paieška nedavė rezultatų), todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais – V. B. ir M. R. bei sugyventiniu V. R. gyvena jos motinai priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame vienas yra skirtas ieškovės šeimai. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, gauna socialinę pašalpą. Palaikė ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais įrodymais – ieškovės J. B. paaiškinimais ir V. B., gim. 2008-05-04, gimimo liudijimu AA Nr. 553938, išduotu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nustatyta, kad šio vaiko motina yra įrašyta ieškovė J. B., duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 8). Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas J. K. yra jos nepilnamečio sūnaus V. B. tėvas.
CK 3.161 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) straipsnyje.
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji su atsakovu susipažino ir palaikė intymius santykius 2007 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį nuo jo pastojo, 2008-05-04 susilaukė sūnaus V. B., ir nors su atsakovu kartu gyveno nuo ketvirto nėštumo mėnesio iki vaikas sulaukė metukų, tačiau vėliau išsiskyrė dėl to, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo prieš ieškovę fizinį bei psichinį smurtą. Ieškovė paaiškino, kad per pirmuosius vaiko gyvenimo metus atsakovas, kartu gyvendamas su ja ir vaiku, vaiką augino, rūpinosi, prižiūrėjo, materialiai išlaikė, taip pat ir šalims išsiskyrus, palaikė ryšį su vaiku, su juo bendravo iki vaikui sukako 6 metai, tačiau paskutiniu metu su vaiku jokio ryšio nepalaiko, nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jos nepilnametis sūnus V. B. pažįsta atsakovą J. K. ir laiko jį savo tėvu, nori su juo bendrauti. Šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina jos pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2008 m. rugsėjį, kai vaikui buvo keli mėnesiai, atsakovas bendravo vaiku, su juo leido laiką, jį laikė ir juo rūpinosi, krikštijant nepilnametį sūnų V. B. 2009-05-15, krikštynose dalyvavo bei vaiką taip pat laikė atsakovas J. K. (b.l. 92-93. Minėtus įrodymus taip pat patvirtina ir liudytojo J. R. - kartu gyvenusio ieškovės brolio - parodymai apie tai, kad jo sesuo J. B. apie metus nuo vaiko gimimo gyveno su vaiko tėvu J. K., kuris vaiku rūpinosi ir išlaikė, kuris laikė save vaiko tėvu ir kuris dar kurį laiką bendravo su vaiku jo seseriai ir jam išsiskyrus, o taip pat kuris pavaizduotas ieškovės pateiktose nuotraukose laikantis savo sūnų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, juo labiau, kad jie sutampa su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, juos patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai.
Tokiu būdu įvertinus ieškovės paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant jokių juos paneigiančių duomenų ir įrodymų, nesant galimybės atlikti DNR ekspertizę ar/ir išklausyti atsakovo paaiškinimus, atsižvelgus į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, o taip pat vadovaujantis prioritetinio nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principu bei visas abejones aiškinant nepilnamečio vaiko naudai, ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, t. y. pripažintina, kad atsakovas J. K. yra vaiko V. B., gim. 2008-05-04, tėvas, o vaikas V. B. – atsakovo J. K. sūnus (LR (duomenys neskelbtini) str., CK 3.146, 3.148 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos prisirišęs, jos prižiūrimas, auginamas, išlaikomas, todėl ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio V. B. gyvenamąją vietą būtent su ja, atsakovui neišreiškus dėl to jokių prieštaravimų, tenkintinas.
Ieškovė paaiškino, kad jai išsiskyrus su atsakovu, jis materialiai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, iš esmės nevykdo savo, kaip tėvo, turtinės pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais bei tuo, jog iš esmės viena ieškovė išlaiko augina, auklėja, bei vykdo kitas turtines ir neturtines pareigas vaiko atžvilgiu. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą priteisti išlaikymą iš atsakovo J. K. nepilnamečiam sūnui, o taip pat priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą (CK 3.192 str., 3.200 str.).
Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium ar yra nesusituokę, vieno iš tėvų pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Kitaip tariant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Vertinant nepilnamečio V. B. poreikius, ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jam šiuo metu yra septyneri metai, ji lanko Vilniaus r. Rudaminos F. R. gimnazijos 1 klasę (b.l. 17-18, 95). Nepilnametės L. C. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, jai reikalingi rūbai, mokyklinės ir kanceliarinės prekės. Ieškovė nurodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį būtina apie 235 € (b.l. 61-67), kas šiuo atveju laikytina protinga ir optimalia vaiko išlaikymo suma. Ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais V. B. ir M. R. gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Vilniaus r. sav., Nemėžio sen. Skaidiškių k. Sodų g. 47-24, kuriame yra trys kambariai ir vienu iš jų naudojasi ieškovė su dviem vaikais. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Kaip matyti iš byloje esančių ir teismo išreikalautų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų, ieškovė jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, tik nuo 2015 m. spalio pabaigos pradėjo dirbti UAB „Vilandra“ už minimalų atlyginimą, iki tol jos pajamas sudarė 165,47 € dydžio socialinė pašalpa bei 30,40 € išmoka vaikui, iš kurių ji turi išlaikyti save bei du nepilnamečius vaikus, nes be V. B. turi nepilnametę dukrą M. R. (b.l. 9-16, 35-52). Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad J. K. jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, nedirba (b. l. 53-56), duomenų apie galimai turimus kitus išlaikytinius, kreditorius ir pan., teismas neturi.
Aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo imperatyvios pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, juo labiau, kad jis yra jauno darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LAT 2008-05-26 nutartis c. b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c. b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c. b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Be to, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principu (CK 3.3 str.), šiuo atveju aiškintinos būtent nepilnamečio vaiko naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems nepilnamečio vaikos poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šį orientacinį kriterijų, taip pat į tai, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši (tiek ieškovė, tiek atsakovas jokio registruotino turto neturi, nors atsakovė dirba, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį ir turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus), ir nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t. y. lygių dalių išlaikymo prievolėje, į nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą per mėnesį, mano esant tikslinga priteisti iš atsakovo po 116 € nepilnamečiam sūnui V. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-06-02) iki vaiko pilnametystės. Kiek nukrypdamas nuo minimalaus mėnesinės algos dydžio kriterijaus teismas atsižvelgia į dabartinį vaiko amžių ir jo poreikius, į tai, kad pati ieškovė, kurios turtinė padėtis panaši į atsakovo, nebūtų pajėgi teikti didesnio, nei pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atitinkamai iš atsakovo priteistinas vaikui 4176 € dydžio išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki kreipimosi į teismą, skaičiuojant po 116 € už 36 mėnesius. Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvenančią jo motiną J. B. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).
Nors ieškovė prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau prašė ją nustatyti bendru abiejų šalių sutarimu, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokio ginčo tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, ir šalys gali susitarti. Tokiu būdu nesant tėvų ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ji teismo sprendimu nenustatytina. Tik šalims nesusitarus ir kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ginčas galėtų būti sprendžiamas teismo tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, ieškovė buvo atleista nuo 123,76 € (41 €+41 € + 41,76 €) žyminio mokesčio už pareikštus turtinius ir neturtinius reikalavimus mokėjimo, be to valstybė patyrė 293,33 € teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (b.l. 20-21, 32, 68), o taip pat 5,62 € procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. viso valstybė šioje byloje patyrė 422,71 € bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, atsižvelgdamas į sunkią paties atsakovo turtinę padėtį, būtinumą teikti prioritetą jo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymui prieš pareigas valstybei, teismas mano esant teisinga ir protinga sumažinti iš atsakovo valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200 € (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 282 straipsniu, 392 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - Vilniaus r. Rudamina, (duomenys neskelbtini)) yra V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-05-04) tėvas, o V. B. yra atsakovo J. K. sūnus.
Nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. K. nepilnamečiui vaikui V. B. 4176 € (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimo bei po 116 € (vieną šimtą šešiolika eurų) išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad teismo priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai. N. V. B. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną J. B..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. K. valstybės naudai 200 € (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo kopiją per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.