- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-308-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01536-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Skolininkas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01536-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.3
NUTARTIS
2011 m. balandžio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko Ž. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pradėtas priverstinis išieškojimas ir areštuotas įkeistas turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius kredito unija „Žemdirbio gerovė“ kreipėsi į teismą, prašydama pradėti priverstinį 161 054,92 Lt skolos ir 135 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš kredito unijai įkeisto Ž. P. turto (2–3 b. l.). Kreditorius nurodė, kad 2006-06-16 paskolos sutartimi Nr. 06-00114 skolininkui Ž. P. buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas, kuris buvo užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu – 4 vnt. žemės sklypais, nuosavybės teise priklausančiais skolininkui Ž. P.. Skolininkas Ž. P. nesilaikė sutartyje numatytų mokėjimo terminų, mokėjimo terminą pradelsė daugiau kaip 300 dienų, todėl kreditorius 2011-02-21 valdybos sprendimu nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį, skolininkas privalo grąžinti likusią paskolos dalį, todėl priverstinis skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į hipotekos lakštu įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi (26–27 b. l.) kreditoriaus prašymą tenkino, pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą, areštavo Ž. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą –15,45 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini); 12,85 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 15,30 ha bendro ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 18,50 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininką bei įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nurodė, kad iš kreditoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6. 217 str. ir 6. 218 str. bei 2006-06-16 paskolos sutarties 5.6. punktu, esant 5.6.1. papunktyje nurodytoms aplinkybėms, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, vienašališkai nutraukė šią paskolos sutartį, prieš tai skolininką raštu įspėjęs dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių. Konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Nenustatyta, kad skolininkas Ž. P. būtų atsiskaitęs su kreditoriumi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (34–35 b. l.) skolininkas Ž. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Hipotekos lakštuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymo terminas – 2011 m. birželio 16 d., taigi prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs. Pagal CK 6.34 straipsnio 2 dalį negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. CK 6.35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta termino skolininko naudai prezumpcija.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 07 d. nutartyje nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matosi, kad pareiškėjas vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, prieš tai skolininką raštu įspėjęs dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių. Tačiau teismas nutartyje neįvardino nė vieno konkretaus dokumento, iš kurio jis nustatė anksčiau minėtas aplinkybes, todėl tokia teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2011 m. vasario 21 d. valdybos sprendimu nutraukė 2006-06-16 paskolos sutartį, tačiau šio valdybos sprendimo prie pareiškimo nėra pridėta. Todėl neaišku, iš kur teismas nustatė, kad 2006-06-16 paskolos sutartis yra vienašališkai pareiškėjo nutraukta, kada iš pateiktų įrodymų tokiai išvadai nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas ir nenustatė, nuo kada, jo nuomone, paskolos sutartis yra nutraukta.
4. Kreditorius pareiškime nurodė, kad skolininkas mokėjimus pradelsė daugiau kaip 300 dienų, tačiau nepaaiškino, kokie konkretūs ir kokių mokėjimų terminai yra pradelsti, taip pat nepateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ( 43–46 b. l.) kreditorius Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai pripažįstama, kad hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008), tuo tarpu skolininko atskirojo skundo esminiai argumentai yra susiję su pagrindinės prievolės galiojimu, skolos dydžiu ir kt., kas nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas. Todėl minėti skolininko atskirajame skunde pateikti argumentai, esą kredito sutartis nutraukta neteisėtai, kredito grąžinimo terminas nėra suėjęs, atmestini kaip nepagrįsti.
2. Skolininkas nurodo, neva, ginčijama nutartis teismo priimta nepagrįstai, kadangi teismas neįsitikino, ar kreditorius turi aiškią ir neginčijamą reikalavimo teisę. Tačiau teismų praktikoje yra vieningai ir neginčijamai pripažįstama, kad ginčas, susijęs su pagrindine, įkeitimu ar hipoteka užtikrinta, prievole nėra bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas - patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004 taip pat nurodė, kad dokumentai ir duomenys, patikimai patvirtinantys teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą daiktą yra būtent hipotekos lakštas, kurio originalas pateikiamas pradėjus CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūras, todėl teismas privalo išanalizuoti būtent šį dokumentą, ir neprivalo bei neturi pareigos analizuoti nei skolos atsiradimo pagrindo, nei jos dydžio, nei kitų klausimų, susijusių su pagrindine prievole. Priešingai - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-01 kredito unija „Žemdirbio gerovė“ pateikė prašymą dėl turto arešto, kuriame prašė priverstinai išieškoti 161 054,92 Lt skolą iš įkeisto turto (2–3 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nutartimi areštuotas įkeistas turtas– 4 žemės sklypai, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką Ž. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (26–27 b. l.). Teismo 2011-03-07 nutartis Ž. P. įteikta 2011-03-15 (33 b. l.).
Apeliantas Ž. P. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti, motyvuodamas tuo, kad prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, byloje nėra jokių įrodymų, kad paskolos sutartis vienašališkai nutraukta, kreditorius nepaaiškino, kokie konkretūs ir kokių mokėjimų terminai yra pradelsti, taip pat nepateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (LR CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007), o nagrinėjami ginčo teisena, pateikiant teismui ieškinį. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad sutarties terminas nėra pasibaigęs (prievolės įvykdymo terminas – 2011-06-16), o byloje nėra duomenų, kad kredito sutartis būtų nutraukta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
Tarp šalių pasirašytos paskolos sutarties Nr. 06-00114 bendrosios dalies 5.11 punkte numatyta, kad kredito unija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir pareikalauti grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas (5.1.1 p.) (5 b. l.). Iš kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ rašto „Dėl skolos ir netesybų sumokėjimo“ matyti, kad skolininkas Ž. P. daugiau kaip 300 dienų vėlavo sumokėti tvarkaraštyje nustatyto dydžio įmokas ir bendra pradelsta sumokėti suma yra 19 707,40 Lt (16–17 b. l.). 2011-02-21 raštu kredito unija įspėjo skolininką Ž. P. apie paskolos sutarties nevykdymą ir jos nutraukimą anksčiau termino (16–17 b. l.), įspėjimas išsiųstas paštu, kaip ir numato sutartis (18 b. l.). Taigi iš nurodyto matyti, kad teisė nutraukti kredito sutartį prieš terminą yra numatyta Paskolos sutartyje Nr. 06-00114, kurią skolininkas Ž. P. pasirašė, tuo išreikšdamas sutikimą su joje nurodytomis sąlygomis. Apeliantas pasirašė ir sutartinės hipotekos lakštą, užtikrindamas prievolių pagal sutartį įvykdymą (7–12 b. l.). Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, kad Paskolos sutartis su juo buvo nutraukta. Pažymėtina, kad byloje pateiktas kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ valdybos posėdžio, įvykusio 2011-02-21 protokolas Nr. 3, kuriame vienbalsiai pritarta paskolos su Ž. P. nutraukimui ir priverstinio skolos išieškojimo pradėjimui. Vadovaujantis prieš tai nurodytais motyvais matyti, kad kreditorius, esant paskolos nutraukimo pagrindams, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, apie tai pranešė skolininkui, valdyba tokiam paskolos nutraukimui pritarė, todėl atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais.
Pažymėtina, kad teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentų iš esmės nenagrinėja, nes reikalavimai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo ir su tuo susijusių įrodymų pateikimo, turi būti nagrinėjami LR civiliniame kodekse išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles. Apelianto Ž. P. atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra šios civilinės bylos apeliacijos objektu.
Kadangi kreditorius kredito unija „Žemdirbio gerovė“ kreipėsi į teismą, prašė pradėti priverstinį išieškojimą, nurodydama, kad skolininkas Ž. P. nevykdo paskolos sutarties sąlygų, o apeliantas įrodymų, paneigiančių kreditoriaus teiginius, nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai areštavo įkeistą turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius Ž. P..
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.