Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Atsakovas su priešieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio sūnaus J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. V. laikinam išlaikymui iki sprendimo priėmimo, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, neišklausytos ir neapklaustos šalys, nesudaryta galimybė vertinti ir pasisakyti dėl prieštaringos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados. Dėl to nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principas, vaiko teisių ir interesų apsauga.

Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neįrodė savo prašyme nurodytų aplinkybių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad gyvenimo sąlygos sūnui yra tik patenkinamos, namuose labai trūksta tvarkos ir švaros. Tai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl pakankamų higienos sąlygų nebuvimo ir sudaro pagrindą atidžiau ištirti dabartines vaiko gyvenimo sąlygas.

Nevertinta, kad pastovumo principas svarbus tik esant tinkamoms vaiko gyvenimo ir priežiūros sąlygoms. Vaikas nuo gimimo gyveno ir su atsakovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko ir ieškovės ar ieškovės šeimos narių ryšys yra stipresnis. Atsakovo ryšys su vaiku yra dirbtinai nutrauktas dėl nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių.

Šališkai ir nepagrįstai spręsta, kad vaikui motinos globa vertingesnė negu tėvo. Motinos ir tėvo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios.

Neatsižvelgta, kad, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėtų vadovautis išimtinai vaiko interesais, todėl kol nebus išspręstas ginčas ir neištirti visi įrodymai, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta pagal objektyviai jam palankiausias sąlygas.

Atsakovas dirba, todėl dienomis būna darbo vietoje ir neturėtų galimybės pats prižiūrėti ir auklėti sūnų. Ieškovė sūnų augina namuose, visą savo laiką skiria jo priežiūrai. Ieškovę ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys. Jis labai prisirišęs prie ieškovės, kadangi yra dar labai mažas, jis neužmiega be ieškovės. Ieškovė neturi žalingų įpročių, kurie trukdytų jai tinkamai rūpintis vaiku.Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, vaikui gyvenant kartu su ieškove, jo saugumui yra iškilęs pavojus ar pan. Sūnus kartu su ieškove gyvena nuo gimimo, ieškovei auginti sūnų padeda jos tėvai, kurie ją remia ir finansiškai, nes atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad nėra nustatyta, jog ieškovės aplinka, kuri laikytina įprastine mažamečiui šalių sūnui, procesinio sprendimo priėmimo metu yra netinkama šalių mažamečio sūnaus fizinei, psichologinei ir socialinei raidai. Atsakovas nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išklausant šalis, atsakovo argumentus dėl pakankamų higienos sąlygų nebuvimo ieškovės gyvenamojoje vietoje įrodo Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, atsakovo ryšys su vaiku buvo dirbtinai nutrauktas ieškovės, teismas šališkai ir nepagrįstai sprendė, kad vaikui motinos globa vertingesnė negu tėvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai.

Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, nagrinėjimą, pirmosios dalies nuostatas teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Šios nuostatos pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstė aplinkybes, kurios, jo nuomone, svarbios šio prašymo išnagrinėjimui, ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, o kartu ir į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas pareikalavo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktų išvadą dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. išvada Nr. (VTAS)AR4-253 pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2017 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi šalių raštu išdėstytais argumentais, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. išvada Nr. (VTAS)AR4-253, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas formaliai, neįvertinus abiejų šalių pozicijų nagrinėjamu klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad, šalims pradėjus gyventi skyrium, šalių nepilnametis sūnus J. V. gyvena su ieškove. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečiam sūnui įprasta gyvenamoji aplinka yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. (VTAS)AR4-253 nurodė, kad lankymosi ieškovės šeimoje metu namuose šilta, maisto yra, motina sūnumi rūpinasi tinkamai, tačiau kambariuose pastebima netvarka ir nešvara, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, ieškovė įpareigota palaikyti namuose švarą ir tvarką. Atsakovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros. Skyriuje nėra duomenų apie netinkamą tėvų pareigų vykdymą, vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Skyriaus atstovas taip pat bendravo su atsakovu. Pokalbio metu išsiaiškinta, kad atsakovas turi visas reikiamas priemones sūnui, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, berniukas lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes atsakovas dirba. Pokalbio metu išsiaiškinta, kad atsakovas nėra kreipęsis į ikimokyklinio ugdymo įstaigą dėl sūnaus įtraukimo į sąrašus, nežino, nuo kada vaikas galėtų lankyti įstaigą. Atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios, abu tėvai turi sąlygas auginti sūnų, tačiau emocinis biologinis ryšys tarp motinos ir sūnaus yra stiprus, jam labai reikalinga motiniška šiluma, jis, tėvams gyvenant skyrium, auga su motina, motina nedirba, gali pati prižiūrėti ir rūpintis sūnumi, o tėvas sūnaus nelanko, su juo nebendrauja, skyrius padarė išvadą, kad J. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Dėl to Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepalaikė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškove, pastaroji netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas atskirajame skunde, akcentuodamas tik tvarkos ir švaros trūkumą ieškovės namuose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė įrodymų argumentui, kad ieškovė neturi realios galimybės sudaryti sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, pagrįsti. Atsakovas nemotyvuoja, kodėl (duomenys neskelbtini) metų neturinčio vaiko globos ir priežiūros paskyrimas motinai neatitinka jo interesų, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad vaiku yra nesirūpinama, atsakovas juo rūpintųsi geriau, turi tam reikalingus įgūdžius ir priemones (CPK 178 straipsnis). Kadangi šalių sūnus yra labai mažas, nesant duomenų, kad ieškovė juo rūpinasi netinkamai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokio amžiaus vaikui geriausia gyventi su jo motina. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo prisirišimą prie motinos, gyvenimą su ja nuo gimimo ir šalims pradėjus gyventi skyrium, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų mažamečio vaiko interesų, juolab, kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pripažinta atitinkančia jo poreikius ir interesus. Atsakovas šiuo metu negalėtų sudaryti tapačių sąlygų augti ir vystytis vaikui, kadangi nors atsakovas nurodo, jog jo namuose sūnui sudarytos tinkamos sąlygos augti, nėra aišku, kam atsakovas patikėtų vaiko priežiūrą, kai jis dirba (skyriaus specialistui atsakovas nurodė, jog jis nėra kreipęsis į ikimokyklinio ugdymo įstaigą dėl sūnaus įtraukimo į sąrašus, nežino, nuo kada vaikas galėtų lankyti įstaigą). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas būtų paimtas iš jam artimos aplinkos, atskirtas nuo motinos, o atsakovas vaiko priežiūrą patikėtų tretiesiems asmenims. Nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas, jo gyvenamojoje vietoje yra švariau ir tvarkingiau, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.