Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-397-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-25
Bylos Nr.
1A-599-397-2010
Teisminio proceso Nr.
22-1-00707-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
Nuteistasis
E. J.
Nukentėjusysis
T. Z.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Kategorijos
Pranešėjas G.Večerskas Baudž. byla Nr.1A-599-397/10Teisėjas D.Ročys Proceso Nr. 22-1-00707-08
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Arvydo Stankaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam E. J., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK ) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 dalimi, bausmės subendrintos prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam T. Z., taip pat, esant sprendimui dėl turtinės žalos priteisimo, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą E. Z..

E. Z. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš E. J. T. Z. priteista 100 lt (vienas šimtas litų) turtinei žalai atlyginti, 4000 lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 800 lt (aštuoni šimtai litų) aturėtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. J. pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad jis 2008-07-05 apie 09 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), konflikto metu, aplinkinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis itin įžūliai ir vandališkai garsiai šaukdamas apspardė Š. A. priklausantį automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) atidaręs šio automobilio priekines vairuotojo dureles ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė Š. A. į dešinės plaštakos sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą;

be to, E. J. pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį nuteistas už tai, kad jis tyčia kartu su kitais asmenimis suduodamas smūgius, sukėlė nukentėjusiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. 2009-02-23 apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), kartu su kitais asmenimis visumoje E. Z. sudavė ne mažiau kaip aštuoniolika kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuoj po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo kieme kartu su kitais asmenimis visumoje T. Z. sudavė ne mažiau kaip vienuolika kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, jį išteisinti. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimą, padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, nes netinkamai vertino liudytojų, kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus. Nuteistasis nurodo, kad neįvertinta ta aplinkybė, jog 2009-02-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu apgadinti keli automobiliai, o taip pat tai, kad J. J. skambinęs 112 nurodė, jog žalojamas jo turtas, prie J. namų sulaikyti būtent Z., o ne kiti asmenys. Be to, teismas visiškai netyrė tos aplinkybės, kad Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog juos mušė ne tik J., o nuteistojo gynėjai teisme paklausus, ar šie nurodė policijos pareigūnams kitų asmenų anketinius duomenis, jie jų neįvardijo, todėl nuteistojo manymu, teismui šia versija nesuabejojus, neaptarus apkaltinamajame nuosprendyje, nenustatinėjus nei veikos motyvacijos, nei subjektyviosios, nei objektyviosios pusės, tokios versijos nei atmetus, nei patvirtinus, nepašalino esminių prieštaravimų ir negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat nurodo, kad teismui turėjo kelti abejonių ir tos aplinkybės, kad Z. į policiją dėl sužalojimų kreipėsi tik po trijų dienų, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal J. J. pareiškimą. Teismui nepagrįstai nekėlė abejonių aplinkybės, kodėl kilus konfliktui Z. patys eina ieškoti J., nepasinaudoja turimais telefonais išsikviesti pagalbą įvykio metu. Be to, teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių skirtingose baudžiamosiose bylose nukentėjusieji nurodo kitokias įvykio aplinkybes(ikiteisminio tyrimo pagal J. pareiškimą nutraukimas). Z. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, padarytos panaudojant ginklą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Todėl nuteistojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu aiškiai demonstruojant lojalumą nukentėjusiesiems, apkaltinamasis nuosprendis priimtas šališkai ir neobjektyviai ištyrus įrodymus, juos vertinant. Liudytojų V. V. ir E. J. parodymais nuosprendis taip pat negali būti grindžiamas, nes jų parodymai, nuteistojo manymu, prieštaringi, nenuoseklūs, o nukentėjusiųjų kaimynai ir artimieji nepatvirtino nukentėjusiųjų versijos- triukšmo negirdėjo, muštynių nematė, R. Z. taip pat nenurodė, kad jos vyras E. Z. būtų įvardijęs konkrečius jį ir brolį sumušusius asmenis, todėl nepaneigta versija, kad Z. būdami išgėrę patys galėjo muštis tarpusavyje. Be to, teismas neaptarė ir tos aplinkybės, kad jei sulaikant nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis Z., jų atžvilgiu ir buvo panaudotos savigynos priemonės, tai nelaikytina tyčine veika, nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, ką patvirtina J. parodymai.

Apeliantas taip pat mano, jog teismui turėjo kelti abejonių ir teismo medicinos specialistų duotos išvados, nes išvadose dėl E. Z. padarytų sužalojimų nurodomas skirtingas smūgių skaičius (16 ir 18), vienoje išvadoje nurodyta, kad sužalojimas nežymus, kitoje, kad nesunkus. Dėl T. Z. padarytų sužalojimų taip pat skiriasi smūgių skaičius bei sužalojimų sunkumo vertinimas. Be to, nurodoma, kad dalis sužalojimų būdingi sužalojimui kritimo metu ant kelių.

Dėl šių aplinkybių, nesiaiškinant kitų galimai nukentėjusiuosius sužalojusių asmenų, nesant galimybės atriboti kitų asmenų suduotus smūgius ir padarytus sužalojimus, nepašalinus abejonių kas, kada ir kokius sužalojimus padarė nukentėjusiesiems, apelianto manymu, jis turi būti išteisintas.

Taip pat apeliantas nurodo nesutinkąs su civilinio ieškinio priteisimu, nes teigia nusikalstamos veikos nepadaręs. Be to, teismas nenustatė, kad T. Z. turėjo pinigus, kad juos paėmė būtent jis, t.y. nuteistasis, ir jam neinkriminuota vagystė. Taip pat nepatvirtinta ir neturtinės žalos buvimas, jos dydis, nesurinkta įrodymų dėl veikos ir priežastinio ryšio, nepridėti jokie rašytiniai įrodymai, galintys pagrįsti civilinio ieškinio dydį.

Nuteistasis taip pat teigia, kad veika Š. A. atžvilgiu jam inkriminuota nepagrįstai, nes jis su nukentėjusiuoju susitaikęs, nukentėjusysis pretenzijų neturi, tyrimas dėl šios veikos atnaujintas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, kiek tai liečia įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai E. J. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2dalies 8 punktą.

Nors nuteistasis E. J. dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu neprisipažino, aukštesnės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. J. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų E. Z. ir T. Z. parodymai dėl konflikto pradžios ir eigos buvo išsamūs, tarpusavyje iš esmės neprieštaravo. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad juos gatvėje praeidami įžeidė du vaikinai, vienas jų pastūmė T. Z. į krūtinę, E. Z. nubėgo į kambarį apsiauti batus, išėjus (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė būrį vaikinų, tarp kurių buvo S. J. ir E. J., bėgdamas pajuto smūgį į nugarą, atsimena, kad spardė jį ne mažiau trijų asmenų, kojomis ir lazdomis sudavė ne mažiau 50 smūgių. Pamena, kad E. J. tempė į raudonos spalvos automobilį. Betempiant kažkas nuplėšė odinę rankinę, kurioje buvo pinigai ir dokumentai. Automobilyje E. J. įspyrė ne mažiau 5 kartus, nuvežė prie policijos pareigūnų, ten E. J. dar kartą spyrė koja į pilvo sritį ir po to į veidą, taip pat kelis kartus spyrė E. J. tėvas, rankinę jam grąžino 2010-03-10, ji buvo sugadinta, pinigų jau nebebuvo. E. Z. teigė, kad jokio strypo su savimi neturėjo ir jokių stiklų nedaužė, bėgdamas nuo besivejančių asmenų per tvorą nelipo ir pargriuvęs nebuvo. Šiuos parodymus E. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietas kur priėjo du vaikinai, vietas kur buvo mušamas ir vėliau tempiamas ir iš kur jį pasiėmė policijos pareigūnai (t1, b.l. 65-71).

Nukentėjusiojo E. Z. parodymus iš esmės patvirtina T. Z. parodymai. Jis taip pat nurodė, jog jį ir E. Z. stovinčius gatvėje praeidami įžeidė du jaunuoliai, jie taip pat atsakė tuo pačiu, dėl to kilo žodinis konfliktas, E. Z. buvo nubėgęs į namus apsiauti batų, jis, t.y. T. Z. pamatė daugiau vaikinų, ėmė nuo jų bėgti, tačiau pajuto smūgį į pakaušį, pasiviję vaikinai jį mušė, spardė, vėliau jis bėgo, peršoko per tvorą, tačiau jį pasivijo E. J., J. J. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas ir visi trys mušė – E. J. spardė, sudavė ne mažiau 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. T. Z. taip pat parodė, kad iš striukės kišenės dingo trys raktai ir 100 litų kupiūra, jis jokių stiklų nedaužė, pats nesusižalojo, o buvo sužalotas tyčia jį mušant. Šiuos parodymus T. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė išsamiai vietas (duomenys neskelbtini) gatvėse, kur priėjo du vaikinai, vietas, kur buvo mušamas ir vėliau tempiamas ir iš kur jį pasiėmė policijos pareigūnai (t 1, b.l. 106-114).

Pirmosios instancijos tesimas pagrįstai vadovavosi šiais nukentėjusiųjų parodymais, nes jie išsamūs, tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka ne tik liudytojų parodymams, bet ir objektyviais bylos duomenimis (teismo medicinos specialistų išvadomis) nustatytoms aplinkybėms. Liudytojai E. J. ir V. V. patvirtino, kad įvykio metu, įvykio vietoje matė sumuštus E. Z. ir T. Z., E. Z. vienas iš vietinių asmenų, kurie teigė sulaikę šiuos vaikinus kaip žalojusius jų turtą, bandė dar suduoti E. Z., tačiau liudytojas E. J. jį sudrausmino. Liudytoja R. Z. patvirtino iš karto po įvykio mačiusius sumuštus brolius Z., savo vyrą E. Z. ir jo brolį T. Z., jie nurodė, kad juos sumušė broliai Jociai, V.N. Z. bei S. Z. taip pat patvirtino, jog įvykio dieną 20009-02-23 paryčiais R. Z. informavo, kad jų sūnūs Z. sumušti. Byloje esančios teismo medicinos specialistų išvados, kuriose konstatuoti įvairūs E. Z. ir T. Z. sužalojimai įvairiose kūno srityse taip pat patvirtina, jog nukentėjusieji buvo sužaloti įvykio metu įvykio aplinkybėmis.

2009-03-03 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1619/09(02) E. Z. konstatuotas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis galvoje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimu smakre, su galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio žąsto srityje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairio klubo srityje, kairio dilbio sumušimas, abiejų plaštakų sumušimas, kairės čiurnos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau aštuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-02-23; nurodyta, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galėjo gautis suduodant smūgius kumščius, spiriant koja ar kitu kietu, panašias savybes turinčiu daiktu; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui, nes tai nurodo sužalojimų pobūdis, lokalizacija (t. 1, b.l. 75).

2009-11-11 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto papildomoje išvadoje Nr. 3800/09(02) nustatyta, kad E. Z. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje galėjo būti padaryta dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kairės čiurnos sumušimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje; kiekviena žaizda galėjo būti padaryta ir nuo vieno trauminio poveikio ir nuo daugiau trauminių poveikių į tas pačias vietas; kairės čiuros sumušimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje į tas pačias vietas; galvos sumušimas su muštine žaizda apatinėje lupoje, odos nubrozdinimu smakre su galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio žąsto srityje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairio klubo srityje, kairio dilbio sumušimas, abiejų plaštakų sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 16 (šešiolikos) trauminių poveikių pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 2, b.l. 65-66).

2009-03-03 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 1426/09(02) T. Z. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, muštinės žaizdos kaktoje, su galvos smegenų sukrėtimu, dešinės pusės skruostikaulio- viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio klubo srityje, kairio kelio srityje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinio vidinio kulkšnelio srityje, kairėje plaštakoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti vienuolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-02-23; sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu; dešinės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimai abiejuose keliuose galėjo būti padaryti suklupus ir kelių sritimis atsitrenkus į kietus bukus daiktus (t. 1, b.l. 118).

2009-11-11 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto papildomoje išvadoje Nr. 3720/09(02) nustatyta, kad T. Z. padarytas dešinės pusės skruostikaulio- viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas galėjo būti padarytas tiek vieno stipraus trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus dešinio skruosto sritį, dešinės pusės viršutinio žandikaulio sritį, tiek ir nuo keleto trauminių poveikių į tą pačią vietą; poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio klubo srityje, kairio kelio srityje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinio vidinio kulkšnelio srityje, kairėje plaštakoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 10 (dešimties) ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 2, b.l. 63-64).

Šios aplinkybės patvirtina ne tik tą faktą, kad įvykio metu 2009-02-23 E. Z. ir T. Z. buvo sužaloti, bet taip pat ir sužalojimų atsiradimo mechanizmą, kad sužalojimai atsirado mušant rankomis, kojomis ar paveikus kietu buku daiktu. Tai ne tik patvirtina E. Z. nurodytą aplinkybę, kad E. J. kartu su kitais asmenimis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis bei T. Z. parodymus, kad E. J. bei kiti asmenys taip pat jį mušė į įvairias kūno vietas, spardė bet ir pagrindžia teismo išvadą, kad E. J. su kitais asmenimis suduodamas smūgius sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, E. Z. sudavė ne mažiau aštuoniolika kartų rankomis ir kojomis, T. Z. kartu su kitais asmenimis sudavė ne mažiau vienuolikos kartų.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad skiriasi specialistų išvadose ir papildomose išvadose nurodytų smūgių skaičius bei sužalojimų vertinimas esminės reikšmės nei teismo nustatytoms aplinkybėms dėl E. J. nusikalstamų veiksmų atlikimo, nei veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi, nes teismas vadovaudamasis tuo, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai pagrįstai darė išvadą, kad E. J. kartu su kitais asmenimis padarė lengvesnį sužalojimą, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o išvadas dėl smūgių skaičiaus teismas darė vertindamas tiek teismo medicinos specialistų išvadas tiek ir nukentėjusiųjų parodymus, nes E. Z. parodė, kad jam buvo suduota ne mažiau 50 smūgių kojomis, lazdomis, vėliau E. J. spyrė ne mažiau 5 kartus, po to dar kartą spyrė į pilvą ir veidą, T. Z. taip pat parodė, kad jį mušė, spardė kojomis, vėliau E. J. sudavė ne mažiau 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. J. sudavė nukentėjusiesiems daugybinius smūgius rankomis, kojomis, padarė sužalojimus įvairiose kūno vietose, tame tarpe veido, galvos srityje, kas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, todėl nepagrįstas ir atmetamas skundo argumentas, jog neatribojus E. J. veiksmais padarytų konkrečių sužalojimų jis negali būti pagrįstai pripažintas kaltu, laikomas nepagrįstu ir atmetamas. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad tomis aplinkybėmis, kaip parodė nukentėjusieji ir nustatė teismas, E. Z. ir T. Z. būtų sumušę, sužaloję kiti asmenys, pagrįsta.

Nukentėjusiųjų parodymams taip pat neprieštarauja ir kitais objektyvais bylos duomenimis (daiktų apžiūros protokolais, automobilio apžiūros protokolu, specialistų išvadomis) nustatytos aplinkybės, o būtent: 2009-03-05 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad E. Z. pateikė mėlynos spalvos džinsines kelnes ir vyrišką sportinį pilkos spalvos bliuzoną, ant kurių rasta apgadinimų, įplyšimų ir dėmių, panašių į kraują (t1, b.l. 76-81); 2009-03-12 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad E. Z. pateikė juodos spalvos odinę rankinę ir joje buvusius įvairius dokumentus, rankinė apgadinta (t1 ,b.l. 83-91); 2009-03-04 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad T. Z. pateikė pilkos spalvos medžiaginę striukę, kuri buvo apžiūrėta, ant jos pamušalo rasta apgadinimų ir įplyšimų (t1, b.l. 119-122); 2009-03-12 daiktų pateikimo protokolu bei 2009-02-23 apžiūros protokolais nustatyta, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 22-1-00214-09 pateiktas metalinis spyruoklinis strypas, ant kurio rasta galimai kraujo dėmių (t1, b.l. 135-139); 2009-03-06 apžiūros protokolu nustatyta, kad J. J. automobilyje rasta galimai kraujo dėmių (t1, b.l. 152-158); 2009-03-16 teismo medicinos specialisto išvada Nr. S-S 17/09 (02) konstatuota, kad ant bliuzono rastas kraujas gali priklausyti T. Z., ant metalinio strypo rastas žmogaus kraujas gali priklausyti T. Z., ant vatos tampono iš J. J. priklausančio automobilio paimtos nuoplovos yra žmogaus kraujo, kuris gali priklausyti E. Z. (t1, b.l. 163-166); 2009-05-25 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti metu T. Z. atpažino metalinį spyruoklinį strypą kaip panašų į tą, kuriuo 2009-02-23 buvo sužalotas (t1, b.l. 169-171). Šios aplinkybės taip pat patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jie buvo mušami, kad E. Z., jau sužalotą, kraujuojantį vežė J. J. automobiliu bei neprieštarauja E. Z. parodymams, kad jį sumuštą E. J. atitempė į J. J. automobilį, ten taip pat dar spardė. Be to, šios aplinkybės iš esmė neprieštarauja nukentėjusiųjų parodytoms aplinkybėms dėl įvykių sekos, eigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo E. J. kaltę grindė šių duomenų visuma.

Teismas taip pat pažymi, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusieji E. Z. ir T. Z., tiek šioje byloje, tiek ir byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas nukentėjusiųjų atžvilgiu nutrauktas, jie nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (t3, b.l. 11-15), todėl teismas pagrįstai tikėjo šių asmenų parodymais ir kartu visumoje su kitais įrodymais grindė nuteistojo E. J. kaltę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo parodymus bei liudytojo J. J. parodymus, nes byloje ne tik nukentėjusiųjų, liudytojų, kurie yra nukentėjusiųjų artimi giminaičiai, kaimynai bet ir objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad E. Z. ir T. Z. buvo sužaloti 2009-02-23, juos sužalotus bei agresyviai nusiteikusį E. J. prie jų matė ir liudytojai policijos pareigūnai E. J. bei V. V.. Anksčiau aptartais daiktų apžiūros protokolais bei spacialisto išvada taip pat nustatyta, kad jau sužalotas E. Z. buvo įsodintas į J. J. automobilį, tuo tarpu E. J. apskritai nenurodo mušęs nukentėjusiųjų, nenurodo matęs juos sužalotus, tačiau tai prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir aukščiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatytoms aplinkybėms, kad įvykio metu E. Z. ir T. Z. tikrai buvo sužaloti. Šios aplinkybės pagrįstai davė pagrindą pirmosios instancijos teismui tikėti nukentėjusiųjų parodymais ir atmesti E. J. parodymus kaip prieštaraujančius objektyviems bylos duomenims.

Taip pat nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusieji galėjo būti sužaloti juos sulaikant, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusieji galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kad jie būtų priešinęsi kitiems asmenims, ar tuo labiau juos kokiu nors būdu sužaloję. Be to, sužalojimai įvykio metu ir nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis nustatyti ištirtų duomenų visuma, tuo tarpu nuteistasis apskritai neigė vartojęs smurtą.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji į policiją kreipėsi po trijų dienų, ar turėdami telefonus įvykio metu neišsikvietė policijos, nepaneigia buvus patį sumušimo faktą teismo nustatytomis aplinkybėmis, nustatytoje vietoje ir laiku, bei nepaneigia nuteistojo E. J. kaltės įvykdžius nusikalstamus veiksmus.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje apklausti ne tik nukentėjusieji, tačiau ir nuteistasis, su įvykiu susiję liudytojai, kurie parodė ne tik nuteistąjį kaltinančias aplinkybes, tačiau ir tie liudytojai, kurie parodė nuteistojo versiją atitinkančias aplinkybes. Visus šiuos įrodymus teismas vertino tik išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, nurodė motyvus, kodėl vienus įrodymus vertina kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę, o taip pat nurodė ir priežastis bei motyvus, kuriais remiantis kritiškai vertina E. J. ir kitų liudytojų parodymus, todėl nuteistojo skunde nurodytas argumentas, jog teismas buvo šališkas, nepagrįstas ir yra atmetamas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos tesimo nurodytas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas visapusišku ir išsamiu bylos aplinkybių vertinimu. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. J. pripažino kaltu tyčia kartu su kitais asmenimis sudavus smūgius ir sukėlus nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo E. J. kaltės neginčija, tačiau mano, kad nepagrįstai buvo ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir jis nuteistas už šią veiką. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas, nes E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Š. A. padarytos nusikalstamos veikos buvo atleistas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. J. nepraėjus įstatymo nustatytam terminui, t.y. per vieneriems metams, padarė naują tyčinį nusikaltimą, ikiteisminis tyrimas pagrįstai atnaujintas ir E. J. kaltės klausimas pagrįstai spręstas kartu su kaltinimais dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos. Dėl šių aplinkybių E. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmė nuteistajam skirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytos dvi tyčinės smurtinė sveikos, tačiau šie nusikaltimai nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę - už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką- didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, už LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką - žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo pavojingumą, jo padarytų veikų pavojingumo pobūdį ir pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridėjo dalį švelnesnės bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų veikų pavojingumo pobūdį, nuteistojo pavojingumą, kitas aplinkybes ir pagrįstai darė išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai taikė LR BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams ir skyrė įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad subendrindamas paskirtąsias bausmes jas iš dalies sudeda. Toks bausmių bendrinimas atitinka baudžiamojo kodekso numatytas taisykles, tačiau teismas nepagrįstai nurodė aplinkybę, kad bendrindamas bausmes remiasi LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta jog bausmės bendrinamos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tai neatitinka nuosprendžio turtinio ir realiai pritaikyto bausmių bendrinimo būdo, todėl tai laikytina technine klaida, nekeičiančia nuosprendžio turinio esmės.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrįstai pripažinta nuteistojo E. J. kaltė sumušus nukentėjusiuosius E. Z. ir T. Z., E. Z. pagrįstai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o T. Z. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, nes LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį. Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje dalyje taip pat vadovaujamasi ir civilinio kodekso normomis.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovautasi Civilinio kodekso normomis. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas dėl duomenų stokos negalėjo nustatyti E. Z. pareikšto civilinio ieškinio dydžio, pagrįstai pripažino nukentėjusiajam E. Z. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio klausimo tvarka.

Spręsdamas T. Z. ieškinio klausimą teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nenustatyti objektyvūs duomenys, kad nukentėjusysis turėjo 100 litų, šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas pagrįstai, priteisiant tik nusikaltimu patirtą turtinę žalą dėl sugadintos striukės - 40 lt ir dingusių raktų – 60 lt.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam T. Z. priteistinos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi LR LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes (padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė skausmą, nepatogumus, dėl to patyrė pažeminimą), kaltinamojo kaltę (pasireiškė tiesiogine tyčia), jo turtinę padėtį, taip pat nukentėjusiojo neatsargumą, pasireiškusį tuo, kad po konflikto nakties metu be jokio aiškaus tikslo ėjo paskui jaunuolius, ko pasekoje buvo sumuštas, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 4000 lt.

Duomenys dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos nurodyti ne tik civiliniame ieškinyje (t1, b.l. 97-98, t2, b.l. 166-168), tačiau šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu (t2, b.l. 179-180), todėl nuteistojo skundo argumentas, jog civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nepagrįstas ir yra atmetamas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis T. Z. turėjo 800 litų advokato išlaidų (t2, b.l. 170), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo E. J. T. Z. 800 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utarė:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Gytis VečerskasTeisėjai Arvydas StankusKęstutis Dargužis