Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-22-7577 taikyti nuteistajam T. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. O., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė 6 metai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 4 metai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 26 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7577 taikyti nuteistajam T. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų fiksuota nebuvo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad T. O. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį T. O. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog T. O. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo T. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam T. O. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; problemiški santykiai su partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, per visą atlikimo laiką skatintas nebuvo nei baustas, nei skatintas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. O. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat vertina, kad nuteistasis atlieka antrą realią laisvės atėmimo bausmę, dabartinis nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje platino narkotines medžiagas – kanapes. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejotų jog laisvėje asmuo jau. sugebės--tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kuri įvykdyta bendrininkų grupėje, tad stebima, jog nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji/draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Nuteistasis atlikinėdamas ankstesnę laisvės atėmimo bausmę yra atsisakęs dirbti įkalinimo įstaigos administracijos jam pasiūlytą apmokamą darbą be pateisinamos priežasties bei vėliau įsidarbinti nesiekė motyvuodamas sveikatos problemomis. Nuteistasis turi ribotą darbingumą, 45 proc. nedarbingas (nurodo kojos traumą). Vertinimo metu teigė, jog ir anksčiau vykdė individualią veiklą, užsiėmė tapyba. Nuteistasis dabartiniu bausmės atlikimo laikotarpiu nusiteikęs užsiimti individualia veikla ir buvo suteiktas leidimas užsiimi tapyba, vėliau individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Atliekant pakartotinį vertinimą nuteistasis nurodo toliau tęsiantis individualią darbinę veiklą, tapantis paveikslus, nurodo, jog iš šio amato pavyksta užsidirbti pragyvenimui. Ateityje asmuo nurodo planuojantis tęsti tapymo darbus, teigia norintis surengti parodą ir plėsti klientų ratą. Nuteistasis nuo 2023 m. gruodžio 15 d. buvo perkeltas bausmę atlikti į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą susirado darbą ir dirba iki šiol. Nuteistajam negebant savęs realizuoti stabilioje darbinė veikloje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas, nes nors nuteistasis ir teigė, kad laisvėje pragyvendavo iš darbo užmokesčio, kurį gaudavo vykdydamas individualią veiklą, o gaunamų pinigų pakakdavo jam ir jo šeimai. Visgi remiantis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistasis nuteistas už narkotinių medžiagų - kanapių laikymą, platinimą, iš neteisėtos veiklos gavo finansinės naudos. Darytina išvada, kad nusikaltimai yra siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, vykdant draudžiamas veikas, užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę. Nuteistasis bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltime, manytina, kad jo asmenybės pavojingumo laipsnis yra didesnis, šis nusikaltimas yra jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas visuomenėje bei baudžiamosios teisės kontekste. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendyje nurodyta „<...>aplinkybės neleidžia teismui spręsti apie T. O. nusikalstamo elgesio atsitiktinį pobūdį, priešingai, net realiai atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir šeimos interesai nesulaikė jo nuo naujo sunkaus, tačiau jau kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymo praėjus kiek daugiau nei 2 metams nuo to, kai jis 2017 m. spalio mėnesį buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po to T. O. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o padarytas nusikaltimas susijęs su siekiu nusikalstamu būdu gauti finansinės naudos. T. O. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, suorganizavęs narkotinių medžiagų įsigijimą, jas įgijęs ir net kai perdavė jas gabenti toliau davęs nurodymus, kaip važiuoti, kur nusukti nuo pagrindinio kelio, t. y. vadovavęs gabenimui. Ir nors T. O. teigia, kad kritiškai vertina savo elgesį, tačiau tuo pačiu bando sumenkinti savo indėlį į nusikaltimo padarymą, sušvelninti savo teisinę padėtį, kitą bendrininką nurodydamas kaip svarbesnį ir aktyvesnį nusikaltimo vykdytoją ir iniciatorių, nors toks buvo jo paties vaidmuo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis linkęs demonstratyviai save iškelti aukščiau už kitus, teigia, kad vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis, tačiau linkęs save pateikti iš geresnės pusės nei yra iš tikrųjų. Kalbėdamas apie nusikaltimą už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę savo kaltę minimalizuoja, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau tuo pačiu bando sumenkinti savo indėlį į nusikaltimo padarymą, sušvelninti savo teisinę padėtį, kitą bendrininką nurodydamas kaip svarbesnį ir aktyvesnį nusikaltimo vykdytoją ir iniciatorių, nors toks buvo jo paties vaidmuo. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, T. O. neatliktos bausmės dalis (2 metai 3 mėnesiai 1 diena), kai nuteistasis yra nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo T. O. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis T. O. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. O. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam T. O. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-22-7577 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. O. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.