Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. ir skirta jai 7 (septyneri) mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skirta pareiga – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. T. civiliniai ieškiniai ir priteista iš kaltinamosios J. A. 58 (penkiasdešimt aštuoneri) eurai turtinės ir 87 (aštuoniasdešimt septyneri) eurai neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteista už tai, kad ji 2014-06-18, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiose pievose, kurios nuosavybės teise priklauso I. T., 50 metrų atstumu iki liudytojos J. Č. ūkinio pastato, tyčia degtukais padegė I. T. priklausantį pradalgėse buvusį 1,32 ha plote šieną ir tokiu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą turtą - nuo 5 iki 6 t nukentėjusiajai I. T. priklausančio šieno 1000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes gaisrą likvidavo atvykę (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, tačiau dalis šieno- 500 kg, 58 eurų vertės, buvusio pradalgėse, sudegė, taip visuotinai pavojingu būdu – padegdama ir sukeldama pavojų žmonių sveikatai ir turtui, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą 290 eurų vertės ir sunaikindama dalį svetimo, nukentėjusiosios I. T. turto - 500 kg šieno, 58 eurų vertės, padarė nukentėjusiajai I. T. 200 Lt turtinės žalos.

Nuteistosios J. A. teigimu, ji 2014-06-18, apie 18.30 val., buvo supykusi ant nukentėjusiosios, nes ji (nukentėjusioji I. T.) išpjovė jos žolę ir tada sumanė padegti šieną. Apeliantė teigia suprantanti, kad negerai padarė, nes ir savo turto negalima naikinti, todėl iš dalies pripažįsta savo kaltę. Nurodo, kad I. T. žemė, ribojasi su jos (J. A.) žeme. I. T. melagingai nurodo gaisro vietą (1 t. 37 b. 1.), byloje esančiame žemės sklypo plane (1 t. 38 b. l.) aiškiai matosi I. T. žemė, o jos žemės ploto smaigalyje matosi jos (J. A.) 60-70 arų žemės sklypelis. Byloje esančiame žemės sklypo plane yra aiškiai (vingiuota linija) nurodyta jai (J. A.) priklausanti žemė, kurią ji ir padegė (1 t. 58 b. l.), nes nebegalėjo kitaip pareikšti protesto prieš I. T., sumušusią ją 2005 metais, dėl ko ji negirdi kaire ausimi iki šios dienos. Byloje esanti žemės nuomos sutartis (1 t. 64 b. l.) galioja iki 2023 metų birželio 30 dienos, ji niekada nebuvo panaikinta ar užprotestuota, nors nukentėjusioji I. T. ir jos advokatas V. Strička, teismui teikė melagingus parodymus, jog ta žeme ji (J. A.) nesinaudojo ir nesinaudoja. Teigia, kad padegta pieva, kurios nuomojimo sutartis galioja iki 2023-06-30, priklauso tik jai (J. A.,), o ne žemių užgrobėjai I. T..

Teismo posėdyje nuteistoji J. A. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistosios J. A. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant J. A. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai J. A. pripažino kalta pasikėsinus sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. Nuteistosios kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistoji J. A. apeliaciniame skunde neneigia tyčia padegusi pradalgėse buvusį šieną. Jos kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ir byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš dalies pačios J. A., nukentėjusiosios I. T., liudytojų V. A., D. L., G. B., R. R., I. Z. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokole, 2014-08-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2014-06-18 surašytame akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kilusio gaisro, Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios I. T. ir minėtų liudytojų, iš dalies pačios nuteistosios J. A. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią J. A. kaltę dėl pasikėsinimo padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad J. A. pasikėsino padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad ji teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai J. A. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistoji J. A. savo apeliaciniame skunde ginčija faktines jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigdama, kad pradalgėse buvęs šienas, kurį ji padegė, buvo jos žemėje, taigi ji sunaikino ne svetimą, o savo turtą, be to, išdegė nedidelis plotas – apie pusę aro. Apeliantė nurodo, kad ji 2014-06-18, apie 18.30 val., buvo supykusi ant nukentėjusiosios, nes I. T. išpjovė jos žolę, todėl ir sumanė padegti šį šieną. Teigia, kad padegtas žemės plotas, kurio nuomos sutartis galioja iki 2023-06-30, priklauso tik jai (J. A.), o ne I. T.. Taigi iš apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad nuteistoji savaip interpretuoja byloje esančius duomenis. Šios aplinkybės rodo, kad J. A. tik jai palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, todėl pagrįstai apeliantę pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios J. A. argumentai, kuriais ji neigia kaltę, laikytini nepagrįstais, konstatuojant, kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir remiantis jais padarytoms teismo išvadoms. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2014-06-18, apie 18.30 val., J. A. padegė pradalgėse buvusį šieną pievose, kurios nuosavybės teise priklauso I. T., o ne pačiai J. A., be to, gaisro metu išdegė sugrėbtas šienas apie 10 arų plote, o ne pusės aro plote (1 t. 20, 24-26, 32-34, 38, 57-59 b. l.), kaip teigiama apeliaciniame skunde. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vedėjos pateiktos valstybinės žemės nuomos sutarties kopijos matyti, kad J. A. 10 metų laikotarpiui (iki 2023-06-30) buvo išnuomotas 0,7 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 64 b. l.), o sugrėbtas šienas sudegė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 32-34, 57-59 b. l.). Taigi teigti, kad J. A. padegtas žemės plotas priklauso jai, o ne I. T., kad ji (J. A.) sunaikino ne svetimą, o savo turtą ir kad išdegė tik nedidelis žemės sklypo plotas, nėra pagrindo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Nuteistoji J. A. taip pat nesutinka su iš jos priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdama, kad nukentėjusioji I. T. nepagrįstai už pusę tonos sudeginto šieno reikalauja 200 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes byloje yra duomenys, kad 1 tonos šieno vertė tik 156,64 Lt (1 t. 17 b. l.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. T. pasinaudojo įstatymais numatyta savo teise ir byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t. 28 b. l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad, sudegus jos šienui, jai padaryta 200 Lt turtinė žala.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų J. A. veiksmų nukentėjusioji I. T. patyrė turtinę žalą. To apeliaciniu skundu iš esmės neneigia ir apeliantė. Tačiau ji nesutikdama su iš jos priteistu turtinės žalos dydžiu nurodo, kad nukentėjusiosios nurodyta sudegusio šieno vertė yra per didelė.

Iš nukentėjusiosios I. T. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2014-06-19 I. T. kitą dieną po byloje nagrinėjamo įvykio policijos komisariate nurodė, kad gaisro metu buvo sunaikinta apie 500 kg jai priklausančio šieno (1 t. 21 b. l.). Byloje esančiame 2014-06-18 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro metu išdegė sugrėbtas šienas apie 10 arų plote (1 t. 20 b. l.), 2014-06-19 įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad 1,32 ha plote yra išpjautas šienas sugrėbtas į pradalges, septynių pradalgių galai po 12 metrų yra sudegę, tai aiškiai matosi ir iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje (1 t. 24-26 b. l.). Nukentėjusioji I. T. pareiškime Radviliškio rajono policijos komisariatui nurodė, kad dėl jos turto sunaikinimo jai padaryta 200 Lt turtinė žala (1 t. 22 b. l.), tai nukentėjusioji patvirtino ir vėlesnių apklausų metu (1 t. 27, 39, 40 b. l.) bei pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 28 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme I. T. taip pat nurodė, kad turtinę žalą sudaro 200 Lt (57,92 Eur) (1 t. 191-194 b. l.).

Tur­to ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal pir­ki­mo – par­da­vi­mo san­do­rių kai­ną, tur­to su­kū­ri­mo (at­kū­ri­mo), įsi­gi­ji­mo kaštus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios I. T. parodymais apie sunaikinto turto kiekį ir vertę. Akivaizdu, kad nukentėjusioji jos sunaikinto turto vertę nurodė atsižvelgdama į tokio turto rinkos vertę, todėl nukentėjusiosios įvardinta sunaikinto turto vertė, kolegijos nuomone, nėra aiškiai padidinta ir atitinka realią nusikalstamos veikos padarymo dieną buvusią turto vertę. Nors nuteistoji nurodo, kad nukentėjusioji, prašydama priteisti jai turtinę žalą, nurodė per didelę sunaikinto turto vertę, tačiau šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimu yra siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Nors byloje yra duomenys, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad 2014 metų vasarą 1 tonos šieno vertė buvo 156,64 Lt (1 t. 17 b. l.), tačiau byloje yra ir kiti duomenys, kad 2014 m. vasarą 1 tonos šieno vertė buvo ir 250 Lt (1 t. 15 b. l.), 3 tonų šieno vertė buvo 1300 Lt (1 tonos šieno vertė – 433 Lt) (1 t. 18 b. l.). Remiantis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais dėl jai padarytos žalos sudegus jos šienui, nes, kolegijos nuomone, nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis, sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistą sumą turtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinė žala nukentėjusiajai I. T. priteista pagrįstai, ir padarytą žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, šiuo atveju, J. A.. Todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji J. A. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo paskirtas gynėjas V. Vaitkus (1 t. 73 b. l.), tačiau teismas ją teisė be jokio gynėjo. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu dalyvavo tiek pati J. A., tiek jos gynėjas advokatas Vigintas Strička (1 t. 191-194 b. l.).

Nuteistoji J. A. apeliaciniu skundu prašo paskirti jai teismo ekspertizę, kad būtų nustatytas jos sveikatos sutrikdymo laipsnis, kurį padarė nukentėjusioji I. T., kai 2005 metais ją sumušė, ir kad būtų nustatyta nusikalstama veika padaryta žala. Be to, nei policijos, nei priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, nei prokuratūra, nei pats teismas, nekreipė jokio dėmesio į tai, jog ji I. T. dėka buvo suluošinta, po gaisro ji taip buvo sudaužyta ir šiuo metu beveik negirdi, niekas neužklausė apie jos, beveik visiškai negirdinčios moters, sveikatos būklę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios J. A. sveikatos sutrikdymo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistosios J. A. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. A. apeliacinį skundą atmesti.