Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-529-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
2A-529-436/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
Irenos A, A. I. U., P. U., A. V.
Advokatai
Karina Račkauskienė, Gintaras Dabkevičius
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-529-436/2011Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 121.15; 121.18; 121.21
Pirmosios instancijos teismoteisėja Valdonė Račiūnienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės J. G. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovų Irenos A. U. ir P. U. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovams Irenai A. U., P. U., A. V. dėl daikto valdymo pažeidimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, įkeldinimo ir nuostolių atlyginimo, bei atsakovų A. I. U., P. U. priešieškinį ieškovei J. G., atsakovui A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. G. pareiškė patikslintą ieškinį (2t.,b.l.6-10), kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką namu, plane pažymėtu lA2p, unikalus Nr. 1996-6004-9016, 197,31 kv. m. bendro ploto ir ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2Ilp, unikalus Nr.1996-6004- 9020, esančiais (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. G., I. A. U., P. U. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir paskirti jai vienai naudotis patalpas pagal pateiktą projektą, plane pažymėtas II-7/3,59 kv m. ir II-8/ 9,91 kv m., įpareigojant ją atlikti patalpos, plane pažymėtos II-3/18,33kv.m rekonstrukcijos statybinius darbus, o patalpas, plane pažymėtas II-1/6,89 kv. m, II-4/ 4,45 kv.m ir II-10 palikti bendram naudojimuisi su I. A. ir P. U.; ūkinio pastato, plane pažymėto 2Ilp, unikalus Nr. 1996-6004-9020 paskirti jai naudotis 9,75 kv.m. Irenai A. U. ir P. U. paskirti vieniems naudotis antro namo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis II-2/8,42 kv.m, II- 3/19,68kv.m, II-5/13,51 kv.m ir II-6/14/72, o patalpas, plane pažymėtasis-1/6,89kv.m, II- 4/4,45kv.m ir II-10 palikti bendram naudojimuisi. I. A. U. ir P. U. paskirti naudotis ūkinio pastato, plane pažymėto 2Ilp, unikalus Nr.1996-6004-9020, 16.25 kv.m. ir rūsio-37,06 kv. m.. A. V. paskirti naudotis vienam pirmo ginčo namo aukšto patalpas: I-1/1,79 kv.m, I-2/6,96 kv.m, I-3/18,61 kv.m, I-4/20,57 kv.m, I-5/3,67 kv.m, I-6/2,47kv.m, I-7/1,43 kv.m., I-8/9,77 kv.m, I-9/13,81 kv.m ir bendram naudojimuisi su ieškove ir I. A. bei P. U. laiptine, plane pažymėta I-10. Pašalinti gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. 1996-6004-9016, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise J. G., I. A. U., P. U. ir A. V., valdymo pažeidimą ir įkeldinti ieškovę į teismo paskirtas jai naudotis ginčo namo patalpas. Priteisti iš atsakovų I. A. U. ir P. U. solidariai 10 000 Lt( dešimt tūkstančių litų) nuostoliams atlyginti; bei priteisti iš atsakovų I. A. ir P. U. visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintu priešieškiniu atsakovai I. A. U. ir P. U. prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės: pripažinti atsakovams Irenai A. U. ir P. U. nuosavybės teisę į J. G. priklausančias 12/128 pastato-gyvenamojo namo, žymėjimas plane lA2p, unikalus Nr. 1996-6004-9016, 12/32 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. 1996-6004-9020, bei 12/128 kitų statinių, unikalus Nr. 1996-6004-9052, esančių (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovų ieškovei 24 470 Lt kompensaciją už ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai (3t. b.l.58-65). Teismas nustatė, kad ieškovei J. G. nuosavybės teise priklauso 12/128 dalių pastato - gyvenamojo namo 1A2p, 12/32 dalių pagalbinio- ūkio pastato 2I1p, 12/128 dalių kitų inžinierinių kiemo statinių, esančių J. D. g.15, Kaune. kuriuos ji 2005-03-01 pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo už 28000 litų ( 1t., b.l. 8-14 ). Atsakovams I. A. U. ir P. U. nuosavybės teise priklauso 13/32 dalių pastato - gyvenamojo namo 1A2p, 5/8 dalys pagalbinio- ūkio pastato 2I1p, 13/32 dalių kitų inžinierinių kiemo statinių, atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalių pastato - gyvenamojo namo 1A2p, pastatas – garažas G1p, pagalbinis- ūkio pastatas 6I1p, ½ dalių kitų inžinierinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka tarp nurodytos namų valdos bendraturčių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais nenustatyta ( 1t., b.l. 8-35, 17-19, 105-112). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-07-21 duomenimis, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Teismas neginčijamai nustatė, kad ieškovė J. G., atsakovai Irena A. U., P. U. ir A. V. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ( 1t., b.l. 17-19)

Teismas, vadovaudamasis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju, daikto atskyrimas natūra ieškovei atliekant rekonstrukciją jos pasiūlytu variantu negalimas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai, bei kitų bendraturčių teisų pažeidimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui ieškovei J. G. be jos sutikimo galima, kadangi jos dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Pagal Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2009-04-03 parengtą pastato dalių paskaičiavimo projektą ieškovei J. G. priklauso gyvenamojo namo 1A2p 12/128 nuo 197,31kv.m dalis, t.y. 18,50 kv.m bendro ploto ir ūkinio pastato2I1p 12/32 nuo 26,00 kv.m dalis, t.y. 9,75kv. bendrojo ploto (2t., b.l. 13). Bylos medžiaga nustatė, ką neginčijamai patvirtino ir pati ieškovė, kad nuo dalies namo įsigijimo 2005 metais, savo nuosavybe nebandė naudotis, name neapsigyveno, kartu su sutuoktiniu turi kito nekilnojamoje turto, gyvenamąjį namą ir penkis žemės sklypus (3t., b.l. 13-27). Ieškovė ginčo nagrinėjimo metu ketino savo dalį parduoti, nesprendė naudojimosi ginčo namų valdos žemės sklypu tarp bendraturčių klausimų, todėl teismas darė išvadą, kad teisinga ir racionalu atidalinti ieškovės dalį, atsakovams išmokant jai kompensaciją. Tai nepažeistų kitų namo bendraturčių teisių, kadangi ginčo tarp atsakovų dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe nėra. Vertinant bylos aplinkybių ir šalių ieškiniu bei priešieškiniu pateiktų reikalavimų bei šiuos procesinius dokumentus pagrindžiančių įrodymų visetą, atsižvelgtina į tai, kad teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę, vertindamas aplinkybes dėl bendraturčio esminio intereso naudotis bendro daikto dalimi. Šią teisę teismas įgyvendino, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Taip pat teismas nustatęs, kad atmetus ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką atidalijant bendraturčių patalpas rekonstrukcijos būdu, atmestinas ir jos reikalavimas pašalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams valdymo pažeidimą ir įkeldinti ieškovę į ginčo namo patalpas.

Taip pat atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai 10 000 Lt. nuostoliams atlyginti kaip nepagrįstas. Ieškovė 2008 m. rugsėjo 11d. preliminarią sutartį sudarė gavusi atsakovų priešieškinį, kuriuo pareikštas reikalavimas atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jai piniginę kompensaciją. Ieškovė sąmoningai, žinodama, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais nustatymo, 2008-09-11d. sudarė jai priklausančios ginčo pastato dalies preliminarią pirkimo- pardavimo sutartį su R. B. ir sutarties 4 punktu patvirtino pardavėjui, kad nebus jokių valdymo ar naudojimo turtu apribojimų (3t., b.l. 9-12). Tokiu būdu, sudarydama tokią sutartį, ieškovė veikė savo rizika ir privalo prisiimti visas neigiamas tokios sutarties neįvykdymo pasekmes ( CK 6.4 str., 6.206 str., 6.248 str.3d.).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o atsakovų I. A. U. ir P. U. priešieškinį atmesti, priteisinti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pirma, nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą būtų reikalinga atlikti namo antro aukšto kambario, plane pažymėto II-3, rekonstrukciją. Kad tokią rekonstrukciją galima atlikti be neproporcingos žalos kambario paskirčiai patvirtina ieškovės į bylą pateiktas Gyvenamojo namo (lA2p) antro aukšto buto patalpų pasidalijimo projektinis pasiūlymas ir jo papildymas. Pažymi, kad atliekant rekonstrukciją projekte nurodytu būdu atsakovams nebūtų padaroma žala, t.y. nenukentėtų nei gyvenamojo namo (patalpų) funkcionalumas, nei jų techninės savybės, nei atsakovo teisės ir teisėti interesai. Patalpų rekonstrukcijos darbus ieškovė įsipareigojo atlikti savo lėšomis. Atsakovai apskritai dėl rekonstrukcijos nepatirtų jokių nepatogumų, priešingai - patalpos būtų atskirtos (izoliuotos) viena nuo kitos ir šalys galėtų savarankiškai naudotis joms priklausančiomis konkrečiomis patalpomis.

Antra, tam, kad apeliantė gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to - ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas (ką patvirtina pats civilinės bylos inicijavimas), apeliantė objektyviai neturėjo galimybių gauti statybos leidimo rekonstrukcijai, kadangi tam reikalingas geranoriškas bendradarbiavimas tarp bendraturčių ir jų sutikimas. Į nagrinėjamą bylą ieškovė yra pateikusi atestuotos projektuotojos parengtus dokumentus (projektinį pasiūlymą ir kt.), kurie atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Apeliantės nuomone, teisminiam nagrinėjimui tai yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis planuojamų atlikti statybos darbų pagrįstumą ir teisingumą ir tik vėliau, teismui nustačius naudojimosi tvarką tokiu konkrečiu būdu, būtų gaunamas statybos leidimas ir/ar kiti būtini dokumentai dėl faktiškai atliekamų (planuojamų) darbų. Priešingu atveju, apeliantė būtų įpareigota gauti statybos leidimą, atlikti rekonstrukcijos darbus ir tik vėliau kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kai darbai jau atlikti

Trečia, apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Si nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis - visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkama (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7'-466/2008).

Ketvirta, teismas nepagrįstai suabsoliutino byloje atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą Nr. A/2010/03/10/01 ir nesivadovavo ieškovės pateikta turto vertės pažyma bei preliminaria sutartimi, kurioje taip pat nurodoma rinkos vertė. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, buvo vertinama tiktai turto vertės nustatymo pažyma Nr. A/2010/03/10-01, kuria ieškovei priklausančio turto rinkos vertė įvertinta 24.470 Lt.

Penkta, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl 10.000 Lt nuostolių priteisimo. 2008-09-11 tarp ieškovės ir R. B. buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas sumokėjo 20.000 Lt avansą. Sutartis buvo įregistruota viešajame registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (atsakovus). Jos įregistravimo metu 2008-09-12 ieškovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. disponavimas turtu nebuvo apribotas. Tiktai sužinoję apie ieškovės ketinimą parduoti turtą (atsakovams buvo pirmenybės teise pasiūlyta pirkti dalinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį), atsakovai nedelsdami kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2008-10-20 nutartimi atsakovų prašymas buvo patenkintas. Taigi tik dėl atsakovų veiksmų ieškovė pagal sutarties 5 punktą negalėjo tinkamai įvykdyti preliminarios sutarties ir privalėjo pirkėjui sumokėti 10.000 Lt netesybų. Šiuo pagrindu Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atmetė.

Atsiliepimas

Atsakovai I. A. U. ir P. U. mano, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad „ rekonstrukciją galima atlikti be proporcingos žalos kambario paskirčiai ir tai patvirtina ieškovės pateiktas gyvenamojo namo aukšto patalpų pasidalijimo projektinis pasiūlymas ir jo papildymas", kadangi ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" patvirtintu LR Aplinkos ministro įsakymu 2005 m. liepos 1 d. Nr. D1-338 1 punktu yra nustatyta, kad šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato vienbučio gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų vienbučių Namų, mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi rekonstruojamai ar kapitališkai remontuojamai Namo daliai.

Taip pat nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad egzistavo pakankami naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pagrindai. Ieškovės interesas naudotis namo dalimi pagrįstai nebuvo įvertintas kaip labai svarbus. Pirma. Ieškovės teiginius, kad namo dalimi turi interesą naudotis jos sūnus, paneigė jos pačios sudaryta preliminari namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Antra. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė nuo 2005 metų jai priklausiusia nuosavybės dalimi nesinaudojo. Trečia. Pagrįstai buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad ieškovė turi kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovų iki bylos iškėlimo teisme sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai teisinės reikšmės sprendžiant ginčą neturi, kadangi bylos iškėlimo teisme dieną, ginčo turtas buvo ir iki šios dienos yra vienintelė atsakovų gyvenamoji patalpa, kuria jie naudojasi. Be to, sutinkamai su formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005) sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, kad teismas pagrįstai turto vertei nustatyti nesirėmė UAB "Krivita" turto vertės pažyma, kadangi ginčo turto rinkos vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas. Eksperto išvada - tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. UAB "Nekilnojamojo turto paslaugų centras" ekspertizės aktas buvo gautas nepažeidžiant LR CPK nuostatų, todėl pagrįstai šis įrodymas, o ne vienos iš šalių pateiktas turto vertinimas, laikytinas pagrindu turto vertei nustatyti.

Atsakovai sutinka su teismo argumentais, kad nebuvo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 10 000 Lt. nuostolių, patirtų dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad preliminaria sutartimi buvo įsipareigojusi parduoti jau atidalintą jai priklausančią dalį turto. Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma tiek apie iškeltą civilinę bylą, tiek ir apie atsakovų pateiktą priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė preliminarią sutartį sudarė 2008-09-11, o pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2008-10-12, t.y. po mėnesio laiko. Ieškovė, sudarydama tokią sutartį negalėjo nesuprasti, kad esant ginčui teisme, ji negalės įvykdyti sutarties, t.y. neturės jokių realių galimybių parduoti jau atidalintą namo dalį kadangi preliminarios sutarties sudarymo metu ji ne tik nesinaudojo jokia realia turto dalimi, bet ir suprato, kad civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nebus išnagrinėta per mėnesį laiko. Todėl, sudarydama šią sutartį, ieškovė veikė savo rizika, dėl ko nuostoliai iš atsakovų pagrįstai nebuvo priteisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės atstovas apeliacinį skundą palaikė prašė jį tenkinti. Atsakovų I.A. U. ir P. U. atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šalies argumentai

Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, o atsakovai I.A. U. ir P. U. priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. nesant galimybės atidalyti turtą natūra, išmokėti ieškovei kompensaciją pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, o ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka pagal pateiktą projektinį pasiūlymą neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas, o priešieškinis atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei kompensaciją pinigais tenkintinas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalinti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005).

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atidalinti namo natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo projektinio pasiūlymo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Namas priklauso trims bendraturčiams: ieškovei 12/128 dalys, atsakovams I.A. U. ir P. U. 13/32 dalys, o atsakovui A. V. ½ dalis (T.I, 17-19 b.l.). Ginčo namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – dviejų butų pastatas (T.I, 17 b.l.). Atsižvelgiant į namo tikslinę naudojimo paskirtį, išplanavimą, sanmazgų, virtuvių ir aukštų skaičių, akivaizdu, kad jį yra įmanoma atidalinti tik į du butus, kurių vienas būtų pirmajame, kitas antrajame aukšte, o bendrai naudojamos būtų tik pagrindinės namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai ir laiptinė (T.I, 25-26 b.l.). Šiuo metu atsakovas A. V., kuriam priklauso ½ namo, naudojasi pirmuoju namo aukštu, o atsakovai I.A. U. ir P. U., kuriems priklauso 13/32 dalys namo antruoju namo aukštu. Toks faktinis naudojimasis namu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę namo naudojimo paskirtį – dviejų butų pastatas. Perplanuoti namą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovei priklausiančias 12/128 dalis, kurios sudaro tik 18,19 kv.m. bendro namo ploto, į atskirą trečią butą, su atskira virtuve ir sanmazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, visų pirma, atsižvelgdama į tai, jog namas yra statytas kaip dviejų butų, kuriais šiuo metu faktiškai naudojasi kiti du namo berndraturčiai, kuriems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalys iš esmės atitinka jų naudojamas idealiąsias dalis, pastatas. Antra, ieškovei priklausanti namo dalis (18,19 kv.m.) pagal Statybos teisės aktų higieninius reikalavimus yra per maža atskiram butui įrengti, nes pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 punktą minimalus vonios kartu su tualetu plotas – 4 m², o buto bent vieno kambario plotas 16 m². Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad natūra atidalinti ieškovės namo dalies natūra neįmanoma, todėl spręstina ar gali būti nustatoma naudojimosi namu tvarka pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo projektinis pasiūlymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl jį atmetė. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir mano, kad apeliacinio skundo argumentai neleidžia konstatuoti, kad pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Vienas iš naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijų yra teisėtumo kriterijus. Šio kriterijaus vienas iš aspektų yra tas, jog kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

Kaip matyti iš ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo jam įgyvendinti reikalinga antrojo aukšto patalpų rekonstrukcija (T.II, 21 b.l.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Pagal reglamento 17 punktą namas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad gyvenamųjų patalpų insoliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas atitiktų Reglamento 18, 19 punktų ir VII skyriaus reikalavimus. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, atsakovams I.A. U. ir P. U. po rekonstrukcijos tenkanti patalpa II-2 liktų be lango, t.y. natūralaus apšvietimo, o tai prieštarauja reglamento 18, 19 punktų ir VII skyriaus nuostatoms (T.II, 21 b.l.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą ji II-7 patalpoje siekia įrengti virtuvę, tačiau STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 196 punktas numato, kad virtuvės minimalus plotis turi būti ne mažiau kaip 1,7 m. Nurodytos patalpos maksimalus plotis 1,62 m (T.II, 21 b.l.). Nurodyti ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo neatitikimai Statybos techninių reglamentų reikalavimams (vienas kambarys lieka be lango ir natūralaus apšvietimo, virtuvės plotis yra mažesnis nei leistinas minimalus) yra esminiai pateikto projektinio pasiūlymo trūkumai. Tokių trūkumų konstatavimas reiškia, kad tampa negalimas nei nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, nei rekonstrukcijos vykdymas. Todėl ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Kartu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turėjo pateikti ne tik rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, bet ir statybos leidimą tam, kad būtų galima konstatuoti jos siūlomo projektinio pasiūlymo teisėtumą. Akivaizdu, kad apeliantė objektyviai neturėjo galimybių gauti statybos leidimo rekonstrukcijai, kadangi tam reikalingas geranoriškas bendradarbiavimas tarp bendraturčių ir jų sutikimas, o jie su ieškovės pateikti daikto naudojimosi tvarkos nustatymo projektiniu pasiūlymu nesutiko. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė ne vien dėl statybos leidimo nepateikimo. Kaip jau minėta aukščiau, teismas pats išsamiai išanalizavo pateikto projektinio pasiūlymo atitikimą Statybos techniniams reglamentams, ir tik nustatęs projektinio pasiūlymo neatitikimus teisės aktų reikalavimams, ieškinį atmetė. Todėl pirmosios instancijos teismo klaidinga išvada, kad ieškovė turėjo pateikti statybos leidimą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisingą sprendimą.

Nustačiusi, kad šioje byloje negalimas nei ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, nei naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, be to, ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra palyginti maža, ji turi kitą gyvenamąjį plotą, nuo šio turto įsigijimo 2005 m. iki šiol juo nesinaudojo, siekė jį parduoti, ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pareiškė tik 2008 m., taigi jos interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų I.A. U. ir P. U. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei kompensaciją pinigais.

Vertindama ar ieškovei priteista 24470,- kompensacija yra teisinga, teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 24470,- kompensaciją, būtent ir rėmėsi teismo paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi šia ekspertize, nes ji buvo atlikta vėliausiai. Be to, ji buvo atlikta laikantis Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų. Todėl abejoti jos objektyvumu nėra jokio pagrindu. Kita vertus teisėjų kolegija sprendžia, kad spręsdamas apie priteistinos kompensacijos dydį teismas turėjo atsižvelgti ne tik į turto rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus. Visų pirma, ieškovė nuosavybės neteko ne savo valia. Antra, 2005 m. įsigydama bendrąją dalinę nuosavybę ji sumokėjo 28000,- Lt (T.I, 8-14 b.l.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į ieškovės teisėtą lūkestį gauti kompensaciją, kuri yra ne mažesnė nei turto įsigijimo kaina, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistina kompensacija didintina iki 28000,- Lt.

Ieškovė preliminarią sutartį dėl turto pardavimo sudarė 2008 m. rugsėjo 11 d., t.y. jau po to, kai teisme pati buvo iniciavusi bylą dėl naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymo. Taigi, jai buvo žinoma apie teisminius ginčus dėl ginčo turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarydama preliminarią sutartį, ieškovė prisiėmė visą riziką dėl tokios sutarties neįvykdymo pasekmių. Remdamasi nustatytomis, aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 10000,- Lt nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl negalėjimo įvykdyti preliminarią sutartį, priteisimo atmestas pagrįstai.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, t.y. priteistos kompensacijos dydį nuo 24470,- Lt padidinus iki 28000,- Lt, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovų I.A. U. ir P. U. ieškovei J. G. priteistina po 52,95 Lt, sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų I. A. U. (a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir P. U. (a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priteista ieškovei J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 24470,- Lt (dvidešimt keturių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties litų) kompensacija už ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovų I. A. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 28000,-Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių litų) kompensaciją už ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovų I. A. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 52,95 Lt (penkiasdešimt du litus 95 ct.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Raimondas BuzelisIzolda Nėnienė