Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo (kartu ir institucijos teikiančios išvadą) Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, atsakovei I. R., trečiajam asmeniui A. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-232-839/2017 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. R., trečiasis asmuo – A. G., institucija, teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą siūloma neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. G., gimusi (duomenys neskelbtini), atsakovės I. R. dukra. Vaiko tėvas mirė (duomenys neskelbtini). 2013-04-25 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-342 I. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2015-06-01 minėtos institucijos įsakymu Nr. AĮ-585 D. G. kaip likusiam be tėvų globos vaikui nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas A. G..

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Iš byloje pateiktų duomenų, t.y. teikimo dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktų, šeimos aplankymo aktų, Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštuose pateiktos informacijos apie vykdomą socialinį darbą su šeima ir tokio darbo rezultatus, globojamo vaiko aplankymo aktų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Vertinant šeimos aplankymo aktuose pateiktą informaciją matyti, kad atsakovė iš dalies priimdavo teikiamą socialinę pagalbą ir padedant socialiniams darbuotojams bandydavo spręsti kilusias buitines (apsirūpinimo malkomis, maistu, gyvenamosios aplinkos susitvarkymo) ir kitas (socialinės pašalpos gavimo ir pan.) problemas bei pagerinti šeimos gyvenimo aplinką, tačiau atsakovės elgesys, įpročiai, gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė, nors socialinė pagalba teikiama gan ilgą laiką, t.y. nuo 2013 m., t.y. kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Bylos duomenimis iki vaiko paėmimo atsakovė nevengė vartoti alkoholinių gėrimų, vartodavo juos namuose ir su pašaliniais asmenimis dėl ko vaikui nebūdavo sudaroma saugi ir gyvenimui bei mokymuisi tinkama aplinka. Tokias aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai duomenys, taip pat ir pačio vaiko teikti paaiškinimai, pagal kuriuos alkoholiniai gėrimai motinos būdavo vartojami kas savaitę, naktimis bei su pašaliniais asmenimis, dėl ko ji neturėdavo sąlygų mokintis, daryti namų darbus, išsimiegoti. Taip pat pateiktuose dokumentuose užfiksuota, jog atsakovė susirado darbą, tačiau problemų dėl alkoholio vartojimo nesprendė. Atsakovė neigia šiuo metu vartojanti alkoholinius gėrimus, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Iš pateikto 2016-06-13 Utenos rajono savivaldybės administracijos vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto matyti, kad vaikas nesijaučia su atsakove saugus ir bijo, jog mamos girtavimai pasikartos. 2016-09-26 Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodyta informacija, kad socialinio darbo su atsakovės šeima metu keletą kartų fiksuotas I. R. alkoholio vartojimas. 2016 m šeimos aplankymo aktuose fiksuota, jog atsakovės dukra ne kartą guodėsi socialiniams darbuotojams, jog motina telefonu bendravo vartojusi alkoholio, vaikui išlikęs įspūdis, jog mamai svarbiau jos draugai nei ji. Taigi nors vaikas iš šeimos buvo paimtas 2015 m., tačiau kaip matyti iš bylos duomenų esminių pokyčių atsakovės elgesyje tai nesukėlė ir vaikas nebuvo grąžintas atsakovei ir šiuo metu nėra tokių galimybių nėra. Atsakovė negalėjimą auginti ir pasirūpinti vaiku teisina tinkamo būsto, pakankamų pajamų neturėjimu, aplinkinių draugų įtaka dėl alkoholio vartojimo, tačiau konkrečių planų ir veiksmų, kurių ji ketina imtis siekiant susigrąžinti vaiką nenurodė, kaip pat patvirtino jos turimame gyvenamajame būste sąlygų vaikui augti ir jaustis saugiam nėra, o kito būsto, jos teigimu, ji neturi galimybės susirasti, kas leidžia teigti, kad atsakovę esama padėtis tenkina ir ji pirmiausia įgyvendina savo norus ir nėra apsisprendusi ką nors iš esmės keisti. Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, jog atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką ir tokio gyvenimo būdo bei savo elgesio atsakovė nesiekia pakeisti.

Taigi bylos duomenimis negalima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, asmeniniai nesutarimai su vaiko giminaičiais, tinkamo būsto neturėjimas ir panašiai. Nors atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų ji nepaisė ir nepaiso dukros interesų, nesiekia, kad jie būtų svarbesni nei alkoholio vartojimas, nededa maksimalių pastangų gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti, o tokias pajamas gaunant reikšmingo išlaikymo vis tiek neteikia. Nors atsakovė bendrauja su vaiku ir kaip nurodė vaikas yra jai nupirkusi drabužių, tačiau tokie veiksmai negali būti epizodiniai. Kaip nurodė vaikas bendravimas dažniausiai būna SMS žinutėmis apie tai „kur esi, ką veiki“, bet nesidomėjo kaip vaikui sekasi mokslai, kitais dalykais. Taigi tokios aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, jog atsakovė iš esmės siekia pakeisti susiklosčiusią situaciją.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku ir situacija po vaiko paėmimo iš esmės nepasikeitė: atsakovė iki šio laiko kartu su vaiku negyvena, jo neaugina ir neauklėja, neteikia jam materialinio išlaikymo, nesiekia pakeisti savo gyvenamosios aplinkos ir būdo. Byloje pateiktais duomenis pagrindo manyti, jog situacija ateityje gali pasikeisti nėra, nes socialinė pagalba nėra priimama pilna apimtimi, pokyčių motyvacijoje, gyvenimo būde nėra. Taigi esant tokiems duomenims vertintina, kad ieškinys neterminuotai riboti atsakovės kaip motinos teises, pagrįstas ir įrodytas.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai įrodo, kad tėvai pakeitė savo elgesį, ir gali auklėti savo vaikus (LR CK 3.180 str. 3 d., 3.181 str. 2 d.).

Apribojus motinos valdžią, vaikui nustatytina globa, vaiko globėju skirtinas A. G., kuriam nuo 2015-06-01 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo pavesta vaiko globa. A. G. yra vaiko dėdė, sutinka vaiką globoti, jis neteistas, administracine tvarka baustas 2016 m., tačiau pažeidimas nesusijęs su globėjo pareigų atlikimu, pagal sveikatos būklę globoti vaiką gali. Su globėju gyvenantys kiti asmenys (sutuoktinė) neprieštarauja dėl vaiko globos, šeima gyvena nuosavybės teise priklausančiame būste, turi ūkį. Bylos duomenimis vaikui pas globėją gyventi patinka, ji įpratusi prie aplinkos, sutaria su dėde ir teta, jos gyvenamojoje vietoje dažnai lankosi vaiko močiutė, su jais vaikas užsiima bendra veikla, vaiko teigimu ji nori gyventi A. G. šeimoje, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėju, nes manytina, kad tai labiausiai atitiks vaiko interesus (LR CK 3.249 str. 1 d. 1 p., 3.251 str., 3.256 str., 3.259 str., 3.265 str.1 d. 1 p., 3.268 str.).

Pagal LR CK 3.275 str. nuostatas globojamam vaikui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl esant šioms aplinkybėms, vaiko globėjas skirtinas nepilnamečio vaiko turto administratoriumi (LR CK 3.245 str.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Atsakovės vaikui šiuo metu 14 metų, gyvenamąjį būstą suteikia globėjas, taigi darytina išvada, kad labiausiai vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad savo vaikui teikia išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo vaiką vykdymo.

Atsakovė savo vardu registruoto turto neturi, šiuo metu niekur nedirba, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovės teigimu ji turi sveikatos problemų, tačiau darbingumas nėra ribotas, dirbo, taigi konstatuotina, kad atsakovė darbinga ir atsižvelgiant į amžių (46 metai), galima daryti išvadą, kad atsakovė gali teikti išlaikymą vaikui.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas.

Atsakovė teigimu jos būsimas darbo užmokestis bus minimalus, objektyvių įrodymų, kad prašomo priteisti dydžio išlaikymas yra būtinas nėra pateikta, taigi teismo nuomone, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, amžių, darbingumą, iš atsakovės priteistinas ieškovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio išlaikymas, t.y. periodinėmis po 80 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-12-23 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (LR CK 3.201 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-23 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Tenkinant ieškinį paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 7,93 EUR ir 31 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti tėvų valdžią ir 22 EUR žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 282 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, vaiko globėju ir vaiko turto administratoriumi paskirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį Utenos r. sav., Vijeikių k., Beržų g. 49.

Nustatyti D. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su globėju A. G., gyvenančiu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 80 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojamą nuo 2016-12-23 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 53 EUR žyminio mokesčio, 7,93 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteistos sumos mokėtinos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-23 priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.