Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-17 · Administracinė byla Nr. eI2-1187-331/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
eI2-1187-331/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03646-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
A. E. Q.
Advokatai
Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė, Pavelas Ravluševičiausir
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1187-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03646-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. E. Q. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 184,73 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,56 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 189,29 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2. Paaiškina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimais A. E. Q. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba bylose dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi A. E. Q. ir byloje dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo apskundimo. Atsakovui buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyboje buvo gauti advokato Pavelo Ravluševičiaus ir advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės prašymai išmokėti užmokestį už antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus. Todėl Tarnyba advokatams išmokėjo už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba raštais informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį. Todėl atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atstovavimu administracinėse bylose. Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalimi atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 189,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

3. Atsakovas A. E. Q. atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinesė bylose, valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo iš atsakovo valstybės naudai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. E. Q. 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. pateikė Tarnybai prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose.

5.1. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8, 9 dalimis valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam teisinę pagalbą atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl Tarnyba 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 24 d. sprendimais suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5.2. Tarnyboje buvo gauti advokato Pavelo Ravluševičiaus ir advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės prašymai išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus. Todėl Tarnyba advokatams išmokėjo už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą.

5.3. Tarnyba raštais informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau atsakovas į šiuos raštus nereagavo.

5.4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs Tarnybai raštuose nurodytą informaciją ar skundęs šiuos raštus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovui raštai buvo siųsti adresu: Kybartų pataisos namai, J. Biliūno g. 14, Kybartai, kurį atsakovas nurodė kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip minėta, atsakovas Tarnybai prašyme suteikti jam antrinę teisinę pagalbą buvo nurodęs adresą: Didlaukio g. 57, Vilnius, byloje nėra duomenų, kad gyvenamosios vietos adresą atsakovas būtų tikslinęs, todėl laikytina, kad Tarnyba, neturėdama kitos informacijos apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą, pagrįstai visus atsakovui adresuotus dokumentus siuntė prašyme nurodytu adresu. Šiuo atveju atsakovo pareiga yra nurodyti gyvenamosios vietos, korespondencijos gavimo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti siunčiamus pranešimus.

6. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

7. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

8. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

9. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokato Pavelo Ravluševičiaus ir advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės prašymais ir pateiktais dokumentais išmokėti užmokestį už antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus.

10. Todėl, kaip nustatyta iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovui remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi kilo pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tai patvirtina Tarnybos 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 24 d. sprendimai atsakovui suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas nepaneigė advokato nurodytų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundęs Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei kad yra sumokėjęs apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Todėl remiantis išdėstytais agumentais, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 184,73 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas.

11. Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,56 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiamos išrašytos Lietuvos pašto ir UAB „Samus“ PVM sąskaitos-faktūros.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,90 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Todėl remiantis išdėstytais argumentais teismas vertina, jog pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 4,56 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, nėra. Todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. E. Q. (a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 184,73 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas