Vilniaus apygardos teismo nutartis, ATP-87-533/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-24
Bylos Nr.: ATP-87-533/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-02446-2011-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Viktoras Dovidaitis

Kategorijos

40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
52.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr. ATP-87-533/2012 Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02446-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2; 52.5

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J. S. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnas 2011-05-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorei J. S. už tai, kad ji, būdama įmonės direktore, neužtikrino, kad jos vadovaujamoje įmonėje darbuotojai dirbtų pasirašę darbo sutartis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011-11-25 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 41³ str. 1 d.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius (toliau VDI) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Skunde nurodoma, kad 2011-05-02 VDI pareigūnų atliekamo tikrinimo metu UAB „M“ (duomenys pakeisti) gamybinėse patalpose buvo rastos 4 siuvėjos, dirbusios nelegaliai: A. O., H. S. ir V. M. dirbo be sudarytos raštu darbo sutarties, o apie M. K. įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriuj (Sodrai). Apylinkės teismas visiškai nesivadovavo tikrinimo metu surinktais pirminiais dokumentais: UAB „M“ (duomenys pakeisti) cecho viršininkės G. S. paaiškinimu VDI, kuriame ji nurodė, kad „įmonėje buvo rastos trys neįdarbintos darbuotojos, kurios atėjo pasižiūrėti darbo ir buvo pasodintos prie mašinų, ar moka siūti, ar tinka įmonei kaip darbuotojos“; A. O. paaiškinimu VDI, kuriame ji nurodė, kad „atsisėdom už mašinų pabandyt, ar tinkam dirbti“; H. S. paaiškinimu VDI, kuriame ji nurodė, kad „atsisėdom už mašinų pabandyt, ar galėsim“. Cecho viršininkė G. S. teisme paliudijo, kad A. O. ir H. S. paliko ceche, kad jos pažiūrėtų gamybą, o kai joms viskas bus aišku, galės palaukti, nueiti papietauti, ir pati nuėjo į savo kabinetą. Apklaustos teisme liudytojos A. O. ir H. S. aiškino, kad prie siuvimo mašinų nebuvo prisėdusios, o prasidėjus tikrinimui, ėjo kavos, pavalgyti. Anot apelianto, šie paaiškinimai yra neįtikinami, netikėtina, kad atėjusios darbintis siuvėjos būtų vienos paliktos ceche stovėdamos, kad po 1,5-2 val. nuo atėjimo drąsiai eitų į valgyklą kavos ir pavalgyti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad siuvėja V. M. 2011-04-29 buvo atleista iš darbo, tačiau 2011-05-02 ji buvo ceche ir dirbo – tai užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole bei tai teisme patvirtino VDI vyr. darbo inspektorius J. V.. V. M. teigimu (kaip ir cecho viršininkės bei įmonės direktorės), ji atėjo į darbovietę kitą darbo dieną po atleidimo išvalyti siuvimo mašinos bei priduoti įrankius (kurie priduodami nepasirašytinai). Anot apelianto, šie teiginiai yra neįtikinami, nes siuvimo mašina nėra didelė, ji nuo dulkių ar šiukšlių išvaloma labai greitai, mašinų priežiūrą vykdo derintojai (mechanikai), ne siuvėjos, be to, mašinos valymas ir priežiūra yra darbo procesas, siuvėjos daug įrankių neturi (žirklės, pieštukas ir pan.), jas galima palikti tiesiog ant stalo, juo labiau, kad nereikia pasirašyti dėl jų pridavimo. V. M. teisme parodė, kad į įmonę atvyko apie 10 val., o inspektoriai tikrinimą pradėjo apie 11.50 val., kas yra per ilgas laiko tarpas sutvarkyti savo darbo vietą.

Pasak apelianto, M. K. nelegalų darbą patvirtina aplinkybė, kad su ja darbo sutartis buvo sudaryta 2011-04-29 ir, pagal jos 15 p., M. K. turėjo pradėti darbą 2011-05-02. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p., 1-SD pranešimą (pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią) apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Anot apelianto, tikrinimo dieną M. K. privalėjo būti įtraukta į Sodros duomenų bazę, tačiau apie jos įdarbinimą Sodrai 1-SD pranešimas buvo pateiktas 2011-05-02 13.14 val.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, priešingai negu nurodo apylinkės teismas, teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai yra nenuoseklūs, neįtikinantys, prieštaraujantys pirminiams tikrinimo dokumentams. A. O., H. S., M. K., V. M. dirbti faktiškai leido cecho viršininkė G. S.; nelegaliam darbui konstatuoti nebūtina sąlyga, kad darbuotojas dėl darbo tartųsi betarpiškai su įmonės vadovu. Be to, iš medžiagos visumos matyti, kad gamyba UAB „M“ (duomenys pakeisti) rūpinosi cecho viršininkė, o įmonės direktorė tik pasirašinėjo dokumentus (darbo sutartis). A. O. ir H. S. 2011-05-02 paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad su jomis darbo sutartis nepasirašyta (kas darbuotojui yra aiškiau nei „sudaryta“). Taip pat konstatuoti nelegalų darbą nebūtina sąlyga, kad būtų tiksliai konstatuota darbo pradžia ir/ar jo trukmė, nes jam konstatuoti pakanka fakto, kad darbas, turintis darbo sutarties požymius, būtų dirbamas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į VDI apeliacinį skundą J. S. prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimą nepakeistą ir VDI apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog tam, kad įmonės vadovą būtų galima traukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.), turi būti įrodomi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties elementai, kurie yra atskleisti DK 98 str. (su nuoroda į DK 93 str.). Nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. DK 93 str. numatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Ypatingai svarbu yra tai, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi susitarti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. Siekiant išsiaiškinti, ar tarp UAB „M“ (duomenys pakeisti) ir A. O., H. S., M. K. bei V. M. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, iš liudytojų A. O., H. S., M. K. bei V. M. parodymų turėjo būti aišku, kokios turėjo būti konkrečios šių asmenų darbinės funkcijos (ką konkrečiai turėjo siūti), nuo kurios valandos jos turėjo pradėti darbą, kiek valandų per dieną jos turėjo dirbti, koks turėjo būti jų darbo užmokestis, su kokiu asmeniu jos tarėsi dėl konkrečių darbo sąlygų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šių esminių darbo sąlygų liudytojos negalėjo nurodyti, vadinasi, dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų su jomis nebuvo susitarta.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atkreiptinas dėmesys, jog teisme apklausiami patikrinimą atlikę VDI darbuotojai taip pat negalėjo tiksliai atsakyti į jiems užduotus klausimus apie tai, kokius konkrečius darbus minėtos moterys atliko jiems atliekant patikrinimą, kurioje įmonės vietoje jos dirbo, kiek siuvimo operacijų jos jau buvo padariusios patikrinimo metu. VDI darbuotojų paaiškinimai daugiau pagrįsti jų daromomis prielaidomis, todėl jie negali būti laikomi neginčijamu įrodymu dėl nelegalaus darbo UAB „M“ (duomenys pakeisti) egzistavimo. Faktinėmis aplinkybėmis neįrodžius nelegalaus darbo egzistavimo, J. S. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl M. K. nelegalaus darbo.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Iš M. K. darbo sutarties (b. l. 46) matyti, kad ji su UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbo sutartį sudarė 2011-04-29. Sutartyje numatyta, kad darbą darbuotoja pradeda dirbti 2011-05-02. UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbo sutarčių registracijos žurnale ši sutartis registruota 2011-04-29 (b. l. 19-20). Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią dėl M. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išsiųstas 2011-05-02 13.14 val. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p., 1-SD pranešimą (pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią) apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad VDI tikrinimo dieną M. K. privalėjo būti įtraukta į Sodros duomenų bazę, tačiau apie jos įdarbinimą Sodrai 1-SD pranešimas buvo pateiktas 2011-05-02 13.14 val. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad 2011-05-02 VDI tikrinimo metu dirbo nelegaliai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas šioje dalyje netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė neteisėtą nutarimą, kuris šioje dalyje naikintinas. J. S., būdama įmonės direktore yra atsakinga už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai prieš pradedama darbą įmonėje turėjo pasirūpinti, kad visi įmonės dokumentai būtų tvarkingi, tik tuomet priimti į darbą darbuotojus ir pradėti vykdyti veiklą. J. S. neužtikrino, jog M. K. jos vadovaujamos įmonės gamybinėse patalpose būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Dėl V. M. nelegalaus darbo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Iš V. M. darbo sutarties (b. l. 63) matyti, kad ji su UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbo sutartį sudarė 2005-06-20. Sutartyje numatyta, kad darbo sutartis su ja nutraukta 2011-04-29. Iš kasos išlaidų orderio matyti, kad su V. M. minėtą dieną buvo tinkamai atsiskaityta (b. l. 64). Paaiškinime VDI (b. l. 10) ir liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 96) V. M. nurodė, kad 2011-04-29 ji išėjo iš darbo dėl asmeninių priežasčių, tačiau darbe buvo likę daiktai, reikėjo juos priduoti. 2011-05-02 apie 10 val. ji atėjo į darbą, tvarkėsi buvusioje darbo vietoje, nes, 2011-04-29 sūnui atvažiavus, ji greitai iš darbo išėjo. Tačiau ją besitvarkančią rado inspektorius. V. M. nurodė, kad ji darbo vietoje turėjo asmeninių daiktų, be to, reikėjo išvalyti siuvimo mašiną, - pėdelius pavalyti, adatą išvalyti, priduoti įrankius. Kai ją rado inspektorius, siuvimo mašina įjungta nebuvo. Šioje įmonėje buvo siuvama pagal operacijas. Be to, kai ją rado inspektorius, tai ant jos buvusio darbo stalo nebuvo jokių ruošinių, nes ji atėjo pasiimti savo daiktų, sutvarkyti darbo vietą ir priduoti įrankius. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šie jos paaiškinimai nuoseklūs, patvirtinti byloje surinkta rašytine medžiaga. V. M. teisme duotais paaiškinimais nėra priežasties netikėti. Taip pat pastebėtina, kad liudytojais apklausti pirmosios instancijos teisme VDI inspektoriai V. Ž., I. P. J. V. tiksliai nenurodė, kokį jų inspektavimo metu konkretų darbą V. M. dirbo (kokią siuvimo operaciją atliko), kiek siuvimo operacijų ji jau buvo padariusi ir pan. Dėl šių aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šie jos veiksmai nėra nelegalus darbas.

Dėl A. O., H. S. nelegalaus darbo.

Iš A. O. darbo sutarties (b. l. 41) matyti, kad ji su UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbo sutartį sudarė 2011-05-02. Sutartyje numatyta, kad darbą darbuotoja pradeda dirbti 2011-05-03. UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbo sutarčių registracijos žurnale ši sutartis registruota 2011-05-02 (b. l. 19-20). Su H. S. darbo sutartis sudaryta nebuvo. Liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme A. O. paaiškino, kad ją į UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsivedė jos draugė M. K., kuri ir pasiūlė šioje įmonėje darbą. Jos į šią įmonę atvažiavo apie 10 val., laukė direktorės. Direktorės nebuvo, tačiau prie jų priėjo moteris, kuri paaiškino, kaip reikia dirbti, pavojingus vingius. Po to jos norėjo eiti kavos, pavalgyti. Pakeliui einant kažkokie vyrai paklausė, ką jos čia daro. Atsakė, kad 2011-05-02 d. ji nebuvo atsisėdusi už siuvimo mašinos ir nebandė siūti (b. l. 108). Liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme G. S. paaiškino, kad ji dirba UAB „M“ (duomenys pakeisti) cecho viršininke. M. K. buvo atėjusi 2011-04-29, įsidarbino. Po to ši paskambino ir pasakė, kad 2011-05-02 su ja dar ateis dvi merginos pasižiūrėti darbo. Jos trise 2011-05-02 apie 10.00 val. pas ją atėjo. Kartu su M. K. buvo A. O. ir H. S., kuri vėliau įmonėje neįsidarbino. G. S. jas nuvedė pažiūrėti gamybos. Jų įmonėje kitokios mašinos, specifinė baldų apmušalų ir čiužinių gamyba, todėl reikia iš anksto tai pamatyti. Ji šias merginas paliko ceche, joms pasakiusi, kad nėra direktorės, kad jos palauktų direktorės, kad dirbti jos negali. Be to ji šioms pasakė, jei viskas aišku, galės palaukti ir nueiti pavalgyti. Tačiau jos tuo metu ėjo ir jas sulaikė inspektoriai. Taip pat nurodė, kad įmonės antrame aukšte visos veikiančios siuvimo mašinos, kad ji minėtų trijų merginų dirbti nepasodino, ji tik šioms parodė, kurios darbo vietos laisvos. Patikino, kad, kaip cecho vadovė, A. O., H. S. nedavė nurodymų pagaminti gaminius. Jos net nepradėjo dirbti, tačiau jos galėjo vaikščioti prie kitų mašinų pažiūrėti (b. l. 94-96). Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad liudytojais apklausti teisme VDI inspektoriai V. Ž., I. P. J. V. aiškiai nenurodė, nuo kada A. O., H. S. pradėjo dirbti UAB „M“ (duomenys pakeisti) ir kad dirbo realiai. Be to, šie liudytojai tiksliai nenurodė, nuo kada ir kurioje darbo vietoje šios moterys pradėjo dirbti, kokį jų inspektavimo metu konkretų darbą šios moterys dirbo (kokią siuvimo operaciją šios moterys atliko), kiek siuvimo operacijų jos jau buvo padariusios. Pritartina, jog jų paaiškinimai, kad minėtos moterys įmonėje dirbo nelegaliai, atmestini. Dėl minėtų aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad A. O. ir H. S. veiksmai nėra nelegalus darbas.

ATPK 41³ str. 1 d. nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį (nelegalus darbas), į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjos asmenybę, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (1), J. S. už nelegaliai dirbusią M. K. skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Tenkinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundą iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo teisena J. S. pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties dėl M. K. nelegalaus darbo ir pagal ATPK 41³ str. 1 d. už M. K. nelegalų darbą skirti 3000 Lt baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Dovidaitis