Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2006 m. vasario 13 d. E. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 15 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Zacišiaus kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone, organizavo miško kirtimą be leidimo privačioje K. J. B. priklausančioje miško valdoje, dėl ko buvo iškirstas 1,7 ha dydžio miško plotas. Savavališkai iškirstos medienos kiekis – 440,26 m³. Iš miško mediena buvo išgabenta nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. sausio 30 d. Tuo E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 237 „Dėl savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos naujos redakcijos patvirtinimo“ 6 punktą, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 4 dalyje ir 62² straipsnio 4 dalyje.

II.

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant E. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas nustatė, kad miškotvarkos projektas ir leidimas kirsti mišką buvo išrašyti UAB „Ekomediena“ priklausančioje miško valdoje, o ne gretimoje K. J. B. priklausančioje miško valdoje. Remdamasis E. V. ir protokolą surašiusio V. Laukio paaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad E. V. veikoje nėra jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Remdamasis Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punktu, teismas nurodė, kad miško savininkui UAB „Ekomediena“ buvo išduotas leidimas kirsti mišką Kauno miškų urėdijos Padauguvos girininkijoje, Zacišiaus kaime, 1,3 ha plote, tačiau per klaidą buvo iškirstas greta esantis savininkui K. J. B. priklausantis miško sklypas. Remdamasis ATPK 9 straipsniu, teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn pagal E. V. inkriminuojamus pažeidimus gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris tyčia ar dėl neatsargumo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, jog E. V. J. B. mišką iškirto tyčia ar dėl neatsargumo. Teismo nuomone, leidimo turėjimas, tačiau ne to kvartalo iškirtimas, nesant jokių papildomų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie veikos pavojingumą, paprastai nepasiekia veikos pavojingumo lygio, galinčio pagrįsti būtinybę taikyti administracinę atsakomybę.

III.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad E. V., vykdydamas darbines funkcijas, organizavo miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbus, neįsitikinęs ir nepatikrinęs, kad darbai bus atlikti būtent UAB „Ekomediena“ priklausančioje valdoje. Institucija nurodo, kad E. V. yra ne tik UAB „Ekomediena“ direktoriaus pavaduotojas, bet ir miškininkas specialistas, kuriam bendrovė 2004 m. liepos 21 d. įgaliojimu suteikė plačius įgalinimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas atsižvelgė tik į E. V. paaiškinimą, kad natūroje atžymėto sklypo išmatavimai sutapo su plane nurodytais išmatavimais. Tačiau byloje esantys dokumentai prieštarauja šiam teiginiui. Natūroje sklypų išmatavimai nėra tapatūs, nesutampa, kadangi UAB „Ekomediena“ miško valdos plotas – 1,6 ha, o J. K. B. – 2,9 ha. Todėl E. V., būdamas atsakingas už miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbus, prieš vykdydamas ūkinę veiklą, privalėjo patikrinti sklypų ribas pagal žemės sklypo Nr. 507 planą. Remdamasis ATPK 284 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo šio pažeidimo aplinkybių, neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. V. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą E. V. iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacine tvarka apskųstasis teismo nutarimas priimtas pažeidžiant minėtų teisės normų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. nutraukė padaręs išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, kadangi per klaidą medžiai buvo iškirsti ne UAB ,,Ekomediena“ priklausančioje miško valdoje, kuriems kirsti leidimas buvo išduotas, o greta esančiame J. B. priklausančio miško plote. Šią išvadą teismas grindė E. V. ir Institucijos atstovo V. Laukio parodymais, kad bendrovei mišką pardavęs G. T. klaidingai parodė miško plotą, dalyvaujant bendrovės atstovui R. C. Tačiau nei G. T., nei R. C į teismo posėdį iškviesti ir apklausti nebuvo. Byloje iš viso nėra jokio G. T. paaiškinimo, duoto ir bylos tyrimo Institucijoje metu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas sprendė, kad E. V. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nėra, nebuvo nustatyti ir įrodyti ATPK 256 straipsnio nustatytomis priemonėmis ir tvarka, t. y. tiesioginiais įrodymais, kuriuos privalo rinkti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Liudytojų G. T. ir R. C. parodymai apie bylos aplinkybes yra itin svarbūs sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. kaltės klausimą dėl savavališko miško kirtimo bei savavališkai iškirsto miško ištraukimo organizavimo. Teismo nutarimas, kuriame išvados padarytos visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantis teismo posėdžio protokolas nepasirašytas šį protokolą surašiusio asmens – teismo posėdžių sekretorės, tuo pažeidžiant procesines teisės normas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.