Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. E. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netvirtintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 93-582 taikyti nuteistajam V. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. Vilniaus apygardos teismo 2007-06-29 nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-16 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2007-06-29 nuosprendis pakeistas, V. E. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 metams. Vilniaus apygardos teismo 2010-04-15 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005-11-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2010-04-21, bausmės pabaiga – 2018-01-12.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 93-582 taikyti nuteistajam V. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Skunde nurodoma, kad šia nutartimi yra pažeistos nuteistojo teisės ir teisėti interesai. V. E. yra atlikęs didžiąją bausmės dalį, ir jo teikimas visiškai atitinka formaliam pagrindui (atlikta įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis). Komisija 2015-08-04 nutartimi taiko jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nes teigia, kad jis, išėjęs į laisvę, nedarys nusikaltimų, laikysis įstatymų bei gyvens iš sąžiningai uždirbtų pinigų, nes yra susiradęs darbą ir kai tik bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš karto įsidarbins.

Nuteistasis nurodo, kad įvykdė visus kriterijus, numatytus BVK 157 str. 1 d., todėl, jo nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis pažeidžia ne tik BK 2 str. 6 p., bet ir prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijai Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kurioje rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį, ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Teismas, motyvuodamas, kaip nepakankamai pagrįstą 2015-08-04 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, nepateikė jokių motyvų, kurie paneigtų komisijos nutarimo teisėtumą.

Remiantis „OASys“ metodika, jo pakartotino nusikalstamumo rizika mažinantys veiksniai - tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, noras dirbti ir galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Apylinkės teismo nutarties argumentas apie tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju, minėtosios aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl tos aplinkybės, kad tos aplinkybės buvo vertinamos ir įvertintos paskiriant už tą veiką bausmę. Pagal visuotinius teisės principus joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Tokia nutarties motyvacija, kaip išskirtoji, yra nepagrįsta ir net neteisėta, ir bet kuriuo atveju yra nelogiška, nes šiuo atveju kalbama ne apie bausmės skyrimą nuteistajam, o apie konkretaus nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kai reikšmingos visiškai kito pobūdžio aplinkybės, esančios būtent šiai dienai, t. y. šiai dienai esanti jo charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis jis gali socializuotis laisvėje ir pan.

Taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimo ir tai, jog nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė - 2 m. 5 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015- 08-04). Nuteistasis pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau labai ilgą laiką, tai yra, jis buvo sulaikytas dar 2010 m. kovo 21 d. ir visą laiką iki šiol jis yra izoliuotas nuo visuomenės. Visų pastarųjų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, dėl ko teismo priimtos nutarties negalima laikyti pagrįsta. Dėl visų šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada apie tai, kad esą: “šiuo metu nuteistąjį V. E. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. E. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo” yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. E. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo V. E. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. E. yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad įvertinus nuteistojo V. E. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 46 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad klausimas dėl V. E. lygtinio paleidimo buvo svarstytas ir 2015-02-12, tuo metu buvo nustatyta vidutinė (46 balai pagal OASys) nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati (46 balai) nusikalstamo elgesio rizika nustatyta ir šio svarstymo metu. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo nesumažėjo, išliko tokia pati. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3408 matyti, kad nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), gyvenimo stilius ir draugai (kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu), nuostatos (nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais). Paminėtos aplinkybės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Šiuo atveju, nuteistojo V. E. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir pažangos ją mažinant nebuvimas yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. E. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Įvertinus paminėta konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta, pagrįsta ir naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. E. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.