Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei G. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. (V. K.) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-11-20 apie 09.00 val., statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido vykdyti suvirinimo darbus M. K., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie darbo pradžią laiku neinformavo Sodros. Tokiu būdi V. K. (V. K.) kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai ir paaškino, kad įmonėje tuo metu buvo daug visokių niuansų. Buhalterija nuolat keičiasi ir labai daug žmonių buvo išvažiavę, todėl papraščiausiai pamiršo pranešti apie įdarbinimą. M. K. bendrovėje dirba ne pirmą kartą, ir nuolat dirba. M. K. turėjo pradėti dirbti kitą dieną, bet oras buvo geras, o jiems reikėjo vykdyti darbus ant stogo, todėl atvažiavo anksčiau. Įmonėje dirba apie penkiasdešimt žmonių. Jis pats kaltas dėl pažeidimo, visi dokumentai buvo paruošti, viskas buvo tvarkoje, bet papraščiausiai pamiršo, kad tą pačią dieną M. K. dar negalėjo dirbti. Buhalterija buvo viena, bet daug buvo išvažiavimų, daug kas į Norvegiją važiavo. Su M. K. dėl atlygio buvo susitarę. Jie iškart priiama žmones į darbą, nesvarbu ar 10 dienų ar 1 dieną reikia dirbti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė G. V. teismo prašė V. K. (V. K.) skirti sankcijos ribose numatytą baudą, nes padarytą pažeidimą,pripažino.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų DK 93 straipsnyje. Minėto kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra, kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 98 str. 1 d. 2 p. numato, kad nelegaliu darbu taip pat laikytinas faktas, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytosios darbo pradžios.

Byloje nustatyta, kad V. K. (V. K.) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir tinkamai nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą įmonėje, leido dirbti M. K. suvirinimo darbus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nurodė, kad nors visi reikiami dokumentai dėl M. K. įdarbinimo buvo paruošti, tačiau jis leido dirbti M. K. ne kitą dieną, kaip numatyta sutartyje, bet sutarties sudarymo dieną. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3-6), M. K. paaiškinimą (b. l. 7), operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 8), darbo sutartį (b. l. 11-12), prašymą dėl priėmimo į darbą (b. l. 13), darytina išvada, jog V. K. (V. K.) veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), nes M. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t.y. nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jų įdarbinimą VSDFV.

Byloje V. K. (V. K.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad teisės pažeidimą V. K. (V. K.) padarė dėl nerūpestingumo, t.y. nors visi įdarbinimui reikalingi dokumentai buvo paruošti, tačiau jis M. K. leido dirbti sutarties sudarymo dieną, o ne 2014-11-20, kaip tai nurodyta sutartyje ir prašyme dėl priėmimo į darbą (b. l. 11-2, 13). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o V. K. (V. K.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; į administracinė atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad V. K. (V. K.) butų baustas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad net ir minimali nuobauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. K. (V. K.) asmenybę, teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą V. K. (V. K.) dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Tad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. K. (V. K.) pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį skirtina administracinė nuobauda – 144 eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 41 str. 5 dalimi, apie skirtiną administracinę nuobaudą, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 staipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

V. K. (V. K.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirti 144 eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.