- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- I2-3054-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01201-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „A. M.“, UAB ,,Aros Marine"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „A. M.“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. P. (I. P.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2021-03-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 31-00104 / 4U-345 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P.“;
įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su atsakovo 2021-03-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2021-03-29 sprendimu Nr. 3I- 00104 / 4U-345 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti j Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P.“, kuris grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų, taip pat 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalies nuostatomis. Mano, kad Sprendimas yra priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas . Pareiškėjas skunde nurodo, kad UAB „A. M.“ (toliau - Darbdavys) suvirintojo pareigose dirba nuo 2020-02-07 (1 m. 2 mėn.) ,anksčiau jis dirbo suvirintoju (duomenys neskelbtini) . Atsižvelgdamas į Darbdavio poreikį turėti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų - suvirintojų, siekdamas tobulėti profesinėje srityje ir įgyti aukštesnę suvirintojo kvalifikaciją, 2021-01-29 baigė mokslus (duomenys neskelbtini), Ribotos atsakomybės bendrovėje (TOV) Gamybinio mokymo centre (NVC) „PROFESYINA BEZPEKA“ (liet. „Profesinė sauga“) ir įgijo III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją. Tai patvirtina 2021-01-29 Mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) . Lietuvos Respublikoje dirbo, turėdamas išduotą nacionalinę (D) vizą. Baigiantis jo nacionalinės (D) vizos galiojimui ir siekiant išlaikyti darbo santykių tęstinumą, Darbdavys per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - Migris) pateikė prašymą išduoti jam LLG, tačiau 2021-03-29 gavo Atsakovo Migracijos departamento Sprendimą atsisakyti išduoti jam LLG ir pritaikyti su tuo susijusias papildomas sankcijas: uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitų Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių bei Šveicarijos, Norvegijos, Lichtenšteino, Islandijos teritorijoje 3 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas savo 2021-03-29 Sprendimą grindžia žemiau nurodytais argumentais. Pirma, duomenys, pateikti norint gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai ir užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. ir 14 p.). Migracijos departamentas nustatė tokias faktines aplinkybes: kvalifikacijai patvirtinti pareiškėjas pateikė dokumentą Mokymo įstaigos 2021-01-29 išduotą Pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio tikrumo Migracijos departamentui kilo įtarimų; Mokymo įstaiga nepateikė atsakymo į Migracijos departamento prašymą patvirtinti kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktų, Mokymo įstaigos išduotų pažymėjimų (kurių blankas toks pat kaip ir Pareiškėjo Pažymėjimo, taip pat sutampa jų numeracija, parašai, antspaudai), autentiškumą; Migracijos departamentas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamentą su prašymu, ar šiems kitiems (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo išduoti Mokymo įstaigos pažymėjimai, kuris pateikė atsakymą, kad Mokymo ištaiga neturi licencijos vykdyti veikla profesinio (profesinio-techninio) mokymo organizavimo srityje. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) norminius-teisinius aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos turi teise išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus) tik išlaikius atestaciją. Atestacijos procedūra dėl Mokymo įstaigos nebuvo vykdoma, o pateikti dokumentai neatitinka valstybinių standartų reikalavimų. Atsakovas padarė išvadas, kad: pareiškėjo pateikto Pažymėjimo Mokymo įstaiga iš tiesų neišdavė; pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją bei darbo patirtį; užsieniečio (pareiškėjo) turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę, nepateiktas (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis).
Atsakovas konstatavo, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi, t. y. duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. ir užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p.). Užsieniečiui, kuriam atsisakyta išduoti LLG, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (UTPĮ 133 str. 1 d.) ir pareiškėjas atitinka kriterijus tokio draudimo pritaikymui.
Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis apgaulės būdu siekė gauti LLG ir tokiu nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje ir to pakanka konstatuoti, kad savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis (buvo įdarbintas pas Darbdavį, nors neturėjo tikrovę atitinkančio profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, tai suvokė ir žinojo). Ir tai pagrįstai leidžia manyti, kad jis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti LLG, atitinka tikrovę, Atsakovui nepateikė jokių neteisėtai įgytų ar suklastotų dokumentų.
Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriuo Atsakovas motyvuoja Sprendimą, išduoti LLG gali būti atsisakoma, kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti LLG. neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai ?gyti ar suklastoti dokumentai. Suvirintojo pareigose pas Darbdavį dirba nuo 2020-02-07 (1 m. 2 mėn.), anksčiau dirbo suvirintoju ir (duomenys neskelbtini), įmonėje „Biznes Prestizh Group", yra sukaupęs nemažą darbo suvirintoju patirtį. Siekdamas įgyti aukštesnės kategorijos suvirintojo kvalifikaciją (suvirintojo dujomis ir elektra), mokėsi Mokymo įstaigoje, kur įgijau III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją. Tai patvirtina 2021-01- 29 Mokymo įstaigos išduotas Pažymėjimas, kurį Darbdavys atsakovui buvo pateikęs. Tvirtina, kad Mokymo įstaigos išduotas Pažymėjimas yra tikras, nesuklastotas ir Mokymo įstaigos išduotas būtent jam. Pareiškėjas kreipėsi į Mokymo įstaigą dėl Pažymėjimo tikrumo, pati Mokymo įstaiga raštu patvirtino, kad joje mokėsi, įgijo minėtą kvalifikaciją ir jam buvo išduotas būtent Pažymėjimas .Atsakovas motyvuoja tuo, kad jam kilo pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio įgytos suvirintojo kvalifikacijos - Pažymėjimo išdavimo fakto, tikrumo. Atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamentas jam pateikė informaciją apie tai, kad Mokymo įstaiga neturi licencijos vykdyti veiklą profesinio mokymo organizavimo srityje ir kad Mokymo įstaiga nėra atestuota išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamentas nenurodo, kad Mokymo įstaiga negali išduoti nevalstybinio pavyzdžio dokumentų, taip pat visiškai nekomentuoja išduotų dokumentų tikrumo. Atsakovas iš esmės vien tik iš šių (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamento nurodytų faktų daro išvadą, kad duomenys, kuriuos pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Pareiškėjo duomenimis, Mokymo įstaiga veikia pagal jai išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos 2014-12-05 įsakymą Nr. 3090I ir turi teisę vykdyti profesinio mokymo organizavimo veiklą, kadangi tokia informacija yra pateikiama oficialiuose viešuose valstybiniuose (duomenys neskelbtini) registruose internete. Kadangi ši informacija yra oficiali ir viešai prieinama visiems, joje teikiama išsami informacija apie Mokymo įstaigos vykdomas profesinės kvalifikacijos kėlimo programas, nei pareiškėjui, nei Darbdaviui nekilo jokių abejonių dėl Mokymo įstaigos veiklos teisėtumo, galimybės vykdyti veiklą ar teisę patvirtinti joje įgytą kvalifikaciją. Tai, kad Mokymo įstaiga nėra atestuota išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų nereiškia, kad ji neišduoda ar negali išduoti ne valstybinio pavyzdžio dokumentų, patvirtinančių mokymosi Mokymo įstaigoje faktą, baigimą ar profesinės kvalifikacijos įgijimą. Iš to negali būti daroma išvada, kad nevalstybinio pavyzdžio dokumentas, kuris jam buvo išduotas patvirtinant mokymąsi Mokymo įstaigoje ir joje įgytą profesinę kvalifikaciją, yra netikras ar neatitinka tikrovės. Klausimas, kokio pavyzdžio (standarto) dokumentus (valstybinio ar nevalstybinio) Mokymo įstaiga gali išduoti, nėra ir negali būti susijęs nei su jam išduoto dokumento tikrumo vertinimu, nei su duomenų apie jo, kaip asmens, profesinę kvalifikaciją vertinimu. Darbdavys kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą „Makarov ir Partneriai“ dėl teisinės išvados ir išaiškinimo, ar (duomenys neskelbtini) teisės aktai reikalauja, kad profesinė kvalifikacija būtų patvirtinama išimtinai tik valstybinio pavyzdžio pažymėjimais, ar (duomenys neskelbtini) mokymo įstaigos gali išduoti ir ne valstybės patvirtintos formos kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus ir jie nėra laikomi negaliojančiais ar fiktyviais vien dėl to, kad yra nevalstybinio pavyzdžio. 2021-04-08 Darbdavys gavo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros išvadą, kad „vadovaujantis 2012-01-12 (duomenys neskelbtini) darbininkų profesinio tobulėjimo įstatymu Nr. 4312. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms suteikta teisė vykdyti neformalų darbininkų profesinį mokymą, kuris nenumato valstybinio pavyzdžio pažymėjimų ir nėra licencijuojamas. <...> Baigus neakredituotas švietimo programas (įskaitant trumpalaikį profesinį mokymą) profesinio rengimo įstaiga turi teisę išduoti nuosavo pavyzdžio profesinio išsilavinimo dokumentus.“ Be kita ko, (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatas patvirtina, kad aukščiau mano nurodytas registras internete yra oficialus ir joje pateikiama aktuali informacija apie švietimo įstaigų licencijas. Nurodo, kad nei UTPĮ, nei kiti LLG išdavimo reikalavimus nustatantys teisės aktai nedetalizuoja ir nenurodo, kokiais konkrečiais dokumentais, kokio pavyzdžio ar standarto dokumentais kvalifikacija turi būti ar gali būti grindžiama. Pareiškėjas atitinka UTPĮ 44 straipsnyje nurodytas jam taikytinas sąlygas, atsakovas yra gavęs tikrovę atitinkančius duomenis apie jo turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį.
Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriuo atsakovas motyvuoja savo sprendimą, išduoti LLG yra atsisakoma, kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi „nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę". UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta sąlyga - turi būti pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus. Darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl nagrinėjamu atveju taikytina UTPĮ 44 straipsnio 3 dalis - pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus.
Darbdavys atsakovui pateikė ne tik turimą informaciją apie jo kvalifikaciją, atitinkančią darbo vietą, bet ir darbo patirtį - nurodė, kad nuo 2020-02-07 (1 m. 2 mėn.) dirba suvirintoju pas Darbdavį, turi šioms pareigoms reikalingą darbo patirtį ir kvalifikaciją (Atsakovo prašymu per Migris sistemą pateikė tai patvirtinantį Pažymėjimą ir informaciją apie turimą suvirintojo darbo patirtį UAB „A. M.“ bei ankstesnę 2 m. darbo patirtį pas kitą darbdavį). Kadangi jau daugiau nei 1 metus dirba UAB „A. M.“ būtent suvirintojo pareigose (tą patvirtina jo Darbo sutartis su Darbdaviu ),daro išvadą, kad Darbdavys yra tinkamai patikrinęs ir įvertinęs jo kvalifikaciją - ne tik formaliai, bet ir praktiškai. Nurodo, kad neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų apie turimą profesinę kvalifikaciją, nesiekė apgaulės būdu gauti LLG ir legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, niekada neketino piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Priėmęs sprendimą neišduoti LLG, atsakovas Migracijos departamentas taip pat uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos bei uždraudė atvykti ir apsigyventi kitų ES valstybių narių bei Šveicarijos, Norvegijos, Lichtenšteino, Islandijos teritorijoje 3 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 133 str. 1 d.)
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 12 punktą, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti LLG dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti LLG neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginiai ir išvados yra visiškai niekuo nepagrįsti. Atsakovas kaltina pareiškėją apgaule ir dokumentų klastojimu, nors nėra pateikęs jokių suklastotų, tikrovės neatitinkančiu įvardijamo dokumento (Pažymėjimo) netikrumo įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų ar pan.), teigdamas, jog Pažymėjimas išduotas „tariamai“, „neatitinka tikrovės“, „Mokymo įstaiga iš tiesų jo neišdavė“, remiasi vien neaiškiomis prielaidomis ir savo įsitikinimu, nors tinkamam tokių aplinkybių įvertinimui neturi tam nei reikiamos kompetencijos, nei žinių. Atsakovas niekada nesikreipė į pareiškėją dėl nagrinėjamų aplinkybių paaiškinimo ar patikslinimo, nei jo, nei Darbdavio neprašė pateikti Pažymėjimo tikrumo ar tinkamumo įrodymų, nebuvo gavęs jokių duomenų apie galimą Pažymėjimo netikrumą nei iš Mokymo įstaigos, nei iš (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamento, į kurį kreipėsi, todėl yra visiškai nesuprantama, kokie duomenys atsakovui leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas suvokė turintis tikrovės neatitinkantį Pažymėjimą, tikslingai jį pateikė ir apgaulės būdu siekė gauti LLG. Tuo atveju, jei atsakovo prielaidos, kad Mokymo įstaiga negali išduoti valstybinio pavyzdžio kvalifikacinių pažymėjimų ir (duomenys neskelbtini) įgyta profesinė kvalifikacija gali būti įrodyta išimtinai tik valstybinio pavyzdžio pažymėjimais, būtų buvusios teisingos, tai nesuteiktų teisės jam be įrodymų konstatuoti, kad tokias aplinkybes pareiškėjas žinojo, galėjo žinoti ir siekė pasinaudoti tuo tyčiniais veiksmais.
Atsakovas remiasi Tvarka, tačiau, priimdamas sprendimą, pats joje nurodytais vertinimo kriterijais nesivadovauja ir jų neįvertina (Tvarkos 11 p.). Pareiškėjas nurodo, kad su Lietuvos Respublika jis užmezgė glaudžius darbinius santykius, jau pakankamai ilgą laiką sėkmingai dirba Lietuvos Respublikoje, kelia profesinę kvalifikaciją ir tikslingai planuoja savo karjerą pas Darbdavį. Būtent todėl, siekiant išlaikyti darbo santykių tęstinumą, baigiantis jo nacionalinės vizos D galiojimui, Darbdavys ir pateikė prašymą LLG išdavimui. Pajamos, gaunamos iš Darbdavio, yra pagrindinis pareiškėjo šeimos pragyvenimo šaltinis. Atsakovo sprendimas yra visiškai neproporcingas, priimtas neįsigilinus į situaciją, paviršutiniškai įvertinus aplinkybes ir nesurinkus įrodymų, būtinų priimti sprendimui.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021-02-03 UAB ,,A. M.“ , ketindama įdarbinti pareiškėją pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (suvirintoju dujomis ir elektra), kaip minėto užsieniečio darbdavys, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), pridėdama reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. 2021-02-04 Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą nagrinėti. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (iki 2021-02-28 galiojusi redakcija) (toliau – Įstatymas) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, t. y. ši sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus ir siekdamas įvertinti, ar jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytas leidimo laikinai gyventi sąlygas, paprašė pateikti pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Kaip minėto užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas Mokymo ir gamybos centro „Profesinė sauga“ (toliau – mokymo įstaiga) 2021-01-09 išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, jog pareiškėjas baigė mokymo įstaigą ir jam suteikta 3-os kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas kitų užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, kurie taip pat pateikė tos pačios mokymo įstaigos tariamai išduotus jų profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, 2021-01-26 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamentui, prašydamas informuoti apie tai, ar iš tikrųjų paklausime nurodytiems (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai atitinka (duomenys neskelbtini) taikomus standartus tokio tipo dokumentams. Gautame (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021-01-28 oficialiame rašte Nr. 063-621, pasirašytame Aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir tikslinių programų prognozavimo įstaigų katedros vedėjo, nurodyta, kad, pagal (duomenys neskelbtini) norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, ir kad mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų. Pareiškėjo pateiktas pažymėjimas yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateikti pažymėjimai (yra tokios pat formos ir turinio), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas pažymėjimas neatitinka tikrovės (pažymėjime nurodyta mokymo įstaiga neturi teisės išduoti profesinį-techninį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, pažymėjimas neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų). Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Be to, remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies 1, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka) 11, 12 punktais, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas skunde teigia, jog tai, kad mokymo įstaiga neišduoda valstybinio pavyzdžio dokumentų nereiškia, kad ji negali išduoti ne valstybinio pavyzdžio dokumentų, patvirtinančių mokymosi mokymo įstaigoje faktą, baigimą ar profesinės kvalifikacijos įgijimą. Įstatymas ar kiti teisės aktai nedetalizuoja, kokiais konkrečiais dokumentais kvalifikacija turi būti grindžiama. Migracijos departamentas su šiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka. (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021-01-28 raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinama, kad mokymo įstaiga, kuri išdavė pareiškėjui pažymėjimą, nėra atlikusi atestacijos procedūrų, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo pateiktas mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo kvalifikacijos ir neatitinka tikrovės (pareiškėjo pateiktas pažymėjimas yra identiškas kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktiems kvalifikaciją patvirtinantiems dokumentas, kurie, kaip patvirtino (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamentas, neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų). Pareiškėjui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, neabejotinai turėtų būti žinoma ir suprantama, jog specialybė ar profesinė kvalifikacija nėra įgyjama pabaigus bet kokius mokymus bet kokioje mokykloje, todėl pareiškėjas, būdamas sąžiningas, prieš pateikdamas duomenis Migracijos departamentui, kad jis turi suvirintojo dujomis ir elektra profesiją, turėjo įsitikinti, ar jam mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas patvirtina, kad jis turi paminėtą kvalifikaciją (reikalauti šios informacijos patvirtinimo iš mokymo įstaigos ir/ar atsakingų (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų) ir pateikti Migracijos departamentui tai patvirtinančius įrodymus).
Kartu su skundu pareiškėjo pateiktas mokymo įstaigos atsakymas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją – šiame atsakyme tik nurodoma, jog pareiškėjas baigė mokymo kursus ir jam išduotas pažymėjimas, o ne kad pareiškėjas įgijo profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjo pateiktame advokato I. M. M. rašte pažymima, jog pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus asmenys, baigę individualų profesinį mokymą arba profesijos kursus, privalo išlaikyti kvalifikacijos atestaciją, sėkmingai ją išlaikiusiems asmenims suteikiama atitinkamos kategorijos profesinė kvalifikacija ir išduodamas darbininko kvalifikacijos pažymėjimas, kurio pavyzdį tvirtina (duomenys neskelbtini) Ministrų Kabinetas. Remiantis (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021-01-28 raštu, mokymo įstaiga nėra atestuota ir tokių pažymėjimų neturi teisės išduoti, todėl pareiškėjui profesinė kvalifikacija iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti suteikta. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti profesinius mokymus, nepaneigia paminėto fakto ((duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021-01-28 rašte nurodyta, kad mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti mokymo veiklą, bet nėra atestuota ir valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą negali išduoti).
Pažymi, kad būtent pareiškėjas buvo atsakingas už tai, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikta informacija ir kartu pateikiami dokumentai būtų teisingi. Siekdamas atitikti Įstatymo reikalavimus, pareiškėjas šiuo atveju privalėjo ne įrodyti, kad jis baigė suvirintojo dujomis ir elektra mokymus (kursus), bet pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, galiojantį kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad jo darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, pagal kurią turi būti pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus.
Nurodo, kad šie pareiškėjo teiginiai nereiškia, jog Migracijos departamentas neturėjo vertinti pareiškėjo pateikto pažymėjimo, kuriuo jis grindė savo profesinę kvalifikaciją. Be to, ginčijamu Sprendimu leidimą laikinai gyventi pareiškėjui atsisakyta išduoti ne tik tuo pagrindu, jog jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, bet ir dėl to, jog pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjo argumentai, kad darbdavys yra ne tik formaliai, bet ir praktiškai patikrinęs pareiškėjo kvalifikaciją, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, kadangi Migracijos departamentas vertino ne pareiškėjo tinkamumą konkrečiam darbui bendrovėje, o, vadovaudamasis imperatyviomis Įstatymo nuostatomis, sprendė leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui klausimą. Kadangi Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negalėjo būti išduotas, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas bendrovėje dirbo nuo 2020-02-07. Be to, kadangi pareiškėjas bendrovėje dirbo neturėdamas profesinės kvalifikacijos (pažymėjimas kvalifikacijos nepatvirtina ir buvo išduotas tik 2021-01-09), negalima pripažinti, jog pareiškėjas, dirbdamas bendrovėje, įgijo vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat neteisus teigdamas, kad Migracijos departamentas kaltina pareiškėją dokumentų klastojimu. Ginčijamame sprendime nėra konstatuojama, kad mokymo įstaiga pareiškėjui neišdavė pažymėjimo ar kad šis pažymėjimas suklastotas bei netikras, tačiau, kaip minėta, pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo įgytos profesinės kvalifikacijos ir ši aplinkybė pareiškėjui turėjo būti žinoma. Pareiškėjo kaltės klausimas (tai, ar jis tyčia teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, ar netyčia), neturi teisinės reikšmės ir neprivalėjo būti vertinamas. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai vadovavosi Įstatymo normomis, kurių pagrindu turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str.1 d. 2 p.), neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu gauti (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 3 p. b p. p, 35 str. 1 d. 14 p.) bei nustatyta, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Aplinkybę, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, Migracijos departamentas nustatė remdamasis objektyviais ir visiems užsieniečiams vienodai taikomais kriterijais, įtvirtintais Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Aprašas). Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti Aprašo 6.2 papunktyje (užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės) bei 7 punkte (užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio dirbti) įtvirtinti kriterijai, sudarantys pagrindą vertinti, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negali būti išduodamas dėl jo nelegalios migracijos grėsmės.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Tvarkos 12 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, o taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių bei ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje (tai, jog pareiškėjas bendrovėje dirba nuo 2020-02-07, nelaikytina ilgalaikiais pareiškėjo ekonominiais ryšiais Lietuvos Respublikoje), Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamu sprendimu nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.
Pažymi, kad LVAT praktikoje Tvarka vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis/panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Taip pat LVAT praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio neteisėtą veiką, kai užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, yra teisinis pagrindas vertinti, kaip tyčinius pareiškėjo veiksmus, kuriais siekta įgyti teisę apgaulės būdu, o tai netoleruotinas teisinės tvarkos pažeidimas, tuo pačiu yra proporcingas ir pateisinamas tokios priemonės, kaip draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dienos, taikymas (LVAT 2021-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2400-415/2021). Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis Tvarkoje aprašytomis aplinkybėmis.
Taip pat pareiškėjui pagrįstai ginčijamu sprendimu uždrausta 3 metus atvykti į Šengeno erdvės valstybes. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertindamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas apgaulės būdu siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėjo išvados, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu vykti į kitas Šengeno valstybes ir piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, o draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Be to, LVAT praktikoje išaiškinta, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galimai neteisėtą pareiškėjo migraciją, nes jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvendinimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A. M.“ (toliau - Bendrovė) pateikė atsiliepimą., kuriuo prašo patenkinti pareiškėjo skundą. 2021-03-29 Bendrovė gavo Migracijos departamento sprendimą Nr. 31-00104 / 4U-345 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P.“ (toliau - Sprendimas), kuriuo Bendrovės darbuotojui (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P. (toliau - Pareiškėjas) atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau - LLG) ir pritaikyti su tuo susijusias papildomas sankcijas. Bendrovės nuomone, atsakovo Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįstas ir priimtas tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Šią savo nuomonę, argumentus ir prašymą pakartotinai įvertinti visas aplinkybes ir priimti naują sprendimą Bendrovė išdėstė ir atsakovui 2021-04-08 per Migris sistemą pateiktame rašte Nr. S-21-38 , į kurį atsakymo Bendrovė kol kas nėra gavusi
Pareiškėjas yra Bendrovės darbuotojas, Bendrovėje suvirintojų sėkmingai dirba nuo 2020-02-07. Prieš darbuotojams įsidarbinant, Bendrovė visada atidžiai patikrina darbuotojų kompetenciją, kvalifikaciją, įvertina sukauptą patirtį ir tinkamumą atlikti darbo pareigas. Bendrovės klientai ir paslaugų užsakovai - kruizinių laivų statytojai ir/ar savininkai įvairiose šalyse (Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Olandijoje, Danijoje ir kitur), kurie Bendrovės vykdomiems darbams ir atitinkamai juos vykdantiems darbuotojams kelia ypatingai aukštus kvalifikacijos, darbų saugos ir kokybės reikalavimus. A. B. yra suinteresuota atsirinkti tik tinkamą kvalifikaciją ir darbo patirtį turinčius darbuotojus, nes tai tiesiogiai įtakoja Bendrovės veiklos sėkmę ir įvaizdį prieš užsakovus. Bendrovės turimais duomenimis, pareiškėjas turi ilgametę darbo suvirintojų patirtį (duomenys neskelbtini) įmonėje „Biznes Prestizh Group“ (šią informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus Bendrovė buvo pateikusi ir atsakovui). Kadangi darbuotojas Bendrovėje dirba jau daugiau nei vienerius metus, Bendrovė darbuotojo sugebėjimą ir tinkamumą vykdyti savo darbo funkcijas yra patikrinusi ir pati praktiškai. Bendrovė neturi nusiskundimų dėl Pareiškėjo darbo ar jo kompetencijos atitikties esamoms darbo pareigoms, mano, kad darbuotojas yra perspektyvus ir yra suinteresuota jo tolesniu darbu, tobulėjimu ir karjera įmonėje.
Atitinkamai siekdamas tapti aukštesnės kategorijos suvirintojų (dujomis ir elektra), pareiškėjas tobulino savo profesinę kvalifikaciją (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigoje TOV NVC „PROFESYINA BEZPEKA“ (toliau - Mokymo įstaiga) ir įgijo aukštesnės kvalifikacijos - III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją. Mokymo įstaiga 2021-01-29 išdavė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas, baigęs mokslus, pateikė Bendrovei, o Bendrovė atitinkamai atsakovo prašymu pateikė atsakovui. Bendrovė, baigiantis pareiškėjo nacionalinės (D) vizos galiojimui, per Migris pateikė atsakovui prašymą išduoti pareiškėjui LLG, kurį Migracijos departamentas išduoti atsisakė. Sprendime Migracijos departamentas kvestionuoja Mokymo įstaigos veiklos teisėtumą, Pažymėjimo tikrumą, teigia, kad išduotas Pažymėjimas yra netinkamo pavyzdžio ir dėl to laikoma, kad Darbuotojas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją. Kadangi pareiškėjas Bendrovę buvo informavęs apie planuojamą kvalifikacijos tobulinimą, Bendrovė pagal savo galimybes patikrinimo Mokymo įstaigos veiklos pobūdį, kompetenciją apmokyti pagal atitinkamas mokymo programas ir kt. Oficialiame valstybiniame (duomenys neskelbtini) registre internete nurodyta, jog Mokymo įstaiga veikia pagal jai išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos 2014-12-05 įsakymą Nr. 3090I ir turi teisę vykdyti profesinio mokymo organizavimo veiklą. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė neturėjo jokio pagrindo manyti ir nemanė, kad Mokymo įstaiga galėtų neturėti teisės veikti ar teikti viešuose valstybiniuose registruose nurodytų paslaugų. Bendrovė neturi pagrindo kvestionuoti Mokymo įstaigos išduoto Pažymėjimo tikrumo, kadangi, Bendrovės prašymu, ji pati patvirtino Pažymėjimo tikrumą ir išdavimo Pareiškėjui faktą . Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnyje nurodomos LLG išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, sąlygos. Vadovaujantis šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą (Bendrovė šiame sąraše yra), turi būti pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turima kvalifikaciją ir jos atitikti darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. Bendrovės vertinimu, ji atsakovui yra pateikusi visą įstatymo reikalaujamą informaciją ir duomenis. LLG išdavimo reikalavimus nustatantys teisės aktai nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmai ar duomenimis, kokio pavyzdžio ar standarto dokumentais kvalifikacija turi būti ar gali būti grindžiama. Bendrovė mano, kad pareiškėjo kvalifikacija yra tinkamai pagrįsta, pateikti jo duomenys atitinka tikrovę ir yra visiškai pakankami LLG išdavimu . Gavusi Sprendimą ir atsižvelgdama į jame nurodytus motyvus ir aplinkybes, Bendrovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo ministeriją su prašymu patvirtinti, ar Mokymo įstaiga turi licenciją vykdyti veiklą, ar viešuose valstybiniuose registruose (tinklalapiuose) pateikiama informacija apie Mokymo įstaigą atitinka tikrovę ir ar ji turi teisę joje besimokiusiems asmenims išduoti ne valstybinio pavyzdžio kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus.
Bendrovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą „Makarov ir Partneriai“ dėl teisinės išvados dėl kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų vertinimo ir mokymo įstaigų teisės juos išduoti ir 2021-04-08 gavo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros išvadą, kad „vadovaujantis 2012-01-12 (duomenys neskelbtini) darbininkų profesinio tobulėjimo įstatymu Nr. 4312, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms suteikta teisė vykdyti neformalų darbininkų profesinį mokymą, kuris nenumato valstybinio pavyzdžio pažymėjimu ir nėra licencijuojamas. <...> Baigus neakredituotas švietimo programas (įskaitant trumpalaikį profesinį mokymą) profesinio rengimo įstaiga turi teisę išduoti nuosavo pavyzdžio profesinio išsilavinimo dokumentus.“ Sprendimas atsisakyti išduoti LLG neabejotinai turės neigiamų pasekmių tiek pareiškėjui, kuriam darbas Bendrovėje yra pagrindinė pragyvenimo pajamas generuojanti veikla, tiek ir pačiai Bendrovei, kuriai naujo darbuotojo, atranka, paieška, įvedimas ir apmokymas sąlygos papildomas finansines ir laiko sąnaudas. Pareiškėjo kvalifikaciją turinčių darbuotojų paieška ypatingai sudėtinga ir tai patvirtina duomenys, esantys Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtiname „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše“, į kurį patenka tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos suvirintojai. Bendrovė mano, kad atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 3d. UAB „A. M.“, ketindama įdarbinti (duomenys neskelbtini) pilietį I. P., gim.(duomenys neskelbtini) suvirintoju dujomis ir elektra, kaip pareiškėjo darbdavys pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pridėdama reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. 2021-02-04 Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pateiktus dokumentus, Migracijos departamentui kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo įgytos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacijos. Migracijios departamentas, siekdamas įvertinti šio užsieniečio turimą kvalifikaciją, paprašė I. P. pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) pradinio-pramoninio centro „Profesinis saugumas“ (toliau – ir Mokymo įstaiga) 2021-01-29 išduotą pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis baigė Mokymo įstaigą ir jam suteikta III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija. Migracijos departamentas, nagrinėdamas (duomenys neskelbtini) piliečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, kaip ketinantiems dirbti pagal su pramonės sritimi susijusiomis darbininkiškomis profesijomis ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad šie (duomenys neskelbtini) piliečiai turimai kvalifikacijai patvirtinti taip pat pateikė Mokymo įstaigos tariamai išduotus, jų profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus. Migracijos departamentas kreipėsi el.paštu į Mokymo įstaigą, prašydamas patvirtinti išduotų šiems užsieniečiams pažymėjimų autentiškumą. Negavus iš Mokymo įstaigos atsakymo, Migracijos departamentas2021-01-26 elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamentui paklausimą, kuriame prašė patvirtinti, ar minėtiems (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo išduoti Mokymo įstaigos pažymėjimai, bei išsiuntė šių pažymėjimų kopijas. 2021-01-28 Migracijos departamentas elektroniniu paštu gavo Mokymo įstaigos raštą Nr.063-621, pasirašytą Aukštojo išsilavinimo, profesinio išsilavinimo ir tikslinių programų prognozavimo įstaigų valdybos vedėjo, kuriame nurodyta, kad Mokymo įstaiga, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, neturi licencijos vykdyti veiklą profesinio (profesinio -techninio) mokymo organizavimo srityje. Pagal (duomenys neskelbtini) norminius-teisinius aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį -techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus) tik išlaikius atestaciją. Atestacijos procedūra dėl Mokymo įstaigos nebuvo vykdoma, o pateikti dokumentai neatitinka valstybinių standartų reikalavimų. Pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas yra ant tokio pat blanko , tokia pat numeracija, Mokymo įstaigos vadovo parašai ir antspaudas, kaip ir minėtų užsieniečių pateikti pažymėjimai. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjo pateikto Pažymėjimo Mokymo įstaiga iš tiesų neišdavė ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją bei darbo patirtį. Atsakovas, vertindamas pateiktus įrodymus, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo , vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 p.p., 133straipsnio 1,7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, Taisyklių 4, 6,15,16 ir 20 punktais ir Tvarkos 11 ir 12p.p. nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kartu uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedė į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju UAB „A. M.“, ketindama įdarbinti pareiškėją pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (suvirintoju dujomis ir elektra) , kaip užsieniečio darbdavys ,pateikė prašymą atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus ir siekdamas įvertinti , ar jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3punkto b papunktyje nustatytas leidimo laikinai gyventi sąlygas , paprašė pateikti pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Atsakovui buvo pateiktas Mokymo ir gamybos centro „Profesinė sauga“ 2021-01-09 išduotas pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė mokymo įstaigą ir jam suteikta 3 kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija. Migracijos departamentas 2021-01-26 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamentui, prašydamas informacijos, ar iš tikrųjų paklausime nurodytiems (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar šie pažymėjimai atitinka (duomenys neskelbtini) taikomus standartus tokio tipo dokumentams.2021-01-28 gautame iš (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamento rašte Nr.063-621, nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, ir kad mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų. Atitinkamai ir pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės (pažymėjime nurodyta mokymo įstaiga neturi teisės išduoti profesinį-techninį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, pažymėjimas neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų), todėl laikytina, kad atsakovas savo Sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi , pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamento Raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo patvirtinta, kad mokymo įstaiga, kuri išdavė pareiškėjui pažymėjimą, nėra atlikusi atestacijos procedūrų, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį- techninį išsilavinimą. Tokiu būdu pareiškėjo pateiktas mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas nepatvirtina jo kvalifikacijos ir neatitinka tikrovės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kartu su skundu pateiktas pareiškėjo mokymo įstaigos atsakymas nepatvirtina jo kvalifikacijos, kadangi atsakyme nurodyta, kad pareiškėjas baigė mokymo kursus ir jam išduotas pažymėjimas. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad Mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti profesinius mokymus, nepaneigia (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamento 2021-01-28 rašte nurodytų aplinkybių, kad mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti mokymo veiklą, bet nėra atestuota ir valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį -techninį išsilavinimą negali išduoti. Laikytina, kad pareiškėjas atsakingas už tai, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikta informacija ir pateikiami dokumentai būtų teisingi, t.y. pareiškėjas privalėjo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Nors darbdavys ne tik formaliai, bet ir praktiškai patikrino pareiškėjo kvalifikaciją, tačiau atsakovas pagrįstai įvertino ne pareiškėjo tinkamumą konkrečiam darbui bendrovėje, bet sprendė leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, todėl jam leidimas laikinai gyventi negalėjo būti išduotas , nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas bendrovėje dirbo nuo 2020-02-07. Kadangi pareiškėjas bendrovėje dirbo , neturėdamas profesinės kvalifikacijos, negalima pripažinti, kad jis, dirbdamas bendrovėje, įgijo 1 metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją.
Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio nurodomą suvirintojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.
Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame, kaip minėta, nurodyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, kadangi teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, t. y. pareiškėjas nesąžiningai ir neteisėtai siekė gauti leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamento sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas sąmoningai nurodė melagingus duomenis apie savo turimą kvalifikaciją siekdamas atitikti Įstatymo sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme numatytu pagrindu. O tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020-02-07 iki 2021-02-05, išduotą darbo pagrindu tarpininkaujant Bendrovei. 2021-03-26 VSDFV prie SADM informacinės sistemos duomenimis nuo 2020-02-07 jis įdarbintas Bendrovėje. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Įstatymo 19 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas įvertino pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstumą, konstatavo, kad jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir taip nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, nėra duomenų , kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti , kad jis savo tyčiniais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus, yra proporcingas.
Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Dėl Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 1¹ punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020).
Pažymėtina, jog Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie jo kvalifikaciją neatitinka tikrovės. Teismas atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytus kriterijus, tai, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, daro išvadą, jog Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos.
Kaip jau buvo minėta, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui uždrausta atvykti 3 metus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti terminas yra neproporcinga, neadekvati poveikio priemonė ir šiuo atveju tokia priemonė nebuvo reikalinga.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Šio reglamento 24 straipsnyje nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis). Minėto reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, t. y. kad pareiškėjas teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedat įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duomenys į C.SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendimu pareiškėjui pritaikytas minėtas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes užsieniečio teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.
Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.