- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-8059-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. nutarimu pripažino A. K. kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir skyrė jai galutinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. K. kalta 2010 m. birželio 21 d., apie 10 val., Jonavos gatvėje, Kaune vairavus automobilį ir nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradedant važiuoti neįsitikinus, kad tai daryti saugu, atsitrenkus į pabetonuotą akmenų tvorą ir ją bei ant jos įrengtą žibintą apgadinus, pasitraukus iš eismo įvykio vietos ir vengus pasitikrinti neblaivumą bei nepateikus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir neprisipažino, tai buvo įrodyta policijos pareigūno R. S. ir liudytojos J. P. parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Lengvinančių ar sunkinančių A. K. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, A. K. asmenybę, tai, jog ji dirba, aptariamus pažeidimus padarė pirmą kartą, eismo įvykiu nepadarė didelės turtinės žalos, nesukėlė realaus pavojaus kitų asmenų gyvybei, sveikatai, anksčiau nebuvo padariusi sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
II.
A. K., nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 54 – 55), kuriuo prašo ginčijamą sprendimą panaikinti, o bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visai neįsigilino į bylos eigoje surinktus įrodymus. Pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalis nesudaro galimybės administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui savo iniciatyva papildyti kaltinimą arba pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius tokio pažeidimo sudėties požymius. Nurodo, kad jos automobilio priekinė dalis buvo apgadinta jau seniau ir ji teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, o kadangi eismo įvykio nepadarė, jai neatsirado pareiga apie jį pranešti policijos pareigūnams. Nurodo, kad neblaivumo patikrinimo nevengė, du kartus bandė tą padaryti, tačiau nepavyko, todėl policijos pareigūnas užfiksavo, kad ji nuo to atsisakė. Pažymi, kad teismas privalėjo iš policijos pareigūnų išreikalauti duomenis apie jos patikrinimo metu naudotą alkotesterį, jo patikros dokumentus. Taip pat pabrėžia, kad teismas nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 ir 10 punktais (toliau ir – Neblaivumo nustatymo taisyklės), kurie numato policijos pareigūnų pareigą pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu jie negali neblaivumo laipsnio nustatyti teisės pažeidimo vietoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 58) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad ginčijamas teismo nutarimas yra pagrįstas, o nuobauda paskirta teisingai. Pažymi, kad apeliantės teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiksliai suformuluota tai, kuo ji kaltinama, yra nepagrįstas. Nurodo, jog nepagrįstas ir tas teiginys, kad apeliantei nekilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, nes šį jos teiginį paneigia liudytojos J. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji matė, kaip neblaivi moteris vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat pažymi, kad nesutinka su tuo apeliantės teiginiu, kad policijos pareigūnas siūlė jai neblaivumą pasitikrinti netvarkingu prietaisu ir, kai nepavyko to padaryti, parašė, kad ji atsisakė tikrintis neblaivumą, nes šį teiginį paneigia pareigūno teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad A. K. kaltė padarius jai inkriminuojamus pažeidimus pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį buvo visiškai įrodyta išsamiais bylos duomenimis ir atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo pažeisti jo turiniui keliami reikalavimai. Ginčijamame protokole pakankamai tiksliai nurodyta, kuo yra kaltinama A. K., jos įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai tinkamai kvalifikuoti pagal teisės normas, todėl ji pagrįstai galėjo planuoti savo gynybą. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina tą apeliantės teiginį, kad jos automobilio apgadinimai, užfiksuoti iškart po ginčijamo eismo įvykio, buvo kilę ankstesnio eismo įvykio metu, ką įrodo teismui pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir nuotraukos (b. l. 30 – 34), todėl eismo įvykio ji nepadariusi, nes šią A. K. versiją paneigia tarnybiniame pranešime, kurį surašiusio pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, nurodyta aplinkybė, jog ant jos automobilio valstybinio numerio ženklo esančiame įlenkime buvo matyti subadytas metalas ir atplėšto lako sluoksnis, kurio likučiai buvo likę ant apgadintos tvoros (b. l. 15). Pasakytina ir tai, kad A. K., priešingai nei ji nurodo apeliaciniame skunde, kilo pozityvi pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, nes jos metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas.
Teisėjų kolegija gynybinėmis laiko ir tuos apeliantės paaiškinimus, jog neblaivumo patikrinimo ji nevengė, o du kartus bandė pūsti į alkotesterį, tačiau nepavyko, nes rašytiniuose bylos dokumentuose yra užfiksuota, kad ji pūsti į alkoholio matuoklį kategoriškai atsisakiusi, vos tik išgirdusi dėl kokių priežasčių turinti tai daryti (b. l. 40). Remiantis tuo, jog į alkotesterį A. K. taip ir nepūtė, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga išreikalauti jo metrologinės patikros dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė klaidingai įvertino ir tą aplinkybę, jog policijos pareigūnams kilo pareiga vežti ją į gydymo įstaigą, kur būtų patikrintas neblaivumas. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktą, pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti policijos pareigūnai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad neblaivumą specialia technine priemone apeliantei pasitikrinti galimybė buvo sudaryta, tačiau ji savo subjektyviais veiksmais nuo to atsisakė, todėl policijos pareigūnams pareiga vežti ją neblaivumo pasitikrinti į medicininę įstaigą nekilo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimą apeliantės skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.