- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- 1-918-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- V. R.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2018-02-28 Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2018-03-27 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018-06-16 apie 11.20 val. netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje pievoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį K. R., kuriam sėdinčiam pievoje tris kartus spyrė į dešinės pusės petį, tokiu būdu nukentėjusiajam K. R. sukėlė fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. R. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018-06-16 apie 11.20 val. netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje pievoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tris kartus įspyrė savo broliui K. R. į dešinės pusės petį. 2018-06-25 akistatos metu tarp jo ir brolio K. R. davė išsamius savo parodymus. 2018 m. birželio 16 d. apie 10.30 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs brolis K. R., atsinešė degtinės. Kartu su broliu gėrė degtinę, K. R. krepšyje dar turėjo naminio raugo. Prieš tai paskambinę prie namų atvažiavo E. ir D. S. (tėvas su sūnumi), gyvenantys tame pačiame kaime. Jie pievoje susėdo parūkyti, gėrė alų. Tuo metu atėjo brolis K. R.. Apie 11.20 val. išgėrus alų, brolio K. R. paprašė, kad duotų paragauti naminio raugo. Brolis K. R. nesutiko, todėl jis supykęs ant brolio, jam sėdinčiam tris kartus spyrė į dešinės rankos petį. Po to brolis K. R. atsistojo ir nuėjo. Daugiau smūgių broliui K. R. nesudavė. Dėl šio savo tokio poelgio labai gailisi, brolio atsiprašė, pasižada ateityje daugiau nesmurtauti (b.l. 91-92, 96-97).
Nukentėjusysis K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018-06-16 apie 11 val. dirbo laukuose prie savo tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu pro šalį ėjo brolis V. R. kartu su E. S. ir D. S.. V. R. su savimi turėjo 1 litrą talpos plastikinį 7,5 procentų stiprumo alaus butelį. Kadangi jis su savimi turėjo butelį degtinės, brolis jam pasiūlė išgerti alaus. Iš laukų keturiese nuėjo prie dviejų pušelių, kur gėrė alų. Begeriant apie 11.20 val. brolis V. R. pradėjo prašyti, kad jis duotų turimą butelį degtinės. Jis nesutiko, tuomet V. R. pradėjo jį kolioti, įžeidinėti įvairiais žodžiais. Jam sėdint pievoje V. R. tris kartus koja spyrė jam į dešinės pusės petį, kuris buvo lūžęs prieš dvejus metus. Po to jis atsistojo ir pabėgo. Dėl V. R. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Labai skaudėjo petį, todėl paskambino į greitąją pagalbą, kuri nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, medikai apžiūrėję nustatė sumušimą. Dėl sumušto peties pas gydytojus nesilankė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, tik nori, kad brolis būtų nubaustas, kad daugiau nesmurtautų (b.l. 18-20).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
liudytojo D. S. parodymais, kad 2018-06-16 ryte, tikslaus laiko nežino, su savo tėvu E. S. dviračiais numynė pas V. R.. Netoli jo namų trise nuėjo į esančią pievą, kur gėrė V. R. atsineštą 1 litro talpos plastikinį butelį alaus. Jiems begeriant iš laukų atėjo K. R., kuris buvo neblaivus. Su savimi K. R. krepšelyje turėjo kažkokio alkoholinio gėrimo. K. R. su jais alaus negėrė. Prie jų broliai Kazimieras su Virginijus tarpusavyje nekonfliktavo, nesipyko, V. R. savo brolio alkoholinio neprašė. Po to išgirdo, kaip broliai V. R. ir K. R. tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Tai pamatęs jis kartu su tėvu išėjo namo. Ar broliai vienas kitam sudavė kokius nors smūgius, nematė (b.l. 38-39);
liudytojo E. S. parodymais, kad 2018-06-16 ryte, tikslaus laiko nežino, jis ir sūnus D. S. dviračiais numynė pas V. R.. Visi trise nuėjo netoli V. R. namų esančią pievą, kurioje gėrė alų. Begeriant prie jų atėjo V. R. brolis K. R.. Tiek V. R., tiek ir K. R. buvo apsvaigę nuo alkoholio. K. R. kartu gėrė alų. Išgėrus alų broliai V. R. ir K. R. tarpusavyje sukonfliktavo, dėl ko kilo konfliktas neprisimena, prie jo broliai nesimušė. Jis su sūnumi D. išėjo namo, V. R. ir K. R. liko pievoje. Vėliau sužinojo, kad buvo atvykusi policija, bet dėl ko nežino (b.l. 42-43);
liudytojo K. K. parodymais, kad 2018-06-16 ryte apie 11 val. jis atvyko į laukus, esančius netoli V. R. namų, pjauti pievą. Atvykus pamatė, kaip netoli V. R. namų į pievą atėjo V. R. su E. S. ir D. S.. Tą dieną K. R. laukuose su juo nedirbo, apie 8 valandą ryto su juo kalbėjo, matė, kad K. R. buvo gėręs alkoholinių gėrimų. Jis laukuose traktoriumi dirbo ir nežiūrėjo kas vyksta. Jam bedirbant laukuose, matė kaip keliu važiavo policijos tarnybinis automobilis, kuris įsuko į R. sodybą. Jis priartėjęs pamatė, kad su pareigūnais kartu buvo K. R., kurio pasiteiravo kas čia įvyko. K. R. pasakė, kad brolis V. R. jį sumušė, spardė kojomis, minėjo, kad skauda petį. Dirbdamas laukuose nematė tarp brolių vykusio konflikto (b.l. 46-47);
2018-06-16 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. Aleksynaitės tarnybinis pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 5-7);
2018-06-16 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio R. Plioplio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2018-06-16 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas sužalotas K. R., užfiksuotas patinimas dešinio peties srityje (b.l. 8-9);
2018-06-16 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – pieva, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-15);
2018-06-16 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio R. Plioplio tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad V. R. nustatytas 2,68 promilių girtumas, K. R. 2,76 promilių girtumas (b.l. 17);
Specialisto išvada Nr. G 605/2018(06), kurioje nurodyta, kad K. R. kliniškai nustatyta dešinio peties sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 32);
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. R. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018-06-16 apie 11.20 val., netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje pievoje, konflikto metu broliui K. R. tris kartus spyrė į dešinės pusės petį. Nukentėjusysis K. R. patvirtino, kad V. R. tris kartus jam spyrė į dešinės pusės petį, dėl ko jis jautė skausmą.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 104, 62-64). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 106).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat šią nusikalstamą veiką V. R. padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. R. teistas, bausmės neatlikęs (b. l. 56-58, 60-63), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu, paskirtų piniginių baudų nesumokėjęs (b.l. 68-81), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 55), nedirba (b.l. 82), registruotas darbo biržoje (b.l. 83). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesius viešųjų darbų.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. R. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas paskiria kaltinamajam V. R. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-06-16 12.20 val. iki 2018-06-17 10.30 val. (viena para) (b. l. 99-100, 101).
Kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-103) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalimi ir V. R. skirti galutinę 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-16 12.20 val. iki 2018-06-17 10.30 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį V. R. įpareigoti per 6 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam V. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam V. R. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.