Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis D. K., laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., Panevėžio ir Kauno miestuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju S. V., žinodamas, kad remiantis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka nuolatiniai gyventojai, vykdantys individualią veiklą, turi pateikti prašymą, dėl individualios veiklos įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro, pateikiant prašymo FR0792 formą, tačiau to nepadarė bei versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla–automobilių pardavimu, t. y. įsigydavo automobilius Prancūzijoje, kuriuos parduodavęs Lietuvoje (viso įsigytas ir parduotas 91 automobilis), gavo 67 964 Eur pajamų.

Be to, kaltinamasis D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos, adresu (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1835, toliau – Akcinių bendrovių įstatymo) 37 straipsnio 10 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-751, toliau – PVM įstatymas) 107 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio, kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos, kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas (Bendrovės pirktų ir parduotų automobilių marža ir PVM buvo skaičiuojama ne nuo faktinės, o nuo į apskaitos dokumentuose sumažintos apmokestinamosios vertės), siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 9 998 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2017 m. kovo 27 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio AVMI), esančiai adresu, Durpyno 3, Panevėžys:

-2016-01-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėnesį nurodė pardavimo PVM - 290 Eur, o turėjo nurodyti - 2008 Eur (skirtumas 1718 Eur);

-2016-03-22 PVM deklaracijoje už 2016 m. vasario mėnesį nurodė pardavimo PVM - 620 Eur, o turėjo nurodyti- 1435 Eur (skirtumas 815 Eur);

-2016-04-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. kovo mėnesį nurodė pardavimo PVM - 886 Eur, o turėjo nurodyti - 2187 Eur (skirtumas 1301 Eur);

-2016-09-30 PVM deklaracijoje už 2016 m. liepos mėnesį nurodė pardavimo PVM - 316 Eur, o turėjo nurodyti - 490 Eur (skirtumas 174 Eur);

-2016-09-26 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugpjūčio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 229 Eur, o turėjo nurodyti - 620 Eur (skirtumas 391 Eur);

-2016-10-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėnesį nurodė pardavimo PVM - 647 Eur, o turėjo nurodyti - 829 Eur (skirtumas 182 Eur);

-2016-11-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėnesį nurodė pardavimo PVM - 359 Eur, o turėjo nurodyti - 767 Eur (skirtumas 408 Eur);

-2016-12-27 PVM deklaracijoje už 2016 m. lapkričio mėnesį nurodė pardavimo PVM - 450 Eur, o turėjo nurodyti- 1 831 Eur (skirtumas 1 381 Eur);

-2017-01-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėnesį nurodė pardavimo PVM - 255 Eur, o turėjo nurodyti - 751 Eur (skirtumas 496 Eur);

-2017-02-24 PVM deklaracijoje už 2017 m. sausio mėnesį nurodė pardavimo PVM - 550 Eur, o turėjo nurodyti – 3 205 Eur (skirtumas 2 655 Eur);

-2017-03-27 PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėnesį nurodė pardavimo PVM - 0 Eur, o turėjo nurodyti - 477 Eur (skirtumas 477 Eur).

Be to, kaltinamasis D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-574, toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere G. B., pastarajai nurodydamas kokias automobilių įsigijimo ir pardavimo kainas įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse dokumentuose, o G. B., vykdant jo nurodymus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

13 straipsnio: „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad privalomas rekvizitas yra-ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas piniginė ir (arba) kiekybinė išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

kadangi jo nurodymu buhalterė G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose bei registruose 20 atvejų (dėl automobilių: 1. Citroen C4 Picasso (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2. TOYOTA PRIUS (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 3. TOYOTA RAV 4 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 4. TOYOTA AURIS (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 5. TOYOTA RAV 4 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 6. Skoda OCTAVIA (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 7. Peugeot 407 Break (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 8. MB E 220 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 9. Land Rover (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 10. Hyundai (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 11. Citroen C4 Picasso (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 12. AUDI A5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 13. Audi A5 Cabriolet (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 14. AUDI A6 ALLROAD (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 15. AUDI A6 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 16. VOLKSWAGEN (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 17. Audi Q 7 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 18. Audi 3 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 19. BMW X5 BREAK (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 20. Citroen C5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką, tai yra pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilius už 133 250 Eur, o pardavė už 139 860 Eur, kai tyrimo metu nustatyta, kad įsigijo už 97 320 Eur, pardavė už 160 000 Eur, dėl to nebuvo užfiksuota 56 070 Eur (su PVM) pardavimų įplaukų; kadangi 2017 m. sausio mėn., pardavus automobilį „Hyundai i30“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) B. Š., jo pardavimo neįformino PVM sąskaita faktūra ir nefiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016, 2017 m. sausio-vasario mėn. ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis S. V. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., Panevėžio ir Kauno miestuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., žinodamas, kad remiantis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka, nuolatiniai gyventojai, vykdantys individualią veiklą, turi pateikti prašymą, dėl individualios veiklos įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro, pateikiant prašymo FR0792 formą, tačiau to nepadarė, bei versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla- automobilių pardavimu, t. y. įsigydavo automobilius Prancūzijoje, kuriuos parduodavęs Lietuvoje (viso įsigyta ir parduotas 91 automobilis), gavo 67 964 Eur pajamų.

Be to, kaltinamasis S. V., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), savininku, būdamas atsakingas už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-675, toliau - Pelno mokesčio įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, kad pelno mokesčio apskaičiavimo tvarka: ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką, siekdamas išvengti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai 7 234 Eur pelno mokesčio, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus pateikė klaidingus duomenis, t. y. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais deklaravo 711 913 Eur pajamų ir 712 949 Eur sąnaudų, laikomų leidžiamais atsiskaitymais, nurodant nuostolį–1 036 Eur, tyrimo metu nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo deklaruoti 761 173 Eur pajamų ir 712 949 Eur sąnaudų, laikomų leidžiamais atsiskaitymais, nurodant pelną–48 224 Eur bei šią Metinę pelno mokesčio deklaraciją 2017 m. birželio 5 d. pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3.

Be to, kaltinamasis S. V., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, būdamas atsakingas už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, pažeisdamas PVM įstatymo 107 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio, kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę ir sumos, kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui, šią prekę įsigydamas, skirtumas (bendrovės pirktų ir parduotų automobilių marža ir PVM buvo skaičiuojama ne nuo faktinės, o nuo į apskaitos dokumentuose sumažintos apmokestinamosios vertės), siekdamas išvengti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai 11 113 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. vasario 24 d., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3:

- 2016-09-26 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugpjūčio mėnesį nurodė pardavimo PVM – 321 Eur, o turėjo nurodyti – 2 462 Eur (skirtumas 2 141 Eur);

-2016-10-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėnesį nurodė pardavimo PVM – 192 Eur, o turėjo nurodyti- 1 181 Eur (skirtumas 989 Eur);

-2016-11-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėnesį nurodė pardavimo PVM - 234 Eur, o turėjo nurodyti – 3 156 Eur (skirtumas 2 922 Eur);

-2016-12-27 PVM deklaracijoje už 2016 m. lapkričio mėnesį nurodė pardavimo PVM – 2 069 Eur, o turėjo nurodyti – 4 822 Eur (skirtumas 2 753 Eur);

-2017-02-24 PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėnesį nurodė pardavimo PVM – 321 Eur, o turėjo nurodyti – 1 857 Eur (skirtumas 1 536 Eur);

-2017-02-24 PVM deklaracijoje už 2017 m. sausio mėnesį nurodė pardavimo PVM – 234 Eur, o turėjo nurodyti – 1 006 Eur (skirtumas 772 Eur).

Be to, kaltinamasis S. V., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną), veikdamas bendrininkų grupėje su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere G. B., pastarajai nurodydamas kokias automobilių įsigijo ir pardavimo kainas įrašyti bendrovės buhalterinėse dokumentuose, o G. B., vykdant jo nurodymus, apgaulingai tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad privalomas rekvizitas yra-ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas piniginė ir (arba) kiekybinė išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

kadangi jo nurodymu, buhalterė G. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose bei registruose 26 atvejais (dėl automobilių: 1. TOYOTA RAV4 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2. VOLKSWAGEN PASSAT (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 3. TOYOTA AVENSIS (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 TOYOTA AVENSIS (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 5. TOYOTA PRIUS (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 6. TOYOTA VERSO (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 7. Peugeot 5008 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 8. MB ML 300 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 9. Mercedes Benz (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 10. Mercedes Benz E220 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 11. Mercedes Benz S350 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 12. Mercedes Benz S 320 ( kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 13. Mercedes Benz S 320 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 14. Mercedes Benz E 220 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 15. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 16. Audi A8 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 17. Audi A5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 18. Audi A8 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 19. BMW 320 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 20. HONDA CR-V (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 21. SKODA SUPERB (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 22. CITROEN C5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 23. VW PASSAT (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 24. BMW 730 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 25. AUDI A4 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 26. BMW 330 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini))), nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką, tai yra pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilius už 286 705 Eur, o pardavė už 251 600 Eur, kai tyrimo metu nustatyta, kad įsigijo už 251 705 Eur, pardavė už 322 856 Eur, dėl to nebuvo užfiksuota 64 051 Eur (su PVM) pardavimų įplaukų;

kadangi tris automobilius: Citroen C5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo kaina 4 000 Eur, Skoda Superb (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7 800 Eur, Peugeot 5008 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7 000 Eur, viso už 18 800 Eur, į 2016 m. tvarkomus buhalterinės apskaitos registrus buvo įtraukti be pirminių apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo sąskaitų faktūrų);

kadangi buvo nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 26 automobilius už 251 705 Eur, o pardavė už 322 856 Eur, kai buhalterinėje apskaitoje nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilius už 286 705 Eur, 22 automobilius pardavė už 251 600 Eur, 4 automobilių pardavimas nefiksuotas 2016 m. buhalterinėje apskaitoje. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į tvarkomą apskaitą, apskaitos registruose nebuvo užfiksuota 64 051 Eur (su PVM) pardavimų įplaukų, gauti pinigai neįnešti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neįformino realių automobilių pirkimo, pardavimo kainų. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 m. sausio mėn. ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinio asmens-IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos, adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Įmonė) atstovas-savininkas S. V., nuo 2008-01-13 vadovaudamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, Įmonės veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-01-31, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį Įmonės turtą (pajamas, išlaidas, pelną), veikdamas bendrininkų grupėje su Įmonės buhaltere G. B., pastarajai nurodydamas kokias automobilių įsigijimo ir pardavimo kainas įrašyti bendrovės buhalterinėse dokumentuose, o G. B., vykdant jo nurodymus, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, jog apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

13 straipsnio: „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad privalomas rekvizitas yra- ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas piniginė ir (arba) kiekybinė išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

kadangi jo nurodymu, buhalterė G. B. Į. apskaitos dokumentuose bei registruose 26 atvejais (dėl automobilių: 1. TOYOTA RAV4 (kėb. Nr. JTMBA31VXODO53816), 2. VOLKSWAGEN PASSAT (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 3. TOYOTA AVENSIS (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 TOYOTA AVENSIS (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 5. TOYOTA PRIUS (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 6. TOYOTA VERSO (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7. Peugeot 5008 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 8. MB ML 300 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 9. Mercedes Benz (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 10. Mercedes Benz E220 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 11. Mercedes Benz S350 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 12. Mercedes Benz S 320 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 13. Mercedes Benz S 320 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 14. Mercedes Benz E 220 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 15. (duomenys neskelbtini) (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 16. Audi A8 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 17. Audi A5 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 18. Audi A8 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 19. BMW 320 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 20. HONDA CR-V (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 21. SKODA SUPERB (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 22. CITROEN C5 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 23. VW PASSAT (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 24. BMW 730 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 25. AUDI A4 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 26. BMW 330 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini))), nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką, tai yra pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis Įmonė įsigijo automobilius už 286705 €, o pardavė už 251600 €, kai tyrimo metu nustatyta, kad įsigijo už 251705 €, pardavė už 322856 €, dėl to nebuvo užfiksuota 64051 € (su PVM) pardavimų įplaukų;

kadangi tris automobilius: Citroen C5 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo kaina 4000 €, Skoda superb (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7800 €, Peugeot 5008 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7000 €, viso už 18800 €, į 2016 m. tvarkomus buhalterinės apskaitos registrus buvo įtraukti be pirminių apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo sąskaitų faktūrų);

kadangi buvo nustatyta, kad Įmonė įsigijo 26 automobilius už 251705 €, pardavė už 322856 €, kai buhalterinėje apskaitoje nurodė, kad įmonė įsigijo automobilius už 286705 €, 22 automobilius pardavė už 251600 €, 4 automobilių pardavimas nefiksuotas 2016 m. buhalterinėje apskaitoje. Įmonė tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į tvarkomą apskaitą, apskaitos registruose nebuvo užfiksuota 64051 € (su PVM) pardavimų įplaukų, gauti pinigai neįnešti į įmonės kasą. Įmonės buhalterinėje apskaitoje neįformino realių automobilių pirkimo, pardavimo kainų, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016- 2017m. sausio mėn. ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, juridinio asmens-IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini)) (toliau Įmonė) atstovas-savininkas S. V., nuo 2008-01-13, vadovaudamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, pažeisdamas LR 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 107 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio, kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos, kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas (Bendrovės pirktų ir parduotų automobilių marža ir PVM buvo skaičiuojama ne nuo faktinės, o nuo į apskaitos dokumentuose sumažintos apmokestinamosios vertės), siekdamas išvengti Įmonės naudai 11113 € PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2017-02-24, Įmonės veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM Panevėžio apskrities VMI, adresu Durpyno 3, Panevėžys:

-2016-09-26 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugpjūčio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 321 eurų, o turėjo nurodyti- 2462 eurus (skirtumas 2141 euras);

-2016-10-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėnesį nurodė pardavimo PVM- 192 eurų, o turėjo nurodyti- 1181 eurus (skirtumas 989 eurai);

-2016-11-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 234 eurų, o turėjo nurodyti- 3156 eurus (skirtumas 2922 eurai);

-2016-12-27 PVM deklaracijoje už 2016 m. lapkričio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 2069 eurų, o turėjo nurodyti- 4822 eurus (skirtumas 2753 eurai);

-2017-02-24 PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 321 eurų, o turėjo nurodyti- 1857 eurus (skirtumas 1536 eurai);

-2017-02-24 PVM deklaracijoje už 2017 m. sausio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 234 eurų, o turėjo nurodyti- 1006 eurus (skirtumas 772 eurai).

Be to, juridinio asmens-UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas-vienintelis akcininkas ir direktorius D. K., nuo 2015-04-21, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį, būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, jis Bendrovės veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2017-02-28, veikdamas bendrininkų grupėje su buhaltere G. B., pastarajai nurodydamas kokias automobilių įsigijimo ir pardavimo kainas įrašyti bendrovės buhalterinėse dokumentuose, o G. B., vykdant jo nurodymus, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, jog apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

13 straipsnio: „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad privalomas rekvizitas yra- ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

kadangi jo nurodymu, buhalterė G. B. B. apskaitos dokumentuose bei registruose 20 atvejų (dėl automobilių: 1. Citroen C4 Picasso (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2. TOYOTA PRIUS (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 3. TOYOTA RAV 4 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 4. TOYOTA AURIS (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 5. TOYOTA RAV 4 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 6. Skoda OCTAVIA (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7. Peugeot 407 Break (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 8. MB E 220 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 9. Land Rover (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 10. Hyundai (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 11. Citroen C4 Picasso (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 12. AUDI A5 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 13. Audi A5 Cabriolet (kėb Nr. (duomenys neskelbtini)), 14. AUDI A6 ALLROAD (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 15. AUDI A6 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 16. VOLKSWAGEN (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 17. Audi Q 7 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 18. Audi 3 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 19. BMW X5 BREAK (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)), 20. Citroen C5 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką, tai yra pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis, Bendrovė įsigijo automobilius už 133250 €, o pardavė už 139860 €., kai tyrimo metu nustatyta, kad įsigijo už 97320 €, pardavė už 160000 €, dėl to nebuvo užfiksuota 56070 € (su PVM) pardavimų įplaukų;

kadangi 2017 m. sausio mėn., pardavus automobilį Hyundai i30 (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)) B. Š., jo pardavimo neįformino PVM sąskaita faktūra ir nefiksavo Bendrovės apskaitoje, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016, 2017 m. sausio-vasario mėn. ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, juridinio asmens-UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas-vienintelis akcininkas ir direktorius D. K., nuo 2015-04-21, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 10 d., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, pažeisdamas LR 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 107 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio, kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos, kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas (Bendrovės pirktų ir parduotų automobilių marža ir PVM buvo skaičiuojama ne nuo faktinės, o nuo į apskaitos dokumentuose sumažintos apmokestinamosios vertės), siekdamas išvengti Bendrovės naudai 9998 € pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2017-03-27, Bendrovės veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM Panevėžio apskrities VMI, adresu, Durpyno 3, Panevėžys:

-2016-01-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 290 eurų, o turėjo nurodyti- 2008 eurus (skirtumas 1718 eurų);

-2016-03-22 PVM deklaracijoje už 2016 m. vasario mėnesį nurodė pardavimo PVM- 620 eurų, o turėjo nurodyti- 1435 eurus (skirtumas 815 eurų);

-2016-04-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. kovo mėnesį nurodė pardavimo PVM- 886 eurų, o turėjo nurodyti- 2187 eurus (skirtumas 1301 eurai);

-2016-09-30 PVM deklaracijoje už 2016 m. liepos mėnesį nurodė pardavimo PVM- 316 eurų, o turėjo nurodyti- 490 eurus (skirtumas 174 eurai);

-2016-09-26 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugpjūčio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 229 eurų, o turėjo nurodyti- 620 eurus (skirtumas 391 euras);

-2016-10-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėnesį nurodė pardavimo PVM- 647 eurų, o turėjo nurodyti- 829 eurus (skirtumas 182 eurai);

-2016-11-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 359 eurų, o turėjo nurodyti- 767 eurus (skirtumas 408 eurai);

-2016-12-27 PVM deklaracijoje už 2016 m. lapkričio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 450 eurų, o turėjo nurodyti- 1831 eurus (skirtumas 1381 eurai);

-2017-01-25 PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 255 eurų, o turėjo nurodyti- 751 eurus (skirtumas 496 eurai);

-2017-02-24 PVM deklaracijoje už 2017 m. sausio mėnesį nurodė pardavimo PVM- 550 eurų, o turėjo nurodyti- 3205 eurus (skirtumas 2655 eurai);

-2017-03-27 PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėnesį nurodė pardavimo PVM- 0 eurų, o turėjo nurodyti- 477 eurus (skirtumas 477 eurai).

Kaltinamasis D. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl aptartų nusikalstamų veikų padarymo, apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius ir vienintelis akcininkas. Bendrovė užsiima padėvėtų automobilių prekyba. Automobiliai perkami Prancūzijoje, pargabenami į Lietuvą ir čia pardavinėjami. Į klausimą kodėl, turėdamas įmonę, automobilius pardavinėja kaip fizinis asmuo, atsakė, kad taip pageidaudavo kai kurie klientai, o be to per įmonę parduodamas automobilis pabrangsta, nes reikia mokėti mokesčius. Veiklą vykdo kartu su S. V., tiek įmonėje, tiek kaip fizinis asmuo. Dirbti sąžiningai visada stengdavosi, tačiau mašinas pardavinėja daug konkurentų, kurie neturi įmonių ir jų niekas nekontroliuoja, o norint įmonei išgyventi, tenka šiek tiek parduoti mašinų be dokumentų įforminimo įmonės apskaitoje. Duodavo bendrovės buhalterei G. B. nurodymus kokius automobilius įtraukti į apskaitą, o kokių neįtraukti. G. B. vedė užrašus, kuriuose įrašydavo visus į Lietuvą atvežtus automobilius. Tuose užrašuose būdavo nurodoma automobilio markė, metai, variklio tūris, pirkimo kaina, išlaidos, kurios patirtos tam automobiliui-tai remontai, detalės, dažymas ir panašiai ir kai kur būdavo įrašoma automobilio pardavimo kaina. Buvo tam tikras ratas vadinamų perpirkėjų t. y. žmonių kurie prekiavo automobiliais, kuriems išsiųsdavo informaciją apie jų nupirktus automobilius. Tokią informaciją siųsdavo arba žinute, per Vyber programą, gal kartais ir į elektroninį paštą. Kadangi jie perparduodavo automobilius, tai tokiems žmonėms automobilius parduodavo kiek mažesne kaina nei šiaip parduodant automobilį turguje. UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo išsipirkusi pardavimo vietą Panevėžio mašinų turguje (duomenys neskelbtini) ir toje aikštelėje stengdavosi pardavinėti mašinas, kurios priklausė įmonėms arba UAB "(duomenys neskelbtini)" arba IĮ "(duomenys neskelbtini)", kurios direktoriumi buvo S. V.. Abu buvo vienas kitą įdarbinę savose įmonėse ir dirbo kartu. Šiaip jau viską dalindavosi su S. per pusę, kartu spręsdavo už kiek mašinas parduoti ir panašiai. Kadangi automobilių per metus parduoda gan daug, tai neprisimena kiekvieno jų pardavimo atvejo. Jeigu Prancūzijoje automobilis perkamas įmonės vardu, tai būna išrašoma pirkimo sutartis tokia kaip „Declaration de cession d`un vehicule“ ir kartu būdavo paduodamas automobilio technikinis pasas, vadinamasis „Certificat d`immatriculation“. Jeigu automobilis perkamas įmonės vardu, už jį būdavo atsiskaitoma grynais arba pavedimu. Kai kurios įmonės grynais imdavo tik 1 000 Eur, o likusius pinigus būtina pervesti pavedimu. Jeigu automobilis Prancūzijoje perkamas iš fizinio asmens, tai su juo atsiskaitoma grynais, būna, kad pavedimu. Kai perkamas automobilis iš fizinio asmens, sutartis būdavo pasirašoma, o būdavo ir taip, kad paduodamas tuščias blankas, jie tik pasirašydavo blanke. Jeigu automobilio pardavimo dokumentuose nebūdavo nurodoma, kad jis pirktas įmonei, tai Lietuvoje, parduodami tokį automobilį, sutartyje nurodydavo, kad automobilis perkamas tiesiogiai iš prancūzo. Jeigu sutartis pildoma Lietuvoje, tai sutartis užpildydavo perpirkėjai. Į Lietuvą automobilius iš Prancūzijos atgabendavo su tralais, būdavo, kad grįždavo su mašina patys. Tralus samdydavo įmonės vardu ir apmokėjimas būdavo iš įmonės. Pastovių vežėjų neturėjo, tiesiog žiūrėdavo pagal kainas kas tuo metu pigiau veža. Būdavo, kad atveždavo pavienes mašinas ant tralo, būdavo ir tokių atvejų, kad mašinų būdavo pakrautas pilnas tralas. CMR būdavo rašomas bendras įmonės vardu, o jame nurodydavo viena kita mašina mažiau. Su įmonėmis, kurios atgabena mašinas, atsiskaitydavo grynais arba pavedimu. Būdavo atvejų, kai grįžtančiam tralo vairuotojui pasakydavo, kad reikia kažkur nukrauti konkrečią mašiną ir iš žmogaus paimti pinigus, bet kokius automobilius, kada ir už kiek taip pardavė bei kokios įmonės tai buvo, tralo vairuotojas-pasakyti negali, nes tiesiog neprisimena. Šiaip jau mašinas dažniausiai pargabendavo "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)". Dar būdavo kažkokių kitų įmonių, kurių pavadinimų neprisimena. Iš tokių pastovesnių perpirkėjų gali paminėti A. M., E. L., V. R., kitų tiesiog neprisimena. Apie buhalterinę apskaitą, kaip ir ką apskaičiuoti, jis nelabai žino, bet tam yra buhalterė. Kadangi dalies automobilių neįtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą, tai Mokesčių inspekcijai pateikiamos deklaracijos buvo klaidingos. Jis žinojo, kad deklaracijos klaidingos, bet galvojo, jog nebus jokių problemų dėl to. Tiek jis, tiek S. Prancūzijoje patyrė daug išlaidų, kadangi reikia mokėti už lėktuvo bilietus, pragyvenimą ten, be to žmonėms, kurie Prancūzijoje suranda pardavimui automobilius, mokėdavo komisinius, kuriuos paskui abu nusirašydavo į išlaidas. Prie savo apklausos prideda 2016 m. liepos-gruodžio mėnesį jų turėtas išlaidas, kurias susirašydavo G. B., nes ji skaičiuodavo ir jų, kaip fizinių asmenų, patiriamas išlaidas. Išlaidas pasidengdavo iš tų pinigų, kuriuos gaudavo, pardavę mašinas grynais. Įmonėse būdavo rašomos komandiruotės ir jų metu patiriamos išlaidos, bet jos tikrai ne visos pasidengdavo. Tikrai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)" žalą valstybei atlygino, todėl prašo į tai atsižvelgti ir bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 14-17, t. 24).

Kaltinamasis S. V., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl aptartų nusikalstamų veikų padarymo, apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)" buvo įkurta seniai. Pagrindinė jos veikla-naudotų automobilių pardavimas. Automobilius perka Prancūzijoje ir parduoda Lietuvoje. Su D. K. pažįstamas nuo technikumo laikų. Yra verslo partneriai gal 20 metų. D. K. dirbo „(duomenys neskelbtini)", o prieš du metus nutarė uždaryti individualią įmonę ir įkurti uždarą akcinę bendrovę. Tuo metu ir buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios vieninteliu akcininku buvo D. K., nes, kol jis turėjo individualią įmonę, buvo nuspręsta, kad akcininku bus tik D., o vėliau būtų UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas pasidalinę. D. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini)" direktorius. Abiejų buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati buhalterė G. B.. Jie su D. pasikeisdami vykdavo į Prancūziją pirkti automobilių. Iš pradžių jis turėjo Prancūzijoje registruotą įmonę, tačiau ji vėliau bankrutavo. Tada D. K. Prancūzijoje atidarė savo įmonę „(duomenys neskelbtini)", kurios vieninteliu akcininku jis ir tapo. Tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje jų turimos įmonės užsiėmė ta pačia veikla, t. y. automobilių pardavimu. Prancūzijoje automobiliai buvo perkami tiek iš fizinių asmenų, tiek iš vadinamų garažų, autocentrų. Prancūzijoje yra žmonės, kurie ieško automobilių ir, suradę tinkamus, siūlo. Tai daugiausia rumunų tautybės žmonės. Už automobilio suradimą tiems žmonėms yra mokami komisiniai mokesčiai pagal susitarimą ir sumos to mokesčio būna labai įvairios. Jokių dokumentų už tai, kad gavo komisinius, niekas ten Prancūzijoje nerašo, bet šiaip rumunai Prancūzijoje gyvena iš to, t. y. komisinių. Jie kontroliuoja tam tikras rinkas Prancūzijoje, bet be jų praktiškai nebeįmanoma nupirkti naudotų automobilių. Visi automobiliai, kurie parduodami Prancūzijoje, būna pardavinėjami tik su dokumentais. Prancūzijoje be dokumentų jokio automobilio neparduosi, nes ten yra sistema, kurioje žmogus suinteresuotas parduotą automobilį išregistruoti, nes nuo to priklauso baudos ir visa kita. Per mėnesį Prancūzijoje parduoda apie 10-15 automobilių. Panašiai su mašinų pardavimais būdavo ir Lietuvoje. Ne visi Lietuvoje parduodami automobiliai būdavo parduodami per įmonę. Į klausimą kodėl į Lietuvą atgabenti automobiliai ne visi parduoti per įmones UAB (duomenys neskelbtini)" arba IĮ „(duomenys neskelbtini)", gali atsakyti, kad norint Lietuvoje konkuruoti su panašiais automobilių pardavėjais, reikia konkuruoti kainomis, todėl dalį mašinų reikia parduoti pastoviems klientams, vadinamiesiems perpardavėjams, bet jie prašo parduoti laisvas mašinas, t. y. ne per įmonę. Tokių perpardavėjų su D. turi kokius penkis, bet jie perka ne tik iš jų, bet ir iš kitų įmonių. Iš tokių pastovesnių perpardavinėtojų-V. R., o kitų net vardų nežino, tiesiog žino žmogų ir juos vadina "Šiauliai", "Kaišiadorys", iš Kauno A.. Kai surasdavo Prancūzijoje automobilį, persiųsdavo informaciją pastoviems perpardavėjams su pasiūlymais. Informaciją siųsdavo dažniausiai per Vyber, kartais elektroniniu paštu, kartais sms. Prancūzijoje automobilio pardavėjas pateikdavo technikinį pasą, vadinamą „Certificat d`immatriculation“, kartais duodavo tuščią sutarties blanką, vadinamą „Certificat de cession d`un vehicule“. Šiaip jau būdavo ir tokių atvejų, kad „Certificat de cession d`un vehicule“ būdavo užpildytas ir su parašais. Būdavo, kad perkant mašiną Prancūzijoje, rumunai užpildydavo „Certificat de cession d`un vehicule“ jų įmonės vardu, bet tai būdavo tuomet, kai tiksliai žinojo, kad ta mašina bus perkama jų įmonių vardu. Lietuvoje, parduodant mašiną ne per įmonę, yra labai paprasta užpildyti „Certificat de cession d`un vehicule“ ir tada būna taip, kad tarsi lietuvis pats perka mašiną Prancūzijoje. Tokias sutartis „Certificat de cession d`un vehicule“ yra savo ranka pildęs ir pats, o kai fiziniam asmeniui Lietuvoje parduodavo mašiną ne per įmonę, tai „Certificat de cession d`un vehicule“ užpildydavo G. B., o kartais ir jis. G. vykdydavo visus jo nurodymus, jai buvo paaiškinta, kad jie su D. turi įmones Prancūzijoje, bet ji ne viską suprasdavo apie tai, tiesiog kartais dirbdavo kaip sekretorė. Ji jų įmonėje dirbo daug metų, buvo pasitikėjimas tuo žmogumi, tačiau jokios naudos ji nuo automobilių pardavimo tikrai negaudavo. Ji tiesiog buvo samdoma darbuotoja, patikima, kuri vykdydavo jų nurodymus. Dar tuo metu, kai automobilis būdavo Prancūzijoje, G. B. užvesdavo automobilio kortelę, tai buvo jos kaip sekretorės darbas. Ta kortelė buvo pildoma ranka, joje buvo nurodomas automobilio modelis, pagaminimo metai, spalva, iš ko pirktas automobilis ir už kiek, kada pirktas, automobilio valstybinis numeris arba VIN kodo paskutiniai skaičiai ir kokios išlaidos buvo patirtos. Tokią kortelę dar prieš porą metų vesdavo jis pats, bet paskui viską rašydavo G.. Į tą kortelę būdavo įrašomos visos išlaidos, patirtos būtent dėl to automobilio, ir informacija kam parduotas automobilis ir už kiek. Tokiose kortelėse būdavo įrašomi visi automobiliai ir tie kurie nupirkti, ir tie, už kuriuos paduotas avansas. Tose kortelėse buvo ne tik tie automobiliai, kurie būdavo parduodami, neįtraukiant į bendrovių sąskaitą, bet ir oficialiai per UAB „(duomenys neskelbtini)" ir IĮ (duomenys neskelbtini)" parduoti automobiliai. Tiesiog taip būdavo lengviau suskaičiuoti kas kokias išlaidas turėjo ir kiek pelno. Apie tai kiek tiksliai automobilių buvo parduota, neįtraukiant į įmonės sąskaitą, tiksliai negali pasakyti, bet sutinka, kad galėjo būti tiek, kiek nurodyta įtarime, nes kratos metu ir buvo paimtos visos G. B. vestos automobilių kortelės, su visa informacija apie automobilius. Aišku, kai automobiliai parduoti ne per įmonę, tai ir deklaracijos pateikiamos VMI neatitinka tikrovės. Dėl automobilių parvežimo į Lietuvą, tai gali pasakyti, kad kai kuriuos automobilius iš Prancūzijos parsivarydavo pats, o kitiems būdavo samdomos pervežimo įmonės. Pervežimais rūpindavosi D.. Dalis pervežimų buvo vykdoma per įmones ir buvo išrašytos sąskaitos, būtent tiems automobiliams, kurie buvo skirti parduoti per įmones. Kai kurias mašinas nuo tralo nusikeldavo pakeliui perpirkėjai, bet jis neturi duomenų ar jie išsirašydavo kokius dokumentus, ar ne. Perpirkėjas, nusikrovęs mašiną nuo tralo, vėliau atvažiuodavo į ofisą ir susimokėdavo už mašiną arba kartais atsiskaitydavo vietoje, jeigu prie tralo būdavo jis arba D.. Šiaip jau tralai būdavo imami tie, kurie pigesni. Visų įmonių pavadinimų neprisimena, bet paskutiniu metu veždavo „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)". Ne visuose CMR būdavo nurodomi į Lietuvą atgabenti visi automobiliai. Paprastai yra samdomas tralas, tačiau kartais negali nuspėti kiek mašinų tilps į tralą, gali būti, kad tilps septynios, o gali tilpti devynios. Vienas tralo pasamdymas automobilių atgabenimui iš Prancūzijos kainuoja 3 800 Eur, bet tai derybų objektas ir, jeigu pakrovimas būna vienoje vietoje, tai nusiderama apie 200 Eur. Oficialiai išrašomos sąskaitos tikrai nebūna tokioms sumoms. Visi dirba tuo pačiu principu, nori pelno. Jis prisiima atsakomybę už tai, kad įmonėje jo nurodymu buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau gali pasakyti, kad G. B. neturėjo kito pasirinkimo, nes tokius nurodymus davė tiek jis, tiek D.. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Prašo atsižvelgti į tai, kad sumokėta valstybei padaryta žala. Esant galimybei, norėtų, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 139-142, t. 25).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų ir juridinių asmenų kaltė, padarius aptartas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Įtariamosios G. B. parodymais, iš kurių matyti, kad ji pirmiausia įsidarbino į IĮ „(duomenys neskelbtini)" buhaltere. Dirbti pradėjo 2007 metais. Įmonės savininkas- S. V.. Jai reikėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, suvesti automobilių pirkimą ir pardavimą, ūkio išlaidų apskaitą, ruošti SODRAI ir VMI, pildyti deklaracijas. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus pateikia S. V.. Už įmonės kasą atsakingas įmonės savininkas, t. y. S. V.. IĮ „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaita vedama tik „Exel“ programos pagalba. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Ofise yra tik vienas kompiuteris, jokių prisijungimo slaptažodžių prie šio kompiuterio nėra. IĮ „(duomenys neskelbtini)" užsiima naudotų automobilių prekyba. Kadangi tiek IĮ „(duomenys neskelbtini)", tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" veikla yra tapati, tai dokumentacijos tvarkymo prasme jos darbas irgi nesiskiria, tik tiek, kad finansinė atskaitomybė skiriasi, nes UAB privalo teikti balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, o individualiai įmonei to teikti nereikia. VMI individuali įmonė teikia metinę pelno deklaraciją, o Registrų centrui nieko teikti nereikia. IĮ „(duomenys neskelbtini)" įmonė automobilius pardavimui perka Prancūzijoje. S. pateikia pirkimo dokumentus arba paties automobilio registracijos liudijimo kopiją. Jeigu automobilis būna perkamas iš fizinių asmenų Prancūzijoje, tai jis pateikia prancūzišką pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu automobilis perkamas iš juridinio asmens Prancūzijoje, tai S. pateikia sąskaitą. Jeigu jau S. atneša dokumentus mašinos, tai vadinasi tas mašinas gali įtraukti į apskaitą, nes S. taip ir pasako, kad čia individualiai įmonei. Dažniausiai ji net nežino, ar ta mašina jau parduota, ar ne, nes jai tiesiog padeda dokumentus ir dar kartais pasako, kad reikia išrašyti pardavimo sąskaitą faktūrą. Dėl „certificat de cession d`un vehicule“, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis, tai kartais S. paduoda tokius dokumentus, kuriuose nebūna nieko parašyta, t. y. jie yra visiškai tušti arba būna parašas, tačiau kieno- nežino. Yra buvę, kad „certificat de cession d`un vehicule“ būna pradėta rašyti dalis mašinos numerio. S. pasako, kad reikia „certificat de cession d`un vehicule“ užpildyti ir paduoda kokį nors lapuką su mašinos duomenimis arba mašinos dokumentų kopijas. Taip pat S. paduoda ant lapuko užrašytus Lietuvos pirkėjo duomenis. Kodėl taip reikia daryti - neklausė, tiesiog įrašo tai, kas yra liepiama. Nesigilino nei iš kur tos mašinos, nei kaip ten kas. Stengdavosi būti kuo toliau nuo tokių dokumentų pildymo, nes žino, kad tai nelietuviškas dokumentas. Suvokė, kad tokie automobiliai parduodami be apskaitos. Apie tai nėra su S. kalbėjusi, tiesiog bendrauja darbo reikalais ir vykdo jo nurodymus, nes tiek D., tiek S. yra tiesioginiai jos viršininkai. Gali atsisakyti vykdyti jų nurodymus, bet tada reikia išeiti iš darbo, arba pasilikti ir toliau vykdyti nurodymus. Kiek tokių dokumentų užpildė, negali pasakyti. Tokį užpildytą „certificat de cession d`un vehicule“ atiduodavo S. arba D.. Yra mačiusi kai kuriuos dokumentus „certificat de cession d`un vehicule“, kuriuose jau buvo prancūzo parašas, mačiusi ir be parašų. Asmeniškai niekur nepasirašinėjo, tiesiog užpildydavo tekstą ir tiek. Kaip vyksta mašinos pardavimas, kai pildoma „certificat de cession d`un vehicule“, kai neva lietuvis perka mašiną iš prancūzų tiesiogiai, tai pinigus paima pats S. arba D.. Paprastai viskas, kas susiję su pinigais, tai yra arba S. arba D. kompetencija. Apie tai, kiek automobilių nupirko Prancūzijoje, nežino iki to momento, kol S. arba D. nepaduoda mašinų dokumentų. Kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)", tai už kasą atsakingas D. K.. UAB dokumentus paduoda D. K.. Automobiliai perkami tik Prancūzijoje ir automobilių pirkimu rūpinasi tiek S., tiek D.. Paprastai jie važiuoja į Prancūziją pakaitomis. Buhalterinę apskaitą tvarko abiejų įmonių, nes kai D. K. atsidarė savo UAB, tai pasiūlė jai tvarkyti apskaitą ir tos įmonės. S. Prancūzijoje turėjo įmonę, o paskui dar ir D. atsidarė savo įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)" yra nupirkę kelis automobilius iš „(duomenys neskelbtini)" ir yra pardavęs automobilį šiai įmonei. Kai mašina parduodama, tada pildo atskirą lentelę, kurioje skaičiuoja PVM pardavimą nuo maržos, t. y. nuo skirtumo tarp automobilio pirkimo ir pardavimo, nes automobilių PVM jau yra sumokėtas Prancūzijoje. Į apskaitą įtraukia tokias mašinų pardavimo sumas, kurios įrašytos pardavimo sutartyje. 2017 m. kovo 6 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), buvo paimti dokumentai, kurių duomenys neįtraukti į apskaitą. Ji atlieka techninį darbą, jeigu pasako įtraukti į apskaitą, tai ji ir įtraukia, jeigu pasako pasirašyti kokiam nors dokumente už kiek jie pirko, tai ji tai ir parašo, t. y. vykdo visus D. ir S. nurodymus ir nieko neklausinėja. Kiek nupirktų automobilių ir neįtrauktų nei į individualios įmonės, nei į UAB apskaitą, tikrai negali pasakyti. Automobilio kortelę pradėjo vesti panašiai prieš porą metų. Ta automobilio kortelė -tai toks dokumentas, kuriame savo ranka įrašo informaciją apie perkamą, nupirktą ar tik planuojamą pirkti automobilį. Informaciją apie tai, ką reikia įrašyti į tą kortelę pasakydavo S. arba D.. Toje kortelėje užpildydavo automobilio modelį, pagaminimo datą, spalvą, iš kokio žmogaus ir už kiek pirktą, nurodydavo automobilio numerį ir paskutinius VIN kodo skaičius, taip pat toje kortelėje buvo tokios grafos su S. ir D. vardais, kuriose užrašydavo kiek kuris išleido pinigų dėl konkretaus automobilio. Kai automobilis būdavo parduodamas per įmonę, ant tos kortelės pati užrašydavo arba "UAB", arba "IĮ", o tos mašinos, ant kurių nieko nėra užrašyta, vadinasi jos yra S. arba D., o ne įmonių. Apie automobilių pargabenimą į Lietuvą tai užsakymus pervežimo įmonėms pateikia arba D. arba S., ji tik važiavusi į bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)" pasiimti išrašytos sąskaitos, o UAB "(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusi Vilniuje, todėl dokumentus atsiunčia paštu. Kitų pervežimo įmonių pavadinimų neprisimena. Jeigu D. arba S. pasako, kad toje jos vedamoje kortelėje reikia įrašyti tralo išlaidas, tai jas ir įrašo. eilutėje "tralas" įrašydavo būtent tą sumą, kurią nurodydavo D. arba S., o į bendrovių buhalterinę apskaitą įtraukdavo tas pinigines sumas, kurias nurodydavo pervežimo bendrovės, išrašydamos sąskaitas. Supranta, kad yra padariusi nusikaltimą, nes neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet jai tai daryti nurodydavo bendrovių direktoriai D. K. arba S. V.. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji nėra padariusi anksčiau jokio pažeidimo, augina du mažamečius vaikus, pasižada ateityje nenusikalsti, todėl gal yra galimybė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 124-127, t. 24).Prokuroro 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu, patvirtinu Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, iš kurio matyti, kad G. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 51-58, t. 26).Liudytojos B. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad ji 2017 m. sausio 15 d. rado skelbimą apie parduodamą automobilį „HYUNDAI i 30“, 2009 m. skelbimas buvo įdėtas į UAB „(duomenys neskelbtini)" puslapį. Buvo nurodyti kontaktiniai telefonai, iš kurių vienas buvo (duomenys neskelbtini). Buvo susitikta su minėtu asmeniu ir susitarta dėl automobilio pirkimo. Buvo pasakyta, jei pirks ne per įmonę, tai automobilio kaina bus 3 500 Eur. 2017 m. sausio 20 d. jos vyras F. G. A. O. A. O., turėdamas jos įgaliojimą, nuvyko pirkti automobilio. Vyras sumokėjo visus pinigus grynais, joks dokumentas nebuvo išduotas. „Certificat de cession d`un vehicule“ sutartis surašyta 2017 m. sausio 10 d., nors realiai mašina buvo perkama 2017 m. sausio 20 d. (b. l. 72-73, t. 12).„Sertificat De Cession D UN Vehicule“, pateiktu liudytojos B. Š., iš kurio matyti, kad automobilį „HYUNDAI i30“ 2017 m. sausio 1 d. įsigijo iš „Chemin Du Chapttre“ (Prancūzija) už 3 500 Eur, skelbimu Autogidas.lt dėl automobilio pardavimo ir automobilio technikiniu pasu (b. l. 77, 81, t. 12).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad B. Š. atpažino S. V., kaip asmenį, kuris pardavė automobilį „HYUNDAI i30“ (b. l. 94-95, t. 12).Liudytojo Faisal Gazy A. O. A. O. parodymais, iš kurio matyti, kad jo žmona B. 2017 metų pradžioje ieškojo skelbimų internete ir rado vieną automobilį HYUNDAI i 30 su automatine pavarų dėže ir be defektų. Automobilis turėjo būti parvežtas į Lietuvą 2017 m. sausio 16 d. Jis paskambino kontaktuose nurodytu (duomenys neskelbtini). Skelbimas buvo firmos „(duomenys neskelbtini)" ir buvo įdėtas gal trijose vietose t. y. autogidas.lt, autoplius.lt. Mašinos apžiūrėti važiavo sausio 18 d. Mašina stovėjo lauke prie pastato (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo kalbėti apie kainą, tai pardavėjas pasakė, kad parduos už 3 500 Eur, nors skelbime buvo nurodyta 3 900 Eur. Kai jau buvo sutarta, kad mašiną pirks, tai tada kitą dieną, gali būti, kad sausio 19 d., jis nuvežė buhalterei avansu 100 eurų, ji išrašė kvitą, kad gavo 100 Eur. Sausio 20 d. jis vėl nuvažiavo į firmos kontorą, (duomenys neskelbtini). Pinigus–3 400 Eur padavė S., bet jau tokį vardą pasakė tas mašinos pardavėjas. Tada S. paprašė, kad jis atiduotų kvitelį dėl 100 Eur sumokėjimo. Buhalterė irgi sakė, kad reikės atiduoti kvitelį, joks kitas dokumentas, kad sumokėti pinigai, nebuvo išrašytas. Jis S. sakė, kad gali padaryti pavedimą, bet tiek buhalterė, tiek S. pasakė, kad reikia mokėti tik grynus pinigus. 2017 m. sausio 20 d., kai pirko mašiną, tai buvo pasirašyta sutartis „Certificat de cession d`un vehicule“. . pasakė, kad sutartį surašė buhalterė (b. l. 106-107, t. 12).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad F. G. A. A. A. O. atpažino S. V., kaip asmenį, kuriam sumokėjo 3400 eurų grynais už automobilį HYUNDAI i30 (b. l. 112-113, t. 12).Liudytojo K. D. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio mėnesį nusipirko automobilį CITROEN C 4 PICASSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Autoplius.lt dar prieš gerą pusmetį iki automobilio pirkimo rado skelbimą apie parduodamą automobilį CITROEN C 4 PICASSO. Skambino 2016 m. gegužės mėn. telefonu (duomenys neskelbtini), bet tada vyras sakė, kad dar mašinos nėra Lietuvoje ir nežino kur nukraus ar Kaune, ar kur kitur. 2016 m. lapkričio mėn. autoplius.lt rado tą patį skelbimą ir vėl paskambino skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodyta, kad automobilį parduoda (duomenys neskelbtini) ir jo kaina 3900 eurų. Paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyras, tas pats su kuriuo kalbėjo ir gegužės mėnesį. Apžiūrėti automobilį reikėjo (duomenys neskelbtini). Abejonių, kad atvyko į įmonę, jokių nekilo, nes ten buvo kabinetas, dirbo buhalterė, teritorijoje dar buvo dirbtuvės, servisas. „Certificat de cession d`un vehicule“ buvo pasirašyta tą pačią dieną kaip ir pirktos padangos 2016-11-18, bet sutartyje parašyta data 2016-11-11. Iš pradžių galvojo, kad galės mokėti iš sąskaitos, bet vyras, kuris pardavinėjo mašiną, pasakė, kad geriau būtų grynais. Su sutartimi buvo duoti mašinos dokumentai „Certificat d` immatriculation“. Tiek sutartis, tiek mašinos dokumentai buvo ne lietuvių kalba. Jis įsitikinęs, kad mašiną pirko iš įmonės, tuo labiau ant įmonės keltuvo buvo mašina. Pinigus 4120 eurų jis padavė moteriai, kuri buvo įmonės kabinete. Sumokėjo grynais 4120 eurų, nors sutartyje nurodyta 3850. Jis tikrai nebuvo jokioje Prancūzijoje ir mašiną pirko Panevėžyje (b. l. 134-135, t. 12).Su automobilio „Citroen C4 Picasso“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimu susijusiais dokumentais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimu dėl automobilio „Citroen C4 Picasso“ pardavimo, sutartimi, kurioje įforminta, kad pats K. D. pirko minėtą automobilį iš Prancūzijos (H. N.) už 3850 Eur, transporto priemonės registracijos liudijimu (b. l. 138-139, t. 12).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad K. D. atpažino S. V., kaip asmenį, kuris pardavė automobilį CITROEN C 4 PICASSO 2016 metų lapkričio mėnesį (b. l. 143-144, t. 12).Liudytojo S. R. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio mėnesį ieškojo interneto puslapiuose autoplius.lt ir autogidas.lt AUDI Q5 modelio, baltos spalvos. Su gyvenimo drauge R. E. buvo atvažiavę į Panevėžį, tai prie mašinų turgaus ant vilkiko pamatė pakrautą baltos spalvos AUDI Q5 mašiną. Ant mašinos lango buvo užrašytas telefono numeris, kurio šiuo metu neprisimena. Tą patį matytą parduodamą automobilį matė skelbime ir autoplius.lt ir autogidas. lt, tik ten dar buvo parašyta, kad automobilis gali būti Prancūzijoje, bet jie jau matė Panevėžyje. Apie parduodamą automobilį skelbimas buvo įdėtas kažkokios įmonės vardu. Paskambinus telefonu, nurodytu skelbime, atsiliepė vyras. Skelbime buvo nurodyta automobilio AUDI Q5 pardavimo kaina 22 500 Eur. Kai kalbėjosi su tuo vyru telefonu, jis pasakė, kad pirktų mašiną už 21 000 Eur. Vyras sutiko sumažinti kainą. Buvo sutarta, kad mašiną AUDI Q5, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirks už 21 000 eurų. 21 000 eurų padavė ofiso patalpoje buvusiai moteriai ir ji tuos pinigus suskaičiavo. Skaičiuojant pinigus, atėjo tas vyras, kuris aprodė mašiną. Jis pradėjo klausinėti ar mašiną perka įmonei, ar sau. Jis pasakė, kad perka sau. Dar paklausė ar reiks kažkur atsiskaityti už tuos pinigus. Tada tas vyras pasakė, kad užrašys 6000 eurų. Tas pokalbis vyko, berašant sutartį. Dokumentą „certificat de cession d`un vehicule“ pildė moteris. Kadangi automobilį pirko R. E. vardu, tai visi dokumentai buvo pildyti jos vardu. „Certificat de cession d`un vehicule“ pasirašė R. E.. Kai padavė grynais 21 000 eurų, tai joks dokumentas apie tai, kad tuos pinigus sumokėjo, nebuvo išrašytas (b.l. 164-165, t. 12).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad S. R. atpažino D. K., kaip asmenį, kuris pardavė automobilį AUDI Q5 ir kalbėjo, kad sutartyje nurodys 6000 eurų, nors realiai sumokėjo 21 000 eurų grynais (b. l. 169-170, t. 12).Liudytojo A. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 metų vasarą Kauno automobilių turguje jis susipažino su D. ar S.. Jie pardavinėjo automobilį, parvežtą iš Prancūzijos. Kadangi įmonė, kurioje jis dirba, Kauno mašinų turguje turi aikštelę automobilių pardavimui, tai jeigu jis turi laisvą vietą, t. y. neturi pardavimui V. G. įmonei priklausančio automobilio, tai gali priimti draugo ar šiaip kito asmens, kuris nori parduoti mašiną. Jis D. ir S. priima kaip vieną darinį, todėl pasakyti kas ir kokią mašiną kada paliko pardavimui negali. Jie palikdavo automobilius parduoti, o jis nuo parduoto automobilio gaudavo ne mažiau 30 eurų. Jie palikdavo automobilį, raktelius ir automobilio prancūzišką technikinį pasą, taip pat palikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir IĮ „(duomenys neskelbtini)" sąskaitas faktūras su įmonės antspaudais ir vadovų parašais. Parduodant automobilį, jis užpildydavo tuos dokumentus, t.y. įrašydavo mašinos pirkėjo duomenis, kainą ir vėliau tuos dokumentus ir pinigus grąžindavo arba D., arba S.. Išrašydavo ir kasos priėmimo kvitus, kurie irgi būdavo su įmonės vadovų parašais. Jis parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir IĮ „(duomenys neskelbtini)" priklausančius automobilius. Ant kokios įmonės forminti automobilio pardavimą jam pasakydavo buhalterė, nes kai atsirasdavo mašinos pirkėjas, visada skambindavo buhalterei G. Automobilio pardavimo kainą nustatydavo D. arba S.. Jeigu žmogus norėjo derėtis, tai jis visada skambindavo kažkuriam iš jų ir klausdavo ar gali nuleisti kainą. Dar nuo 2016 metų gruodžio mėnesio turi pardavimui skirtą automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už kurią 2016 metų gruodį D. sumokėjo grynais ne mažiau kaip 6 000 Eur. Automobilis skirtas pardavimui, tačiau jo parduoti pats negali, nes neturi įsigijimo dokumentų, todėl jį būtų pardavinėjęs vėl nuo D. ar S. įmonės (b. l. 81-82, t. 13).Liudytojo V. R. parodymais, iš kurių matyti, kad D. K. pažįsta apie porą metų, panašiai nuo 2015 metų, būtent kaip žmogų, kuris prekiauja mašinomis. D. K., jam į telefoną per Viber programėlę atsiųsdavo informaciją apie parduodamas mašinas. Kartais tokią informaciją atsiųsdavo į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Informaciją iš D. gaudavo kartą per mėnesį, o kartais būdavo, kad ir dažniau ir informaciją apie mašinas sužinodavo pokalbio telefonu metu. Jeigu jis pasakydavo D., kad kažkoks automobilis domina, tai mašinos pargabenimu beveik visada rūpindavosi D.. Sąskaitų D. dėl mašinų gabenimo niekada nerašydavo. Į savo Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą jis yra įtraukęs šiuos automobilius, kuriuos pirko iš D. K.. Tai 2015 m. lapkričio 20 d. pirktas automobilis AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pirktas už 2 900 Eur. Automobilis pirktas Lietuvoje iš D., tačiau surašyta sutartis „certificat de cession d`un vehicule“ taip, kad tiesiogiai perka iš prancūzo ANTONY PEREZ. 2900 eurų atidavė grynais D. K.. Iš esmės D. visas mašinas pasiūlydavo tiesiogiai iš Prancūzijos, bet jis pats tikrai į Prancūziją nevyko, tiesiog jam parveždavo dokumentus D. K.. 2016 m. vasario 11 d. tokiomis pat aplinkybėmis pirko automobilį NISSAN QASSHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Mašina pirkta už 3500 eurų, įformintas pirkimas tiesiogiai iš prancūzo, tačiau pinigus grynais atidavė D. K.. Analogiškai 2016 m. sausio 15 d. pirko automobilį CITROEN PICASSo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur; 2015 m. lapkričio 12 d. automobilį CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 2 500 Eur; 2015-09-21 CITROEN ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 4 400 Eur; 2016 m. gruodžio 8 d. HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur; 2017 m. vasario 22 d. OPEL NSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 5 500 Eur; 2017 m. sausio 12 d. TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur (b. l. 74-75, t. 13).Liudytojo E. L. parodymais, iš kurių matyti, kad su D. K. susipažino 2016 metų pavasarį, kai ieškojo pirkti automobilio. Rado "(duomenys neskelbtini)" internetinį puslapį, kuriame buvo skelbimai apie parduodamus automobilius ir buvo parašyta, kad gali parvežti mašinas pagal užsakymus. Paskambino į "viber" programą. Tada ieškojo VOLVO automobilio XC90, tačiau jie neturėjo. Bendravo su tuo pačiu žmogumi ne vieną kartą ir jis iš kelinto karto prisistatė, kad yra D.. Kadangi VOLVO taip ir nerado, todėl buvo kalba, kad jeigu D. turės mašiną, tai tegul atsiunčia informaciją. 2016 metais, panašiai kas antrą mėnesį, D. jam į telefoną atsiųsdavo informaciją apie į Lietuvą parvežamus automobilius. 2016 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį D. atsiuntė informaciją apie parduodamą automobilį. Tai buvo PASSAT B6, 2009 ar 2010 metų gamybos, baltos spalvos. Sąraše, kurį D. išsiuntinėdavo, tokio modelio nebuvo. D. paklausė ar neturi kam pasiūlyti. Jis pats nusprendė pirkti tą automobilį. Automobilis buvo atvežtas į Kauno mašinų turgų. Mašina buvo ant tralo, pirmame aukšte. Mašina PASSAT B 6 kainavo ne mažiau 4400 eurų. Pinigus jis padavė grynais, bet neprisimena ar D., ar tralistui. Buvo paduotas prancūziškas mašinos registracijos liudijimas, rakteliai. Mašina buvo nukelta nuo tralo ir jis pats ją parvairavo, o paskui dar iki naujų metų jis mašiną pardavė estams. 2017 m. D. pasiūlė pirkti MAZDA CX7, juodos spalvos. Vėlgi automobilis nebuvo įtrauktas į sąrašą. D. pasakė kada atveš automobilius. Šiaip jau D. atsiunčia nuotraukas, kuriose mašinos labai gerai atrodo, bet realiai tos mašinos buvo nelabai kokios, todėl jis su D. ne vieną kartą susipyko. Kai iš D. perka automobilius arba jei perka kažkas iš pažįstamų, tai D. paduoda prancūzišką registracijos liudijimą ir mašinos raktelius. Mašinos perkamos buvo iš D., ne iš įmonės (b. l. 45-46, t. 14).Liudytojos J. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, galimai 17 d., jos tėtis V. B. pirko automobilį "Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 4MATIC", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šio automobilio pardavimą skelbimą rado internetiniame portale "(duomenys neskelbtini)". Dėl šio automobilio skambino kontaktuose nurodytu telefonu, kadangi tėtis sunkiai kalba lietuviškai. Kalbėjo su vyriškiu, kuris žadėjo atvežti automobilį į gyvenamą vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 17 d. ryte vienas vyriškis ant autovežio atvežė nurodytą automobilį. Tėtis iš karto sumokėjo pinigus už automobilį 20 000 Eur, gal kiek daugiau, tiksliai kiek-neatsimenua tačiau tiksli kaina nurodyta pirkimo dokumentuose, tiek kiek tėtis mokėjo už automobilį, tiek ir įrašyta pirkimo dokumentuose. Tuomet vyriškis, atvežęs automobilį, padavė automobilio dokumentus. Pinigus už automobilį padavė tėtis automobilį atvežusiam vyriškiui. Tėčiui padavus pinigus, jam buvo paduoti automobilio dokumentai. Automobilis buvo pirktas už grynus pinigus. Iš tos pačios firmos 2009 m. yra pirkusi automobilį „R. L.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau jokių pirkimo aplinkybių neprisimena (b. l. 94-95, t. 14).Liudytojo V. F. parodymais, iš kurių matyti, kad jo vardu yra registruotas „Toyota Corolla Versus“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko 2016 metų liepos mėnesį. 2016 m. liepos 16 ar 17 d. nuvažiavo į Panevėžio mašinų turgų ir, dar einant į turgaus teritoriją, ten kur stovi tralai, panašiai per vidurį pamatė ant žemės nukeltą automobilį „Toyota Corolla Versus“, sidabrinės spalvos. Mašinoje iš vidaus ant stiklo buvo uždėtas lapelis, kuriame nurodyta kaina 3 500 Eur ir nurodytas telefono numeris. Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė vyras ir susitarė apžiūrėti mašiną. 2016 m. liepos 19 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten kur stovi traktoriai, į firmos kiemą, nes ten aikštelėje buvo paliktas automobilis „Toyota Corolla Versus“. Buvo suderėta, kad galutinė automobilio „Toyota Corolla Versus“ kaina bus 3 300 Eur. Jis užėjo į firmos, (duomenys neskelbtini), teritoriją, pas buhalterę, ten buvo palikti visi dokumentai. Buhalterė dar kažką pildė sutartyje. Jokie dokumentai apie tai, kad jis sumokėjo 3 000 Eur, nebuvo išrašyti, buvo paduoti dokumentai dėl mašinos registracijos (b. l. 114-115, t. 14).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad V. F. atpažino S. V., kaip asmenį, iš kurio 2016 m. liepos 19 d. pirko automobilį TOYOTA CORROLA VERSUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-121, t. 14).Liudytojo Liudo Meškio parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio mėnesį ieškojo savo žmonai automobilio. Panašiai dvi dienas iki mašinos pirkimo 2016 m. lapkričio 15 d., nors Panevėžio mašinų turgus jau nebedirbo, bet prieš įvažiavimą į mašinų turgų, ten kur stovi fūros, buvo daug parduodamų mašinų, tarp kurių buvo ir VOLVO XC60, auksinės spalvos. Mašinos viduje buvo įdėtas skelbimas, kad automobilio pardavimo kaina yra 12 900 eurų ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Skelbime dar buvo nurodytas įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)" ir skelbimo apačioje buvo ranka rašytas numeris, kurio pabaiga 89. Mašina patiko ir jis paskambino skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas tuo metu neatsiliepė. Tada paskambino tuo kitu numerio, kurio pabaiga 89 ir tada atsiliepė vyras, kuris neprisistatė. Panašiai už 15 minučių atvažiavo vyras. Tas vyras su savimi turėjo automobilio raktus ir jį atrakino. Vyro paklausė ar nuleis kiek dėl kainos, bet jis pasakė, kad reikia skambinti tuo numerio (duomenys neskelbtini) ir derėtis su juo. Jis suprato, kad tas vyras, kuris kalbėjo, kai paskambino numeriu (duomenys neskelbtini), yra direktorius. Vyras pasakė ofiso adresą (duomenys neskelbtini) ten kur „(duomenys neskelbtini)" ofisas. Ofise buvo buhalterė ir tas vyras. Sutartis buvo ne lietuvių kalba, tiesiog buvo nurodyti mašinos duomenys VOLVO XC, (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Dar buvo išrašytas toks geltonas lapelis, kuriame buvo nurodyta 12 500 Eur, nes jis iš karto pasakė, kad būtų rodoma visa suma, nes perkama brangi mašina (b. l. 4-5, t. 15).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad L. M. atpažino S. V., kaip asmenį, kuriam sumokėjo pinigus už automobilį VOLVO XC, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, t. 15).Liudytojo G. J. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 metais ieškojo pirkti automobilio. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, Panevėžio mašinų turguje pamatė automobilį VW PASSAT, sidabrinės spalvos. Už lango automobilyje buvo užkištas lapas su pardavėjo duomenimis. Ten buvo nurodyta informacija apie pačią mašiną ir mašinos pardavėjas „(duomenys neskelbtini)" bei nurodyti kontaktiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir dar buvo ranka įrašytas vienas numeris tai (duomenys neskelbtini). Mašinos kaina skelbime buvo 4 300 Eur, tas vyras nuleido 100 Eur ir galutinė mašinos kaina buvo 4 200 Eur. Vyras pasakė, kad mokėti už mašiną reikia grynais. Avansą sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 13 d. Sutartį jis pasirašinėjo tame pačiame automobilyje, kurį pirko, t. y. VW PASSAT, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Tas vyras, sėdėdamas mašinoje, surašė sutartį, sutarties blankas buvo visiškai tuščias, nes mašinos pardavėjo duomenis įrašė tas vyras. Sutartis buvo prancūziška. Tas vyras pasirašė sutartyje. Vyrui padavė 4 000 Eur grynais. Jokio kvito, kad sumokėjo 4000 Eur, vyras nedavė. Mašiną užregistravo savo vardu 2016 m. rugpjūčio 16 d., registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18, t. 15).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad G. J. atpažino D. K., kaip asmenį, iš kurio 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirko automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo grynais 4 200 Eur (b. l. 24-25, t. 15).Liudytojo M. Z. parodymais, iš kurių matyti, kad savo draugei D. P. 2016 metų rudenį nupirko automobilį HONDA CRV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį rado Panevėžio automobilių turguje. Buvo 2016 metų spalis arba lapkritis. Automobilis stovėjo prie tralų. Prie automobilio buvo pardavėjas. Automobilio kaina buvo 4 600 Eur. Automobilis turėjo trūkumų, nes neturėjo kolonėlių, priekis buvo truputėli daužtas, neturėjo gerų padangų. Nusiderėjo 100 Eur, nes mašinos pardavėjas nelabai norėjo nuleisti kainą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį rašė vyras, pati sutartis buvo rašoma mašinoje. Sutartis buvo iš karto rašoma jo draugės vardu, ji tik trumpam atvažiavo, pasirašė ir vėl išvažiavo. Pinigus sumokėjo vyrui grynais, sėdint toje pačioje mašinoje. Sumokėjo ne mažiau 4 500 Eur (b. l. 37-38, t. 15).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad M. Z. atpažino S. V., kaip asmenį, iš kurio pirko HONDA CRV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43, t. 15).2017 m. birželio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio matyti, kad jame užfiksuoti buhalterės G. B. pokalbiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku S. V. dėl automobilių pirkimo, jų pardavimo bei dokumentų įtraukimo į buhalterinę apskaitą apiforminimo – katalogas Nr. 161103_bvrm 04, katalogas Nr. 170105_evrm03, katalogas Nr. 161103_bvrm 02, katalogas Nr. 170105_evrm01 (b. l. 86-136, t. 10).2017 m. liepos 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio matyti, kad jame užfiksuoti E. L. pokalbiai su D. K. apie automobilių pasiūlą pardavimui, automobilių vežimą iš Prancūzijos, pirkėjus Lietuvoje - katalogas Nr. 161103 bvrm04, katalogas Nr. 170105 evrm01 (b. l. 49-103, t. 11).FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. 5-5/95, iš kurios matyti, kad S. V. 2016 m. ir 2017 m. sausio-vasario mėn. vertėsi komercine veikla, t. y. įsigydavo automobilius Prancūzijoje ir vėliau juos parduodavo. Iš kratos metu paimtų dokumentų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu buvo parduotas 91 automobilis, kuris nebuvo įtrauktas į IĮ „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterines apskaitas. Nustatyta, kad S. V. už parduotus automobilius 2016 m.-2017 m. sausio-vasario mėn. gavo 67 964 Eur pajamų. Tyrimo metu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2016 m. - 2017 m. sausio-vasario mėn. S. V. vykdyta veikla atitinka individualiai veiklai būdingus požymius, nes vykdoma savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų, su tikslu gauti ekonominės naudos, veikla vykdyta tęstinį laikotarpį. Tyrimo metu nustatyta, kad S. V. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, 2016 m. - 2017 m. sausio-vasario mėn. vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, kurios metu gavo 67 964 Eur pajamų (b. l. 48-200, t. 22, b. l. 1-5, t. 23).FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 5-5/93, iš kurios matyti, kad tyrimo metu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2016 m. D. K. vykdyta veikla atitinka individualiai veiklai būdingus požymius, nes vykdoma savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų, su tikslu gauti ekonominės naudos, veikla vykdyta tęstinį laikotarpį. Tyrimo metu nustatyta, kad D. K. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, 2016 m. - 2017 m. sausio-vasario mėn. vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, kurios metu gavo 67 964 Eur pajamų (b. l. 61-200, t. 21; b. l. 1-27, t. 22).Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr.5-5/72, iš kurios matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo tvarkoma, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, t. y. buvo pažeistas minėto įstatymo:

- 4 straipsnis, kuriame nurodyta, jog „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Tyrimo metu, palyginus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apskaitos duomenis su ikiteisminio tyrimo byloje esančiais duomenimis, paimtais kratos metu, nustatyta, kad įmonių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma bendrai. Apskaitos registruose įrašyti duomenys oficialioje apskaitoje skiriasi nuo apskaitos dokumentuose įrašytų duomenų, kurie buvo paimti kratų metu. Dėl to, tikėtina, kad įmonės apskaitoje ir kratos metu paimtuose dokumentuose užfiksuoti prieštaringi duomenys apie automobilių pirkimo ir pardavimo kainas, todėl įmonės apskaitoje pateikta informacija neobjektyvi, nepalyginama ir neatspindi tikrovės. Pagal įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus tyrimui dokumentus nėra galimybės nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, palyginus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus su automobilių pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentais, paimtais kratų metu bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole įrašytais duomenimis, liudytojų apklausos protokolais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. įmonė savo tvarkomoje apskaitoje 26 atvejais iškraipė automobilių pirkimo, pardavimo ūkines operacijas už 64 051 Eur. Dėl šių pažeidimų, buvo iškraipytas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir įsipareigojimai bei PVM deklaracijose klaidingai deklaruoti sandoriai (su spec. schema), marža, sumažintas 11 113 Eur mokėtinas į biudžetą PVM, sumažintos įmonės pajamos 52 938 Eur (be PVM).

- 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas: ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Buhalterinės apskaitos įstatymo komentare nurodyta, kad nedokumentuotas operacijas fiksuoti apskaitos registruose yra pavojinga, nes vėliau nebus įmanoma patikrinti, ar ši operacija apskritai įvyko, ar ji buvo teisingai užregistruota. Tyrimo metu nustatyta, kad trys automobiliai: Citroen C5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo kaina 4 000 Eur, Skoda superb (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7 800 Eur ir Peugeot 5008 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo kaina 7 000 Eur, viso už 18 800 Eur į 2016 m. tvarkomus buhalterinės apskaitos registrus buvo įtraukti be pirminių apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo sąskaitų faktūrų).

- 13 straipsnis: „Apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje gali būti registruojami, tik remiantis tinkamai įformintais apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentas laikomas tinkamai įformintu, kai jis turi visus privalomus rekvizitus“. 1 dalies 5 punktas: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška.” Tyrimo metu, įvertinus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ją palyginus su įmonės tvarkoma buhalterine apskaita, nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. apskaitos dokumentuose bei registruose 26 atvejais nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką. Pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis, paimtuose kratų metu, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 26 automobilius už 251 705 Eur, pardavė už 322 856 Eur, kai buhalterinėje apskaitoje įrašyta, kad įmonė įsigijo automobilius už 286 705 Eur, 22 automobilius pardavė už 251 600 Eur, 4 automobilių pardavimas nefiksuotas 2016 m. buhalterinėje apskaitoje. Įmonė tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į tvarkomą apskaitą, apskaitos registruose nebuvo užfiksuota 64 051 Eur (su PVM) pardavimų įplaukų, gauti pinigai neįnešti į įmonės kasą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, neįformindama realių automobilių pirkimo, pardavimo kainų, 2016 m. nepagrįstai nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 11 113 Eur PVM.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 reikalavimų 3 punktą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris /buhalteris“ bei 16 punktą, kuriame teigiama, kad: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, nes IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose už parduotus automobilius nebuvo užfiksuota 64 051 Eur piniginių įplaukų, gauti pinigai neįnešti į įmonės kasą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, palyginus IĮ „(duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus su automobilių pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentais, paimtais kratų metu bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole įrašytais duomenimis, liudytojų apklausos protokolais, nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. įmonė savo tvarkomoje apskaitoje 26 atvejais iškraipė automobilių pirkimo, pardavimo ūkines operacijas už 64 051 Eur. Dėl šių pažeidimų, buvo iškraipytas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir įsipareigojimai bei PVM deklaracijose klaidingai deklaruoti sandoriai (su spec. schema), marža, sumažintas 11 113 Eur mokėtinas į biudžetą PVM, sumažintos įmonės pajamos 52 938 Eur (be PVM). Buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Tyrimo metu nustatyta, kad trys automobiliai: Citroen C5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo kaina 4000 Eur, Skoda superb (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7800 Eur ir Peugeot 5008 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo kaina 7000 Eur, viso už 18800 Eur į 2016 m. tvarkomus buhalterinės apskaitos registrus buvo įtraukti be pirminių apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo sąskaitų faktūrų). Buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Buhalterinės apskaitos įstatymo komentare nurodyta, kad nedokumentuotas operacijas fiksuoti apskaitos registruose yra pavojinga, nes vėliau nebus įmanoma patikrinti, ar ši operacija apskritai įvyko, ar ji buvo teisingai užregistruota.

Tyrimo metu, įvertinus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ją palyginus su įmonės tvarkoma buhalterine apskaita, nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. apskaitos dokumentuose bei registruose 26 atvejais nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką. Pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis, paimtuose kratų metu, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 26 automobilius už 251 705 Eur, pardavė už 322 856 Eur, kai buhalterinėje apskaitoje įrašyta, kad įmonė įsigijo automobilius už 286 705 Eur, 22 automobilius pardavė už 251 600 Eur, 4 automobilių pardavimas nefiksuotas 2016 m. buhalterinėje apskaitoje. Įmonė tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į tvarkomą apskaitą, apskaitos registruose nebuvo užfiksuota 64 051 Eur (su PVM) pardavimų įplaukų, gauti pinigai neįnešti į įmonės kasą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, neįformindama realių automobilių pirkimo, pardavimo kainų, 2016 m. nepagrįstai nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 11 113 Eur PVM. Buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis: „Apskaitos dokumentų rekvizitai: Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje gali būti registruojami, tik remiantis tinkamai įformintais apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentas laikomas tinkamai įformintu, kai jis turi visus privalomus rekvizitus“. 1 dalies 5 punktas: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška.”

Dėl aukščiau išvardintų Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimų pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose neteisingai užfiksuotos automobilių pirkimo bei jų pardavimo ūkinės finansinės operacijos, nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m. sausio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus bei ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad įmonė 2016 m. pažeidė PVM įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, kuriuose nustatyta PVM apskaičiavimo ir deklaravimo tvarka. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. bei 2017 m. sausio mėn. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose bei registruose 26 atvejais įrašė iškraipytas transporto priemonių pirkimo bei jų pardavimo kainas, tuo būdu, sumažino, nedeklaravo ir nesumokėjo 11 113 Eur PVM.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas, taikant 15 mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenumato ko kita”. Nustatyta, kad dėl specialisto išvadoje nustatytų pažeidimų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 7 234 Eur (48 224x 15) pelno mokesčio (b. l. 105-179, t. 18; b. l. 1-181, t. 19).

30. Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. 5-5/80, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 31 d. buvo tvarkoma, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Buvo pažeisti minėto įstatymo:

- 4 straipsnis, kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Tyrimo metu, palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų apskaitos duomenis su ikiteisminio tyrimo byloje esančiais duomenimis, paimtais kratos metu, nustatyta, kad įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma bendrai. Apskaitos registruose įrašyti duomenys oficialioje apskaitoje skiriasi nuo apskaitos dokumentuose įrašytų duomenų, kurie buvo paimti kratų metu. Dėl to, tikėtina, kad bendrovės apskaitoje ir kratos metu paimtuose dokumentuose užfiksuoti prieštaringi duomenys apie automobilių pirkimo ir pardavimo kainas, todėl bendrovės apskaitoje pateikta informacija neobjektyvi, nepalyginama ir neatspindi tikrovės. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus tyrimui dokumentus nėra galimybės nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus su automobilių pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentais, paimtais kratų metu bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole įrašytais duomenimis, liudytojų apklausos protokolais, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., bendrovė savo tvarkomoje apskaitoje 20 atvejų iškraipė automobilių pirkimo, pardavimo ūkines operacijas už 56 070 Eur. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė 2017 m. neįtraukė automobilio Hyundai i30, 2009 m. pirkimo ir jo pardavimo ūkinių operacijų. Jeigu tikėti liudytojų B. Š., F. G. A. O. A. O. parodymais liudytojų apklausos protokoluose, jie automobilį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3500 Eur. Tačiau bendrovės apskaitoje minėtas automobilis nebuvo apskaitytas, nebuvo įforminta PVM sąskaita faktūra, gauti pinigai 3500 Eur už parduotą automobilį nebuvo įnešti į bendrovės kasą. Dėl to bendrovė patyrė 3500 Eur nuostolį. Dėl šių pažeidimų, buvo iškraipytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir įsipareigojimai bei PVM deklaracijose klaidingai deklaruoti sandoriai (su spec. schema), marža, sumažintas 9998 Eur mokėtinas PVM į biudžetą, bendrovės pajamos 47 622 Eur.

- 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. sausio mėn. pardavusi automobilį Hyundai i30 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) B. Š., jo pardavimo neįformino PVM sąskaita faktūra.

- 13 straipsnis: „Apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje gali būti registruojami tik remiantis tinkamai įformintais apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentas laikomas tinkamai įformintu, kai jis turi visus privalomus rekvizitus“. 1 dalies 5 punktas: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška.” Tyrimo metu, įvertinus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ją palyginus su įmonės tvarkoma buhalterine apskaita, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., apskaitos dokumentuose bei registruose 20 atvejų nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų (automobilių pirkimo bei jų pardavimo) piniginę išraišką. Pagal automobilių apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis, paimtus kratų metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“įsigijo 20 automobilių už 97 320 Eur, pardavė už 160 000 Eur, kai buhalterinėje apskaitoje įrašyta, kad bendrovė įsigijo automobilius už 133 250 Eur, 20 automobilių pardavė už 139 860 Eur. Bendrovė tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į tvarkomą apskaitą, apskaitos registruose nebuvo užfiksuota 56 070 Eur (su PVM) pardavimų įplaukų, gauti pinigai neįnešti į bendrovės kasą, dėl to bendrovė patyrė 56 070 Eur nuostolį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, neįformindama realių automobilių pirkimo, pardavimo kainų, 2015-2016 m., 2017 m. sausio-vasario mėn. nepagrįstai nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 9 729 Eur PVM (b. l. 14-200, t. 20; b. l. 1-44, t. 21).

31. 2017 m. kovo 6 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai, tarp kurių ir įmautė, kurioje įvairūs popieriaus lapai su rankraštiniais įrašais, kuriuose surašytos pinigų sumos, vardai – 15 lapų; segtuvas su skaidrios spalvos viršeliu, kuriame sudėti spausdinti bei ranka užpildyti dokumentai - 107 lapai (b. l. 29, t. 17).

32. 2017 m. kovo 21 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad segtuvas skaidrios spalvos viršeliu, kuriame sudėti įvairūs ranka rašyti bei spausdinti dokumentai. Viso segtuve 107 lapai. Kai kurie dokumentai sudėti įmautėse. 2 lapas - A4 formato lapas su dviejų dalių lentele. Virš lentelės ranka įrašyta "FR išlaidos S. 2017.01.01-2017.06.30. lentelėje įrašyti 29 punktai. Ties kiekvienu punktu įrašyta suma skaičiais. 9 lapas. A 4 formato baltos spalvos lapas, kuriame 4 dalių lentelė. Virš lentelės šalia spausdinto teksto "skaičiavimai", ranka įrašyta 2017 m. sausio-birželio mėn. Vienoje lentelės pusėje įrašyta "S. D.", kitoje pusėje "D. S.". Pirmas įrašas lentelėje ranka rašytas "Pagrindinė suvestinė 2016.12.31 S. skola D.", grafoje "Suma EUR" ranka įrašyta "33632,-" (b. l. 76, t. 17).

33. 2017 m. kovo 6 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai, tarp kurių A 4 formato lapai su ranka rašytais tekstais, susegti juodos spalvos susegėju. Viso susegta 127 lapai (b. l. 92, t. 17).

34. 2017 m. kovo 27 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad A4 formato lapai su ranka rašytais tekstais susegti juodos spalvos susegėju. Viso susegta 127 lapai. 1 lapas - lapo viršuje ranka užrašyta "su E.", toliau ranka įrašyta "IDV" bei šie žodžiai paryškinti oranžinės spalvos žymekliu. Lapo kampe ranka įrašyta "16-134". Dokumente yra ranka rašytas tekstas, susidedantis iš žodžių ir skaitmenų. Nurodytas automobilis "Audi A8" 210/12 juodas, nurodyta data 2016/08/01, grafoje "Pirkta iš" ranka įrašyta (duomenys neskelbtini)". grafoje "auto Nr." ranka įrašyta (duomenys neskelbtini). Lapo apačioje įrašyta suma 12036,-. 127 lapas - lapo viršuje ranka įrašyta "UAB" bei šie žodžiai, paryškinti oranžinės spalvos žymekliu. lapo kampe įrašyti skaičiai "16-245". Lape nurodytas automobilis VW Passat, sedanas, grafoje "Pirkta iš“ ranka įrašyta "(duomenys neskelbtini)". Data 2016/12/15. Grafoje "auto Nr." ranka įrašyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 123, t. 17).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamųjų D. K. ir S. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamieji teisiami pirmą kartą, nebausti administracine tvarka (b. l. 143, t. 24; b. l. 51, t. 25), einantys minėtų įmonių vadovų pareigas (b. l. 1, 18, t. 26). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamiesiems už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į dvi kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į kitas nurodytas aplinkybes, kaltinamiesiems D. K. ir S. V. skirtinų baudų dydžiai parinktini artimi įstatyme numatytiems šios bausmės minimaliems dydžiams, skaičiuojant nuo jų vidurkio. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, teismo vertinimu, yra pakankamos tiek nubaudimo, tiek ir prevenciniams tikslams pasiekti, todėl jų mažinti nėra pagrindo (BK 41 straipsnis).

Kaltinamųjų juridinių asmenų IĮ „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamieji juridiniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn traukiami pirmą kartą, šiuo metu veikiantys ir vykdantys ūkinę veiklą (b. l. 1, 18, t. 26). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamiesiems už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į dvi šių kaltinamųjų juridinių asmenų atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas prieš tai nurodytas aplinkybes, kaltinamiesiems juridiniams asmenims IĮ „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" skirtinų baudų dydžiai parinktini artimi įstatyme numatytiems šios bausmės minimaliems dydžiams, skaičiuojant nuo jų vidurkio. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, teismo vertinimu, yra pakankamos tiek nubaudimo, tiek ir prevenciniams tikslams pasiekti, todėl jų mažinti nėra pagrindo (BK 41 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo D. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 6 d., 6.50 val., iki 2017 m. kovo 7 d., 15.45 val. (2 paros), (b. l. 148, 154, t. 24) ir kaltinamojo S. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 6 d., 6.15 val., iki 2017 kovo 7 d., 15.57 val. (2 paros), (b. l. 58, 64, t. 25).

Visi kaltinamieji prašo teismo nustatyti ilgesnį terminą jiems paskirtai baudai sumokėti (b. l. 41, 43, 47, 50, t. 26), tačiau tokio prašymo nepagrindė nei konkrečiais argumentais, nei pateikė kokius tai rašytinius dokumentus apie galimą sudėtingą savo turtinę padėtį. Tačiau, atsižvelgus į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, teismas mano, jog trumpesnis baudos sumokėjimo terminas neproporcingai apsunkintų kaltinamųjų D. K. ir S. V. turtinę padėtį ir būtų neadekvati priemonė bausmės paskirčiai pasiekti. Todėl teismas šiuo atveju nustato ilgesnį 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų apie galimą sudėtingą kaltinamųjų juridinių asmenų IĮ „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinę padėtį, įmonės yra veikiančios, juolab įvertinus nusikalstamomis veikomis gautos naudos dydį, paskirtos baudos dydį kaltinamiesiems, kaip juridiniams asmenims, teismas nemato pagrindo nustatyti ilgesnį terminą sumokėti šiems kaltinamiesiems skirtinas baudas.