Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „A.“ automechaniku, skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-11 nutarimo Nr. 30N-48231619-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016-01-11 T. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016-01-11 19.40 val. Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo automobilį „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai spausdamas greičio pedalą prasukdamas automobilio ratus, nerodydamas šviesos posūkio signalų daug kartų keisdamas važiavimo kryptį, slysdamas šonu, tuo norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams ir šalia esantiems statiniams. Nurodyta, kad šiais veiksmais T. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 82.2 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-11 nutarimu Nr. 30N-48231619-16 T. R. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Teismo posėdžio metu T. R. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad nesutinka su tuo, kad vairavo automobilį chuliganiškai, pažeidimas tikrai nebuvo tyčinis. Jis tą vakarą atvyko su draugais į Antrojoje Melnragėje esančią automobilių aikštelę. Kiek pabuvę, nusprendė vykti namo. Buvo žiemos metas, prisnigę daug sniego. Pajudėjus iš vietos ir šiek tiek spaudžiant greičio pedalą, automobilis važiavo nedideliu greičiu, tačiau slidinėjo tai į vieną šoną, tai į kitą. Važiavimo greitis buvo iki 15 km/h. Mano, kad automobilis galėjo pradėti slysti dėl prastos padangų kokybės bei automobilio susidėvėjimo, kadangi automobilis senas. Važiavimo kryptį pakeitė tik vieną kartą, nuvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelės galą, kai reikėjo apsisukti, todėl nesupranta, kodėl policijos pareigūnai teigia, kad jis tyčia stipriai spausdamas greičio pedalą daug kartų keitė važiavimo kryptį. Aikštelėje nematė nei vieno vaikščiojančio žmogaus, nebuvo jokių eismo dalyvių, todėl jis ir nerodė posūkio signalų. Automobilių stovėjimo aikštelės gale stovėjo kitas automobilis, prie jo rūkė žmogus, tačiau nemano, kad jam galėjo kelti pavojų, nes jis buvo toli. Tik spėjus nuvažiuoti iki automobilio stovėjimo aikštelės galo, atvyko policijos pareigūnai. Jis labai pasimetė, todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnams neprieštaravo.

Liudytojas policijos pareigūnas K. V. nurodė, jog tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, ir paaiškino, jog įvykio vakarą įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę Antrojoje Melnragėje, pastebėjo, jog po ją važinėjasi automobilis, kuris apsisukinėjo aplink savo ašį nerodydamas posūkių signalų, prasukinėjo ratus, darė taip vadinamas „saules“. Taip važiuodamas automobilis kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, kadangi stipriai spaudžiant greičio pedalą, automobilis pradeda slysti šonu, tampa sunkiai valdomas. Tą automobilį matė aikštelės viduryje apie 100 metrų atstumu nuo jų tarnybinio automobilio. Aikštelė buvo apšviesta. Tarnybiniu automobiliu privažiavo prie pažeidėjo automobilio, kai šis prisiparkavo aikštelės pakraštyje. Tikrai šio automobilio nesupainiojo su kitu automobiliu. Matė, kaip pažeidėjui atliekant pavojingus veiksmus pro šalį važiavo kitas automobilis, be to, aikštelėje stovėjo ir kitų automobilių, pažeidėjo vairavimo būdas buvo pavojingas tiek aplinkiniams, tiek ir jam pačiam. Vairavimo įgūdžius tobulinti galima tik uždarose aikštelėse. Pažeidėjas su pažeidimu sutiko, jei būtų buvęs ginčas, būtų buvę surašyti du pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl šio įvykio.

Policijos pareigūno K. V. tarybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-11 dirbant AP Dainava 19 kartu su vyriausiuoju patruliu M. Ž., apie 19.40 val. Antrosios Melnragės aikštelės viduryje buvo pastebėtas chuliganiškai važiuojantis automobilis „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, stipriai spaudžiant greičio pedalą, šonu slydo per aikštelę. Automobilis kelis kartus keitė važiavimo kryptį slysdamas, taip pat apsisukinėjo aplink savo ašį nerodydamas posūkio signalų. Tuo metu, kai automobilis slysta šonu, jo ratai prasisuka, jis tampa sunkiai valdomas. Taip važiuodamas automobilis sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir statiniams. Pro manevruojantį automobilį du kartus per aikštelę pravažiavo kitas automobilis „BMW“. Taip pat per aikštelę ėjo du žmonės su šunimi, jiems taip pat buvo sukeltas pavojus sveikatai ir gyvybei. Automobilio vairuotojas, pamatęs tarnybinį automobilį, sustojo aikštelės pakraštyje. Privažiavus prie sustojusio automobilio, jo vairuotojas T. R. sutiko su savo padarytais pažeidimais ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis paaiškino, kad norėjo pasitreniruoti važiuodamas automobiliu ant slidžios dangos slystant šonu. Vairuotojas teigė, kad supranta, jog toks vairavimas yra chuliganiškas ir kelia pavojų (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Skundžiamu nutarimu T. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016-01-11 19.40 val. Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai spausdamas greičio pedalą ir prasukdamas automobilio ratus, nerodydamas šviesos posūkio signalų daug kartų keisdamas važiavimo kryptį, slysdamas šonu, tuo norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams ir šalia esantiems statiniams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 82.2 punktų reikalavimus.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad T. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. T. R. kaltę patvirtina teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno, apklausto kaip liudytojo, atlikusio savo tiesiogines darbo funkcijas, paaiškinimais, abejoti jų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes jie yra aiškūs, konkretūs, atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, nepagrįstu T. R. apkaltinimu ir nubaudimu. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo apšviesta, matė, kaip pažeidėjas, automobiliu važinėdamas po aikštelę, apsisukinėjo aplink savo ašį stipriai spausdamas greičio pedalą, nerodydamas posūkių signalų, prasukinėjo ratus, slydo šonu, matė, kaip pažeidėjui atliekant pavojingus veiksmus, pro šalį važiavo kitas automobilis, be to, nurodė, kad aikštelėje stovėjo ir kitų automobilių. Pareigūno nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija. Pažymėtina, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo aikštelės viduriu, automobilis slidinėjo, pripažino, kad galėjo pabandyti iš aikštelės išvažiuoti ramiau, sutiko su policijos pareigūnų sprendimu, nes nesitikėjo tokios griežtos nuobaudos. Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame T. R. pasiaiškinime nurodyta, kad vairavo tokiu būdu, nes norėjo patobulinti vairavimo įgūdžius ant slidžios kelio dangos, supranta, kad ši vieta nėra skirta tokiam važiavimui, sutinka, kad padarė pažeidimą ir dėl to gailisi (b. l. 8). Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kad jis chuliganiškai nevairavo, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, yra paneigti anksčiau aptartų įrodymų visuma, jai prieštarauja, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą dėl T. R. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – chuliganiškai vairavus transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto pažeidimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), turintis teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. T. R. už šio pažeidimo padarymą, nustačius jo atsakomybę lengvinančią ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

T. R. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-11 nutarimą Nr. 30N-48231619-16, kuriuo T. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso124² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.