- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-23
- Bylos Nr.
- AS-469-455-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J.U.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J.U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J.U. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. birželio 19 d. teisme gautas J.U. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2006 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. NR/1539/06-1738, priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė teismą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą, uždraudžiant UAB „Vitropolis" vykdyti bet kokius statybos darbus, susijusius su pastato (unikalus Nr. 1094-0266-2019), esančio Panerių g. 6, Vilniuje, rekonstrukcija, taip pat uždrausti vykdyti bet kokius žemės darbus valstybiniame žemės sklype, esančiame Panerių g. 6, Vilniuje (unikalusis Nr. 0101-0056-0069).
II.
2007 m. birželio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Vitropolis" jau pradėjo rekonstrukcijos darbus pagal išduotą statybos leidimą. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto nustatyta, kad jau atlikti statinio pamatų stiprinimo darbai. Teismo konstatavimu, statybos leidimo pagrindu jau yra susiklostę didelės apimties rangos ir kiti teisiniai santykiai. Pareiškėjas skunde ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepateikė argumentų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą kad, panaikinus ginčijamą statybos leidimą, savaime būtų taikoma restitucija. Pažymėta, kad statybos ar rekonstrukcijos darbai dažniausiai yra susiję su dideliais finansiniais indėliais, todėl rekonstrukcijos sustabdymo atveju tretysis suinteresuotasis asmuo patirtų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimas būtų atmestas, statytojo, kuris procese yra tretysis suinteresuotasis asmuo, finansinių nuostolių atlyginimas būtų komplikuotas. Teismo konstatavimu statybos leidimo galiojimo sustabdymas ir draudimas atlikti statybos darbus pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiojo suinteresuotojo asmens interesus. Pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra numatytas išsamus galimų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas, tuo tarpu uždraudimo trečiajam suinteresuotajam asmeniui vykdyti tam tikrus veiksmus kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato.
III.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti. Pareiškėjas teigia, jog kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, statybos darbai yra tik prasidėję, atliekami tik kasinėjimo ir pamatų stiprinimo darbai. Iš 2007 m. gegužės 29 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto Nr. (7.12)2-1204 matyti, kad darbai vykdomi neteisėtai, todėl turi būti sustabdyti, sustabdžius statybos leidimo galiojimą, kol nepadaryta dar didesnė žala aplinkai, kultūros vertybėms bei tretiesiems asmenims (pareiškėjui ir kt.). Pareiškėjas pažymi, jog kadangi statybos darbai dar tik prasidėjo, juos sustabdžius, bus sumažinta galimybė patirti nuostolius dėl neteisėtų darbų (jeigu būtų rekonstruotas pastatas ir po to statybos leidimas panaikintas, tai ištaisyti projektinius pažeidimus (iš naujo atlikti kai kuriuos statybos darbus ar atlikti papildomus, o gal būt ir nugriauti statinį) kainuotų žymiai brangiau, būtų patirti žymiai didesni nuostoliai, nei sustabdžius statybos leidimo galiojimą ir jo pagrindu vykdomus statybos darbus). Skunde nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje statybos leidimo galiojimas šiuo motyvu nėra stabdomas tik tuomet, kai jau yra praktiškai pastatytas visas statinys ir nebelieka prasmės stabdyti statybos leidimo galiojimo. Pareiškėjas remiasi Administracinių 92 straipsniu, nurodydamas, jog nesustabdžius statybos leidimo galiojimo, toliau atliekant statybos darbus, jo pažeistų teisių atkūrimas skundo patenkinimo atveju bus labai apsunkintas - jis turės kreiptis į teismus dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tuo patirdamas papildomų išlaidų. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada dėl statybos ir rangos darbų masto neparemta jokiais įrodymais, kadangi byloje nėra duomenų apie sudarytas rangos sutartis dėl rekonstrukcijos darbų, nėra pateiktos atliekamų darbų sąmatos, atliktų darbų aktai ar kiti dokumentai, patvirtinantys rangos ir statybos darbų mastą bei kaštus. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino, jog ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jo teisėtus interesus, kad leidus realizuoti ginčijamą aktą, o vėliau statybos leidimą panaikinus, bus pažeisti ne vieno asmens interesai. Teismo argumentas, kad statybos leidimo sustabdymo atveju tretysis suinteresuotas asmuo patirtų didelių finansinių nuostolių, nepagrįstas duomenimis apie sudarytas rangos sutartis dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo, atliekamų darbų sąmatomis, atliktų darbų aktais ar kitais dokumentais, patvirtinančiais rangos ir statybos darbų mastą bei kaštus. Pareiškėjas pažymi, jog nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiami kitų asmenų interesai bei galimybės naudotis įstatymų nustatyta tvarka suteiktu žemės sklypu. Jo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, proporcingas ir protingas, kadangi taip būtų išvengtą didesnių nuostolių ateityje. Pareiškėjas pažymi, kad statybos leidimą išdavė atsakovas, prašoma sustabdyti atsakovo sprendimo galiojimą, tokiu būdu, reikalavimo užtikrinimo priemones prašoma taikyti atsakovo, o ne trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Kadangi prašoma sustabdyti statybos leidimo galiojimą, akivaizdu, kad turėtų stabdomi ir šio leidimo pagrindu atliekami statybos darbai kaip statybos leidimo sustabdymo pasekmė. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatas, kai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) panaikinti statybos leidimą, statinio statyba sustabdoma be jokių išlygų ar galimų nuostolių paskaičiavimo (24.5, 27.1 p.). Pareiškėjo manymu, siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams bei užtikrinti savininko nuosavybės bei valdymo (naudojimo) teises ir teisėtus interesus, būtina sustabdyti skundžiamo statybos leidimo galiojimą, uždraudžiant uždarajai akcinei bendrovei „Vitropolis" atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, kadangi rekonstrukcijos darbų vykdymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, juo pažeidžiami kitų asmenų interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11-422/2006, 2006 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11- 428/2006 bei nutartimis kitose bylose, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje yra netikslingas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog statybos leidimo teisėtumas nėra ir negali būti susijęs su leidimo žemės darbams išdavimu ar neišdavimu, tuo pagrindu stabdyti statybos leidimo galiojimą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5 - 490/2006). Be to, kaip nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vitropolis" atsiliepime, žemės kasimo darbai dar nėra pradėti vykdyti, o įrodymų, kad yra priešingai, pareiškėjas nepateikė. Nurodoma, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinė byloje Nr. AS5 - 375/2005), kad vertinant pareiškėjų skundo faktinį pagrindą, reikia nustatyti, ar pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas savaime reikštų būtinumą visiškai atkurti iki statybos darbų pradžios buvusią situaciją ir likviduoti pradėtus statybos objektus, atkurti sklypo gamtinę aplinką ir panašiai. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi atsižvelgti į tai, kad sustabdžius statybos leidimo galiojimą, statybos darbai tęsiami būti negalėtų. Dėl šios priežasties reikia įvertinti, ar atitinkamame statybos darbų etape toks sustabdymas nelemtų reikšmingų finansinių nuostolių ir netgi visiškai nepataisomų pasekmių objektui, ar nereiktų atlikti papildomų darbų, ar toks statybų sustabdymas nebūtų potencialiai pavojingas aplinkiniams. Atsakovė remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5 - 490/2006, pažymėdama, jog šiuo atveju pareiškėjui palankus teismo sprendimas savaime nereikštų, kad pastatyti statiniai (jų dalis) turi būti visiškai nugriauti. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė, jog pagal ginčijamą leidimą proceso metu atliekama statyba apsunkins būsimo teismo sprendimo vykdymą. Atsakovės teigimu, teismo nustatytas aplinkybes, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, patvirtina UAB „Vitropolis" į bylą pateikti dokumentai (2007 m. rugpjūčio 3 d. Statybos techninės ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog būtina nedelsiant atlikti pamatų stiprinimą, juos pagilinant, nes dėl iš po pamato byrančio smėlio kyla nuosėdžio pavojus, kad nesant stogo, liūčių metu gali būti užpiltas rūsys, iškyla ypatingas pavojus atvirų pamatų pagrindo paplovimui, kad prasidėjus rudens vėjams ir audroms, laisvai stovintys keturi mūriniai kaminai gali griūti, sukeldami ir kitų statinio dalių griūtį bei keldami pavojų asmenims). Atsakovės teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas esamame statybos etape (nesant stogo) keltų pavojų sienoms, kurios gali imti irti. Iš ekspertizės akto akivaizdu, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų patirta ir ekonominė žala. Atsakovė pažymi, jog tiek iš antstolio Gražvydo Mickaus 2007 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 120-07-51, tiek iš UAB „Vitropolis" paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui nėra ir nebus suvaržytos teisės patekti į autoservisą, esantį Šv. Stepono g. 39, iš Panerių gatvės. Atsakovės manymu, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje skundžiamo statybos leidimo galiojimo sustabdymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą, faktiškai reikštų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Be to, dėl statybos sustabdymo tretysis suinteresuotas asmuo patirtų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nenumato. Atsakovės teigimu, iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų negalima spręsti, kad, nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo proceso metu, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
UAB „Vitropolis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, akcentuojama būtinybė įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokių priemonių taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17 - 286/2007, 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5- 375/2005, 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15 - 183/2006). Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas nėra pareiškęs jokio reikalavimo, kuriuo jau atliktos statybos atžvilgiu prašytų priimti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalyje numatytų teismo sprendimo rūšių (pvz. nugriauti visą ar dalį pastatyto statinio, pertvarkyti pastatytas statinių dalis ir pan.), todėl ginčijamo statybos leidimo galiojimas teismo proceso metu grėsmės būsimo galimai pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymui nesukels. Be to, palankus pareiškėjui sprendimas savaime nereikštų, kad rekonstruotas statinys ar atskiros jo dalys turėtų būti visiškai nugriauti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog pagal ginčijamą statybos leidimą teismo proceso metu atliekama rekonstrukcija apsunkins būsimo teismo sprendimo vykdymą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, išsprendus bylą pareiškėjo naudai, jo teisių ir interesų atkūrimas (iki statybos leidimo panaikinimo buvusios padėties atkūrimas) nebūtinai turi būti susijęs su rekonstruoto pastato ar atskirų jo dalių nugriovimu. Tuo tarpu rekonstrukcijos sustabdymas pats savaime sudaro rimtą pagrindą statytojo nuostolių atsiradimui, būtų neproporcingas tikslui užtikrinti pareiškėjo teisių ir interesų atkūrimą, teismui priėmus jam palankų sprendimą. UAB „Vitropolis“ nurodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad rekonstruojamame objekte atliekami tik kasinėjimo bei pamatų stiprinimo darbai, neatitinka tikrovės. Tai patvirtina teismui pateikiamos fotonuotraukos, antstolio Gražvydo Mickaus 2007 m. rugpjūčio mėn. 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 120-07-51, statybos rangos darbų sutartys, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai. Pateikti įrodymai liudija, kad rekonstruojamame objekte atliekami didelės apimties rangos darbai, o tokių darbų sustabdymas UAB „Vitropolis" sukeltų didelių finansinių nuostolių. Atsiliepime paaiškinama, jog neapibrėžtam laikui sustabdžius statybos leidimo galiojimą, UAB „Vitropolis" turėtų nutraukti sutartis su rangos darbus jau vykdančiais rangovais, sumokėdamas jiems dideles pinigines baudas bei atlygindamas dėl sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius. Didelius finansinius nuostolius trečiajam suinteresuotam asmeniui sukeltų ir statybos medžiagų išvežimas iš objekto į laikino sandėliavimo vietas, jų apsaugos organizavimas. Akcentuojama, kad UAB „Vitropolis" pastangas kuo greičiau užbaigti visus rekonstrukcijos darbus bei didžiules šiems darbams atlikti skirtas investicijas sąlygojo aplinkybė, kad 2009 metais Vilniuje vyks Europos kultūros sostinės renginiai ir bus itin aktuali užsienio svečių apgyvendinimo problema. Be to, iki nustatyto termino nespėjus užbaigti visų rekonstrukcijos darbų, UAB „Vitropolis" negautų didelės dalies numatomų pajamų iš planuojamų naujai įrengti svečių namų veiklos. Esant dabartinei situacijai (dėl vykdomų rangos darbų yra pašalintos buvusios pertvaros, pilnai išmontuotas pastato stogas, vykdomi elektros instaliacijos darbai ir t.t.) statybų sustabdymas, UAB „Vitropolis" teigimu, neišvengiamai sukeltų nepataisomas pasekmes esamo statinio konstrukcijoms (galimos negrįžtamos esamų pastato konstrukcijų deformacijos, atskirų jo dalių griūtis) bei visiškai suniokotų jau atliktų statybos darbų, pareikalavusių didžiulių UAB „Vitropolis" investicijų (šiuo metu į pastato rekonstrukcijos darbus jau yra investuota daugiau nei 477 000 Lt, tai patvirtina teismui pateikiami atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, avansinių mokėjimų pagal rangos sutartis mokestiniai pavedimai) rezultatus (tai liudija teismui pateikiamas projektų ir statinių ekspertizės grupės vadovo Vytauto Elenbergo statybinės techninės ekspertizės aktas). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pažymima, jog dėl statybų sustabdymo UAB „Vitropolis" patirtų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nenumato. Nepabaigus visų numatytų rekonstrukcijos darbų, galinčios kilti pastato konstrukcijų deformacijos, atskirų dalių griūtis gali sukelti pavojų aplinkiniams, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas esamoje situacijoje prieštarautų ir viešųjų interesų apsaugos principui. UAB „Vitropolis" teigia atlikusi visus vykdomiems statybos darbams reikalingus teisės aktuose nurodytus tyrimus, gavusi visus reikalingus leidimus. Pažymima, kad žemės kasimo darbai objekte dar nepradėti vykdyti. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas, išsakydamas nuogąstavimus dėl ateityje galimų naujų teisminių ginčų, reikalavimo užtikrinimo priemonių pagalba nori užtikrinti teismo sprendimų dar nevykstančiuose teismo procesuose įvykdymą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apygardos administraciniam teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų panaikintas ginčijamas statybos leidimas, jokių kitų reikalavimų, susijusių su pastato rekonstrukcija, pareiškėjas nėra pareiškęs. Iki statybos leidimo buvusios padėties atkūrimas greičiausiai nebus susijęs su rekonstruojamo pastato ar atskirų jo dalių nugriovimu. UAB „Vitropolis" teigimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės teismo sprendimo įvykdymo apsunkinti negalėtų. Be to, jos neatitinka faktinės situacijos. Tai, kad iš Šv. Stepono gatvės į pareiškėjo valdomą pastatą (autoservisas) be kliūčių patenka transporto priemones, liudija teismui pateiktame antstolio Gražvydo Mickaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 120-07-51 užfiksuotos faktinės aplinkybės. Pažymima, jog 1997 m. balandžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtintos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatos (toliau - Nuostatos) apibrėžia statybos valstybinę priežiūrą bei statinių naudojimo priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas ir teises, o ne teismo skiriamų reikalavimo užtikrinimo priemonių skyrimo tvarką bei sąlygas, todėl negali būti pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Nuostatų 27.1. punkte kalbama apie statybos darbų, o ne statybos leidimo galiojimo sustabdymą, trečiojo asmens vykdomų statybos darbų sustabdymo Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis nenumato. UAB „Vitropolis" teigimu, akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje statybos leidimo galiojimo bei statybos (rekonstrukcijos) darbų sustabdymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, prieštarautų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų apsaugos, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-548-03, 2006 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-428/2006, 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-490/2006, 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-360/2006 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo skundo, buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto (statybos leidimo) galiojimo laikino sustabdymo. Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vitropolis" atlikti tam tikrus veiksmus - uždrausti vykdyti bet kokius statybos darbus, susijusius su pastato (unikalus Nr. 1094-0266-2019), esančio Panerių g. 6, Vilniuje, rekonstrukcija, taip pat uždrausti vykdyti bet kokius žemės darbus valstybiniame žemės sklype, esančiame Panerių g. 6, Vilniuje (unikalusis Nr. 0101-0056-0069). Kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus tretiesiems suinteresuotiems asmenims kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis nenumato, todėl pareiškėjo prašymas taikyti pastarąsias dvi reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti patenkintas.
Prašydamas taikyti kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę ginčijamo statybos leidimo galiojimo sustabdymą, pareiškėjas nurodo, jog darbai pagal minėtą leidimą yra dar tik prasidėję, jų tolesnis vykdymas gali padaryti žalą aplinkai, kultūros vertybėms, asmenų (tame tarpe ir jo) interesams, panaikinus statybos leidimą, jeigu jo galiojimas iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų sustabdytas, pažeidimus pašalinti būtų žymiai brangiau, jo pažeistų teisių atkūrimas būtų susijęs su būtinybe kreiptis į teismus dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, jis patirtų papildomų išlaidų.
Pažymėtina, jog teisme sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog skirtingai nei teigia pareiškėjas, statybos darbai pagal jo ginčijamą statybos leidimą nėra tik prasidėję, jau yra atlikta ir numatoma atlikti nemažai darbų pagal UAB „Vitropolis" sudarytas sutartis. Kaip nurodoma 2007 m. rugpjūčio 3 d. Statybos techninės ekspertizės akte, statybos objekte būtina nedelsiant atlikti pamatų stiprinimą, juos pagilinant, nes dėl iš po pamato byrančio smėlio kyla nuosėdžio pavojus, be to, nesant stogo, liūčių metu gali būti užpiltas rūsys, iškyla ypatingas pavojus atvirų pamatų pagrindo paplovimui, prasidėjus rudens vėjams ir audroms, laisvai stovintys keturi mūriniai kaminai gali griūti, sukeldami ir kitų statinio dalių griūtį bei nelaimingus atsitikimus, neatliekant atitinkamų darbų, gali kilti kitos jame išvardintos neigiamos pasekmės. Pareiškėjas šiuo atveju byloje kelia reikalavimą tik dėl statybos leidimo panaikinimo, jis nėra pateikęs reikalavimų jau atliktos statybos atžvilgiu priimti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalyje numatytų teismo sprendimo rūšių. Jam palankaus teismo sprendimo šioje byloje priėmimas savaime nereikštų rekonstruojamo pastato ar atskirų jo dalių nugriovimo. Be to, pateikti dokumentai patvirtina, kad atliekamų pagal ginčijamą statybos leidimą darbų sustabdymas UAB „Vitropolis" sukeltų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nenumato.
Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, nesustabdžius statybos leidimo galiojimo, toliau atliekant pagal jį statybos darbus, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsižvelgdamas į proporcingumo principą, būtinumą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei viešuosius interesus, teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepatenkino. Nurodytomis aplinkybėmis skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J.U. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.