- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 1-116-412/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Nevardauskis
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje,
S. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, iš dalies darbingas, darbingumas 30 proc., gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. 2014 metų birželio 5 dieną, apie 21.30 valandą, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu su motina E. V., rankoje turėta metaline dilde vieną kartą ja trenkė motinai E. V. į galvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs medinį ramentą juo, po vieną kartą trenkė per kairės rankos riešą ir kairės kojos blauzdą motinai E. V., tokiais bendrais veiksmais padarydamas E. V. muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio riešo sąnario srityje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, tuo savo veiksmais nežymiai sutrikdė šeimos nario – kartu gyvenančios motinos E. V. sveikatą.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Be to, S. V., 2014 metų birželio 12 dieną, apie 09.30 valandą, (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu su motina E. V., rankoje turėdamas peilį, juo grasino motinai E. V., sakydamas, kad ją papjaus ir taip grasino ją nužudyti, tokiu būdu nukentėjusiajai E. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
S. V. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su savo motina E. V., jai priklausančiame dviejų kambarių bute kur yra ir registruotas. Su motina E. V. santykiai yra labai prasti, nesugyvena, labai dažnai pykstasi, konfliktai dažniausiai kyla, kai motina būna neblaivi. Pats irgi nevengia išgerti ir tai dažnai būna konfliktų priežastis. Yra išsiskyręs, neįgalus, važinėja invalido vežimėlyje, bet vaikšto ir su ramentais. Šiuo metu yra susiradęs moteriškę, draugę, kuri aplanko, apskalbia, su ja pabendrauja. Motina E. V. nesutaria su ja, todėl ir kyla konfliktai. 2014 metų vasarą, gali būti birželio mėnesio pradžioje, kaip nurodyta pranešime, pripažįsta, kad tada buvo neblaivus, kai vėl kilo konfliktas su motina, rankoje turėta dilde sudavė jai į galvą, po to, gali būti, kad ir ramentu trenkė per koją. Dėl to pripažįsta, gailisi, kad taip pasielgė. Dar po kelių dienų, kai vėl kilo eilinis konfliktas su motina, tada po kambarį važinėdamas vežimėliu, gali būti, kad buvo kažkiek išgėręs, ir galėjo savo motinai kažką pagrasinti, gali būti, kad rankose turėjo peilį, kad juo mosikavosi, bet realiai jo naudojęs nebūtų, norėjo pagąsdinti. Tą kartą motina pasikvietė kaimynę R. D., kuri buvo atėjusi, matė, kad buvo konfliktas su motina, matė jį sėdintį invalido vežimėlyje. Peilį buvo numetęs ant žemės, koridoriuje prie kambario durų. Gailisi, kad konfliktų metu pasikarščiavo, kad pagrasino motinai, kad jai sudavė smūgius (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. V. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos įrodymais:
Nukentėjusioji E. V. parodė, kad kartu su neįgaliu sūnumi S. V. gyvena jai priklausančiame dviejų kambarių bute. Sūnus apie metu laiko ėmė artimiau bendrauti su vietos gyventoja E. M., kuri yra ištekėjusi už kito vyro.Kadangi jos pažiūros yra senamadiškos, tokį jų bendravimą traktuoja kaip paleistuvavimą ir būtent dėl šių priežasčių su sūnumi dažnai kyla ginčai. Dėl šios priežasties 2014-06-05 apie 21.30 val., namuose kilo konfliktas su neblaiviu sūnumi S. V., kuris rankoje turėta dilde vieną kartą sudavė per galvą, o dildei iškritus iš rankų, paėmęs ramentu juo po vieną kartą sudavė per kairės kojos blauzdą bei karės rankos riešą, taip padarydamas sumušimus. Dėl tų pačių priežasčių namuose kilo žodinis konfliktas ir 2014-06-12, apie 9.30 val., kurio metu sūnus pasiėmęs atlenkiamą peilį juo grasino, sakydamas, kad papjaus. Išsigandusi realaus sūnaus grasinimo, pasiskambino kaimynei R. D. kuriai nedelsiant atėjus, sūnus peilį numetė ant grindų ir pasišalino į savo kambarį (b. l. 9-10).
Liudytoja R. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name. E. V. yra kaimynė, gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje. Ji gyvena su savo sūnumi S. V., kuris yra neįgalus, turi invalidumą. E. V. su savo sūnumi nesugyvena, pykstasi. Pagrinde pykčiai kyla todėl, kad pas S. V. pradėjo lankytis moteriškė E. M. ir jie kartu girtauja E. V. priklausančiame bute. Kiek atsimena, 2014 metų vasarą, galėjo būti birželio mėnesį, dienos nebeatsimena, apie kokią 9.30 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. V. ir pasakė, kad sūnus S.V. ją puola peiliu. Kadangi ir anksčiau būdavo konfliktų, su E. V. buvo sutarę, kad jei namuose kyla koks nors konfliktas, ji jai paskambins. Tą dieną, kai sulaukė skambučio, iš karto nuėjo pas kaimynę ir įėjusi į kambarį pamatė, kad prie E. V. kambario durų, invalido vežimėlyje sėdi S. V., o ant grindų, šalia invalido vežimėlio matė numestą atlenkiamą peilį, kuris buvo užlenktoje padėtyje. Matė, kad tuo metu E. V. buvo savo kambaryje, stovėjo prie lango, buvo išsigandusi, verkė. Palaukė, kol ji apsirengė, pasiėmė kažkokius savo dokumentus ir kartu išėjo iš buto. Kol laukė, S.V. teisinosi, kad nieko nedarė. Matė, kad jis buvo girtas. Dar E. V. yra sakiusi, kad sūnus S.V. jai dilde trenkė į galvą, turėtu rankoje ramentu trenkė per kojas. To paties įvykio nematė, bet atsimena, kad E. V., tikriausiai iš karto po sumušimo, buvo išėjusi į namo kiemą ir jai nuo galvos plaukų ir veido nuvalė bėgantį kraują. Jai buvo prakirsta galva. Tas įvykis galėjo būti keliomis dienomis anksčiau, nei kai ji man skambino, kad sūnus ją puola su peiliu (b. l. 13-14).
2014-06-16 Pasvalio rajono apylinkės teisme gautu E. V. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-06-12 namuose sūnus S. V. jai grasino peiliu (b. l. 7).
2014-08-08 Pasvalio rajono teismo nutartimi, kuria atsisakyta pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka ir teismui pateiktas skundas perduotas prokurorui (b. l. 5-6).
2014-06-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 844/14(05), kurioje nurodyta – E. V. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairio riešo sąnario srityje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku 2014-06-05 apie 21.30 val., į ką nurodo žaizdos gijimo požymiai, gelsvas kraujosruvų atspalvis. Dėl nustatytų sužalojimų E. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 8).
Byloje esančių įrodymų visetas duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad S. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., įrodyta visiškai, veikos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos tinkamai.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – S. V. neregistruotas psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitose (b. l. 23); Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pumpėnų seniūnijos seniūnė charakterizuoja neigiamai (b.l. 21), neteistas (b. l. 27); administracine tvarka metų laikotarpyje baustas: 2014-07-31 pagal LR ATPK 188(20) str. – 50 Lt (14 Eur) bauda (b. l. 26).
S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę (LR BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus.
Baudžiamoji byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, nes S. V. prisipažino kaltu, byloje taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos. Su prokuroro siūloma skirti bausme ir dydžiu kaltinamasis sutinka (b.l. 34).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. skirti bausmę - 10 mėn. laisvės apribojimo.
S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti bausmę – 9 mėn. laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę - 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant S. V. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., S. V. skirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant S. V. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Išaiškinti S. V., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.