Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjoms advokatėms Stasei Kupčiūnienei, Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. M. K., T. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., anksčiau neteistas (2010-05-24 Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi pripažintas kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 2 p., 9 p., 178 str. 2 d.;

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., teistas: 1) 1992-01-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. pritaikius BK 25' str. lygtinai, priverstinai įdarbinant; 2) 1992-03-26 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 228 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu. Remiantis BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 1995-04-03 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. Remiantis BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 1996-09-03 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 43 str. dalinai prijungta neatlikta bausmė 6 mėn. pagal 1995-04-03 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendį. Galutinė bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; 5) 1996-11-26 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. BK 35 str. su 1/3 turto konfiskavimu. Remiantis BK 42 str. 3 d. subendrinus bausmę su 1996-09-03 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu galutinė bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 2 p., 9 p., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. ir S. K. 2010 m. rugsėjo 25 d. apie 21.30 val., apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) Jonavos r., prie (duomenys neskelbtini) miško masyvo, H. K. priklausančioje gyvenamojoje priekaboje „Tabbert 460/1“, veikdami kartu bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų, siekdami sau turtinės naudos – atlygio už H. K. atliktus darbus, tyčia sudavė dėl senyvo amžiaus buvusiam bejėgiškumo būklėje H. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 9 smūgius kumščiais į galvą, krūtinę, abi kojas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam H. K. poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus veide, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje, kaktoje, lūpose, ties kaire akimi, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, dešinio VI šonkaulio lūžimą, odos nubrozdinimus abiejose kojose, nuo ko H. K. laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 10.30 val. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. apie 8.30 val., mirė – t. y. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė, buvusį bejėgiškumo būklėje, H. K..

Be to, K. S. ir S. K., 2010 m. rugsėjo 25 d. apie 21.30 val., apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) Jonavos r., prie (duomenys neskelbtini) miško masyvo, H. K. priklausančioje gyvenamojoje priekaboje „Tabbert 460/1“, kartu veikdami bendrininkų grupėje, iš karto po H. K. sužalojimo, siekdami užkirsti kelią galimam pagalbos kvietimui, atvirai pagrobė svetimą, H. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6610i“ su SIM kortele bendros 100 litų vertės bei 2 butelius 0,5 l talpos nenustatytos vertės nenustatyto alkoholinio gėrimo.

K. S. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. padarymo, kaltu neprisipažino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodė, kad pas H. K. buvo nuėjęs kartu su S. K.. Teigė, kad nukentėjusįjį mušė S. K., o jis – K. S., sudavė vieną vidutinio stiprumo smūgį kumščiu į krutinę, į veidą nemušė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-29 apklaustas įtariamuoju K. S. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. pavakare, dviračiu atvažiavo pas S. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, nes norėjo grąžinti pasiskolintą dviratį. S. K. pasiūlė jam eiti pas H. K. „paimti“ du avinus, nes artėjo S. K. kaimyno „Z.“ gimimo diena. Kaip suprato žodį „paimti“, negali pasakyti. Sutiko eiti kartu, nes norėjo H. K. paprašyti, kad jis jam sumokėtų už medžių vežimą iš miško, tikslios sumos, kurią jam skolingas nukentėjusysis pasakyti negali. Pas H. K. ėjo laukais, jį rado pievoje apie 200 metrų atstumu nuo jo namelio ant ratų, jau buvo sutemę. H. K. pagaliu vaikė avis, dešinėje rankoje laikė plaktuką. S. K. pasakė H. K.. kad jam duotų du avinus šašlykams, tada H. K. pasisukęs į K. S. pasakė, kad palydėtų S. K., jis lydėti atsisakė. H. K. užsimojo plaktuku prieš S. K.. S. K. sugriebė H. K. už rankos ir smūgio išvengė, laikydamas jį už rankos, dešinės rankos kumščiu smūgiavo H. K. į galvą, kairį skruostą. Kiek smūgių S. K. sudavė nežino, bet teigė, kad nemažai. Po kažkurio iš smūgių, H. K. nukrito ant žemės, o S. K. jį užgulęs ėmė lenkti į priekį jo galvą, kažkuri H. K. kūno dalis tuo momentu trakštelėjo. K. S. teigia, kad H. K. tuo metu negynė, bet ir nemušė. Kadangi dėl girtumo troškino, todėl nuėjo į vagonėlį atsigerti vandens, kai grįžo, keldamas už pažastų, padėjo H. K. atsistoti, ir, nuvedęs į vagonėlį, pasodino ant gulto. H. K. atsisėdus, jo paklausė, kada sumokės už atliktą darbą, išgirdęs atsakymą, kad sumokės tada, kai gaus pensiją, jis kairės rankos delnu sudavė H. K. smūgį į dešinę veido pusę, jam atrodo, kad smūgį sudavė į skruostą, nuo ko H. K. loštelėjo atgal ir atsirėmė į lovos atramą. Po suduoto smūgio išėjo iš vagonėlio ir su S. K., nusipirkę degtinės, nuėjo pas „Z.", kuriam S. K. pasakė, kad jis sumušė H. K., parodė jam mobiliojo ryšio telefoną šviesios spalvos korpusu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-30 apklaustas įtariamuoju K. S. parodė, kad jam su S. K. nuėjus pas H. K., jis liko kieme, o gal buvo ant vagonėlio laiptų, kai matė, kad vagonėlyje S. K. atėmė iš H. K. telefoną, paguldė jį ant gulto ir mušė kumščiu į galvą. Po maždaug 20 minučių prašė S. K. liautis mušus, bandė jį atitraukti, bet S. K., atsisukdamas, sudavė jam smūgį kumščiu į galvą už kaires ausies. S. K. nustojo mušti H. K.. H. K. pasakė išimti iš spintelės virš gulto butelį degtinės, kurią visi trys išgėrė. Namelyje H. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę, nes jis jam kažką pasakė. Teigė, kad S. K. pas H. K. ėjo norėdamas pavogti avį, kodėl ėjo kartu, žinodamas apie jo ketinimus, nežino. Galvoja, kad S. K. su juo ėjo pas H. K., nes žinojo, kad jis – K. S., yra neįgalus dėl psichines sveikatos ir turi „apsiimti“ H. K. nužudymą. Jiems būnant pas S. K. kaimyną „Z.“, matė, kaip S. K. rodė telefono aparatą, kurį S. K. atėmė iš H. K., kad jis neskambintų policijai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-14 apklaustas įtariamuoju K. S. dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. kaltu neprisipažino, pasiliko prie parodymų duotų 2011-05-30. Teigia, kad H. K. nežudė, pas jį ėjo norėdamas gauti atlygį už atliktus darbus, H. K. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į krūtinę. Negalvoja, kad tokiu būdu galėjo H. K. nužudyti, nepaisant to, kad jis jau buvo senyvo amžiaus. Teigia, kad H. K. stipriai sumušė S. K..

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-14 apklaustas įtariamuoju K. S. dėl pareikšto įtarimo pagal BK 178 str. 2 d. kaltu neprisipažino, parodė, kad butelių su alkoholiu nevogė. S. K. H. K. paklausus ar turi degtinės, H. K. liepė jam – K. S., iš spintelės išimti butelį degtinės. Jis paėmė vieną, o ne du butelius, kurį trise išgėrė, kitą butelį S. K. nupirko pakeliui į „Z.“ namus. Teigė, kad matė telefono vagystę, ir, kad nebuvo susitarę jo vogti, tačiau, matydamas vagystę, S. K. nesakė telefoną grąžinti.

S. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 2 p.. 9 p. padarymo, kaltu neprisipažino. Jis teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad K. S. 2010-09-24 jam atvarė dviratį ir kvietė eiti pas H. K., tačiau jis eiti nenorėjo, sakė, kad H. K. jam už darbus alkoholiu sumokėjo. Įkalbėtas eiti kartu su K. S. pas H. K., nuėjo tiesiai per pievą. Teigė, kad prie H. K. vagonėlio nėjo, matė, kad K. S. su H. K. kalbasi, vėliau pamatė, kad H. K. klūpi, o K. S. jį muša. K. S. sakė, kad H. K. jam neatiduoda pinigų. Pats H. K. nei vieno smūgio nesudavė, stovėjo apie dvidešimt ar trisdešimt metrų nuo jų. Jie abu palydėjo H. K. į vidų, kur K. S. vėl ėmė mušti H. K.. Kai pasakė K. S., kad nemuštų H. K.. K. S. apsiramino. Pas H. K. ant stalo gulėjo du telefonai, vieną paėmė jis, o kitą K. S., kuris paimtą telefoną išmetė. Teigė, kad telefoną paėmė tam. kad H. K. neskambintų į policiją. K. S. iš spintos ištraukė butelį alkoholio, kurį jie pasiėmė ir, suvartoję alkoholį, išsiskirstė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-29 apklaustas įtariamuoju S. K. parodė, kad 2010-09-25 apie 16 valandą, pas jį atėjo ar atvažiavo dviračiu K. S. ir pasiūlė nueiti pas H. K., nes jis K. S. yra skolingas ir žadėjo už darbus duoti avį. Pas H. K. nuėjo apie 17 val., jis buvo kieme prie savo vagonėlio. K. S. vienas priėjo prie H. K., jų pokalbio negirdėjo. Stovėjo už vagonėlio kampo maždaug dvidešimt penkių metrų atstumu ir pasilenkęs pamatė, kad K. S. dešinės rankos kumščiu keletą kartų smūgiavo H. K. į galvą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali. Po vieno iš smūgių H. K. suklupus ant vieno kelio, jis išlindęs iš priedangos K. S. ramino, kad nustotų mušti. Padėjo H. K. atsistoti. K. S. padedamas, H. K. įlipo į vagonėlį. H. K. iš galvos srities gausiai kraujavo, iš kur konkrečiai pasakyti negali. Iš pradžių į vagonėlį nėjo, bet išgirdęs, kad patalpoje K. S. vėl muša H. K. įėjo į vagonėlį ir prašė, kad muštynės baigtųsi. Kiek buvo suduota smūgių, ir, kuo buvo suduodami smūgiai, jam nematant, nežino, bet mano, kad suduota buvo apie penkis ar šešis smūgius. Įėjęs į vagonėlį, matė H. K. sėdintį ant gulto, o K. S. stovėjo priešais H. K. ir viena ranka, sugriebęs už gerklės, jį smaugė. Kai sušuko K. S., kad baigtų, jis H. K. paleido, bet sudavė sėdinčiam kumščiu dar du smūgius į veido sritį. Jis K. S. pasakė, kad H. K. gali pranešti policijai, todėl, siekdamas užkirsti tam kelią, nuo staliuko paėmė sidabrinės spalvos korpusu mobiliojo ryšio telefoną ..Nokia" ir įsidėjo jį į kišenę. K. S. iš viršutinės spinteles išėmė du butelius pusės litro talpos naminės degtines, vieną butelį išgėrė H. K. vagonėlyje, H. K. kartu negėrė. Išgėrę degtinę, prietemoje išėjo iš H. K. namų. Nuėjo pas Z. T., ten išgėrė antrą paimtą butelį degtinės. Išgertuvių metu Z. T. pasakė, kad buvo pas H. K., jei gerai pamena sakė, kad ėjo avino, ar K. S. sakė, kad sumušė H. K., neprisimena. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pokalbio detalių neprisimena. Z. T. parodė iš H. K. paimtą telefoną, išėmė kortelę ir davė Z. T. sunaikinti, kad niekas negalėtų į telefoną paskambinti. Kai išgėrė turėtą alkoholį, išėjo namo. o K. S. liko. Grįžęs namo, H. K. mobiliojo ryšio telefoną padėjo virtuvėje ant šaldytuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-15 apklaustas įtariamuoju S. K. dėl pareikšto jam įtarimo pagal BK 178 str. 2 d. kaltu prisipažino pilnai. Parode, kad pagrobė du butelius alkoholinio gėrimo, kuriuos iš spintelės paėmė K. S., ir mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną pagrobė nuo spintelės, H. K. matant. Dėl pareikšto įtarimo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. kaltu neprisipažino, teigė, kad H. K. smūgių nesudavinėjo ir jo nežudė.

Kaltinamųjų S. K. ir K. S. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji Rūta M. K. parodė, kad H. K. jos vyras, gyveno santuokoje. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) seniūniją, Jonavos rajoną laikinai pagyventi, turėjo sodybą prižiūrėjo sodybą, padėjo šeimai, buvo nusipirkęs du namelius. Apie H. K. mirtį 2010-09-28 jai pranešė apie 9.30 val. seniūnas K.. Pranešė, kad H. K. rastas sodyboje nužudytas. Prašo priteisti 3604 Lt turtinei žalai ir 91600 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė pergyvenimus, stresą, liko viena, dėl laidojimo patyrė ir turtinę žalą.

Nukentėjusysis T. K. parodė, kad H. K. yra jo tėvas, su juo bendravo pastoviai, tėvas jam padėdavo finansiškai, padėdavo anūkei, padėjo statytis namą. duodavo maisto. Apie tėvo mirtį sužinojo 2010-09-28 iš į namus Klaipėdoje paskambinusio (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojo. Tą pačią dieną nuvyko į tėvo gyvenamąją vietą, abiejuose vagonėliuose matė išvartytus daiktus, o viename iš vagonėlių ant gulto ir šalia jo buvo daug kraujo. Su S. K. ir K. S. pažįstamas. K. S. dažnai lankydavosi tėvo gyvenamojoje vietoje, atlikdavo smulkius pavedimus. Kokiu būdu tėvas atsiskaitydavo su K. S., jis nežino. 2010-09-29 su mama buvo nuvažiavęs pas tėvo brolienę V. K., ji jiems papasakojo, kad 2010-09-28 - 29 d. pas ją į namus buvo užsukęs „Dzūkas" ir jai papasakojo, kad jam 2010-09-26, sekmadienį, nuvykus pas H. K., jis jam sakė, kad šeštadienį pas jį buvo atėjęs K. S. su S. K. ir lyg tai dar su „Z." ir jį sumušė. Prašė priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas J. V. parodė, kad 2010-09-26 po aštuntos valandos dviračiu atvažiavo pas H. K., jį rado sumuštą, jis negalėjo pasikelti, buvo visas kruvinas, stipriai sutinusiais ir pajuodusiais paakiais ir nosimi, sakė, kad jį sumušė K. S. ir S. K.. Apsirengęs jis buvo ilga mėlyna striuke, gulėjo be kelnių su trumpikėm. H. K. minėjo, kad buvo sumuštas šeštadienį (2010-09-25), kodėl buvo sumuštas, kokiu laiku ir kuo sumuštas neaiškino. H. K. paprašė, kad padėtų jam apsirengti ir paprašė, kad jis pažiūrėtų ar jo namelyje yra piniginė su dokumentais ir telefonas, norėjo apie sužalojimą pranešti policijai ir išsikviesti greitąją medicininę pagalbą. Padėjo apsimauti kelnes. Spintelėje rado rudos spalvos piniginę, joje buvo Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir dvidešimt litų, apie tai, kad piniginėje trūktų pinigų, H. K. neužsiminė. Mobiliojo ryšio telefono nerado. Padėjo jam išeiti į kiemą ir pasodino ant vežimo krašto. Pas H. K. pabuvo apie pusę valandos. Tą pačią dieną kaime sutiko J. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, jai papasakojo, kad stipriai sumuštas H. K., ir, kad H. K. sakė, kad jį sumušė K. S.. 2010-09-28 dviračiu nuvažiavęs pas H. K., rado jį gulintį ant žemės maždaug keturių metrų atstumu nuo vežimo prie kurio jį paliko. H. K. vilkėjo tuos pačius drabužius, gulėjo ant kairio šono susirietęs, buvo sustingęs, burna blizgėjo, suprato, kad H. K. miręs. Nuėjo pas G., G. paskambino policijai.

Liudytojas V. B. parodė, kad tvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad S. K. pažįsta, nes gyvena tame pačiame kaime, o su K. S. susipažino lankydami (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. 2010-09-27 apie 11 valandą atėjo į Jonavos autobusų stotį, nes autobusu Jonava-(duomenys neskelbtini) norėjo grįžti į namus. Autobuso laukimo vietoje sutiko K. S., jis buvo blaivus. K. S. jam įtikinamai papasakojo, kad šeštadienio vakare (2010-09-25), jis (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, su S. K. ir dar su kažkuo vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi pritrūko pinigų, nutarė eiti pas H. K. pavogti, nes H. K. buvo užsiminęs K. S., kad jo savaitgalį nebus namuose. K. S. jam pasakė, kad su S. K. nakties metu ėjo prie H. K. vagonėlių ir pamatė languose šviesą. H. K. atidarius duris, S. K. plaktuku sudavė smūgį H. K. lyg į galvą ir tada namelyje abu ieškojo pinigų. Toliau pasakojo, kad H. K. jiems pasakė, kad pinigų namuose nelaiko, kad pinigai užkasti po kažkuria egle, kad atidavė turėtus keturiasdešimt litų ir prašė, jog jo nemuštų. Pasakė, kad H. K. daugiau mušė S. K., bet ir jis pats sudavė maždaug porą smūgių, kuo sudavė smūgius, ir, į kurią vietą, neminėjo. Taip pat sakė, kad ieškojo pinigų po eglėmis, ir, kad S. K. pavogė H. K. telefoną, kad H. K. vagonėlyje rado ir pasiėmė degtinės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas V. B. davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 131-136).

Liudytojas A. I. parodė, kad tvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad pažįsta K. S., su juo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje vienoje klasėje, o S. K. yra jo kaimynas, gyvenantis aštuonių butų name, viename aukšte. 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, bet žino, kad buvo šeštadienis, apie dvyliktą valandą namo kiemo pavėsinėje (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, matė alų geriančius S. K., V. I., S. K., S. S., kurie jį pakvietė išgerti alaus kartu. Išgertuvių metu apie H. K. niekas nekalbėjo. Pasibaigus alkoholiui, apie 14 - 14.30 val. S. K. siuntė S. K. ir S. S. į parduotuvę nupirkti alkoholio, jie apsistumdė. Nenorėdamas tame dalyvauti, nuo kompanijos atsiskyrė. Tą dieną S. K. daugiau nematė. Sekmadienį ryte apie 10 val. buvo su tėvu ir K. P. namo kieme, kur atėjęs apsvaigęs S. K., girdamasis, papasakojo, kad vėlaus vakaro ar nakties metu kartu su K. S. buvo nuėję pas H. K., tačiau tiksliai nepamena ar pavogti avį ar paimti pinigų. Sakė, kad K. S. sumušė H. K., ir, kad jis pats sudavė H. K. kelis smūgius. Kuo ir kodėl mušė, kokiu būdu, S. K. nepasakojo.

Liudytojas V. I. parodė, kad tvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad S. K. pažįsta, nes jis gyvena kaimynystėje, tame pačiame aukšte, o K. S. mokėsi su jo sūnumi A. vienoje klasėje (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, bet žino, kad buvo šeštadienis, ryte kartu su sūnumi A. I., Sauliumi ir D. K., ir S. K. namo kiemo pavėsinėje gėrė alų. Dar kartą S. K. apie 16-17 val. matė pavėsinėje, daugiau tą dieną jo nematė. Nakties metu pabudęs (laiko nurodyti negali) girdėjo iš Z. T. buto sklindančius vyriškus balsus. Sekančią dieną, sekmadienį, jam, sūnui ir dukters sugyventiniui būnant namo kieme, į kiemą atėjo stipriai apsvaigęs S. K. ir papasakojo, kad vakar, šeštadienį, jis su K. S. buvo nuėję pas H. K., kad su juo susipyko, ir jį sumušė, sakė, kad iš H. K. parsinešė jo mobiliojo ryšio telefoną.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu liudytojos V. I. davė analogiškus parodymus (t. 2., b. l. 4-9).

Liudytojas K. P. (parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies, 1 punkto pagrindu) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-09-25, šeštadienį apie 11 val. namo kiemo pavėsinėje matė alkoholinius gėrimus vartojančius D. K., S. K., S. K., V. I., S. S.. 2010-09-26 ryte apie 9-10 val. su V. I. ir A. I. buvo namo kieme, kai iš namo laiptinės išėjęs stipriai girtas S. K. papasakojo, kad šeštadienio vakarą ar tai naktį jis su K. S. buvo pas H. K. ir jį sumušė. Kalbėdamas jis sakė, kad „mes buvom", „mes sumušėm“, iš to suprato, kad visus H. K. atžvilgiu atliktus veiksmus jie padarė kartu. Tuo metu į kiemą išėjusi S. K. žmona kalbėjo, kad nesupranta kodėl jie sumušė H. K. (t. 2, b. l. 20-11).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2010-09-26 apie 8.10 val. matė nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės (duomenys neskelbtini) kaimo link dviračiu pravažiuojantį J. V., kuris po valandos atvažiavo pas ją ir papasakojo, kad nuvykęs pas H. K., rado jį stipriai sumuštą. H. K. sakė, kad K. S. ir S. K. jį sumušė.

Liudytojas V. B. parodė, kad iš matymo žino K. S. ir jo tėvą V. S.. H. K. pas jį užsukdavo atsigerti vandens ir pailsėti. Paskutinį kartą jį matė prieš mėnesį iki jo mirties. Apie H. K. mirtį jam pranešė J. iš (duomenys neskelbtini) vadinamas „Dzūku". Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino.

Liudytojas M. J. parodė, kad K. S. ir V. S. pažįsta, bet nebendrauja, bendravo tik su S. K.. H. K. pažinojo, kartais ateidavo. Paskutinį kartą jį matė prieš tris ar daugiau dienų iki mirties. Apie H. K. mirtį sužinojo iš „Dzūko" . Sekmadienį H. K. nematė.

Liudytojas Č. M. parodė, kad K. S. pažįsta iš matymo, jį matydavo kartu su H. K. važinėjantį arkliu kinkytu vežimu. Paskutinį kartą H. K. matė 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, buvo šeštadienis, iš ryto arkliu važiavo, paskui grįžo. Sekančią dieną iš „Dzūko" sužinojo, kad H. K. sumuštas. Praėjus kuriam tai laikui, jam važiuojant autobusu iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Jonavą, prie jo prisėdęs vyras prisistatė esąs K. S. tėvas, sakė, kad jo sūnus suimtas, nors H. K. nežudė, aiškino, kad dėl H. K. mirties yra kaltas „Dzūkas" ir čigonai, kuo jie kalti nesakė. K. S. tėvui nesakė, kad matė H. K. sekmadienį vaikščiojantį po kaimą, nes to nebuvo.

Liudytoja D. K. Lietuvos Respublikos BPK 82 straipsnio 2 punkto pagrindu atsisakė duoti parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes S. K. jos vyras, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus ir buvo įspėta pagal BK 235 straipsnį, todėl jos parodymai pagarsinami BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, patikrinant juos kitų surinktų įrodymų kontekste. Liudytoja parodė, kad S. K. yra jos sutuoktinis. 2010-09-25, šeštadienį, S. K. jų namo kieme su kitais kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus, apie 18-19 val. grįžo, buvo stipriai apsvaigęs ir nuėjo miegoti. K. S. į jų namus atėjo apie 21 val. Abu vyrai buto virtuvėje kalbėjosi ir rūkė, o po 21 val. iš buto išėjo, išgirdo, kad jie užėjo į butą pas Z. T.. Naktį, pabudusi, apie 3 val. Z. T. bute girdėjo triukšmą, panašų į išgertuvių garsus, suprato, kad S. K. pas Z. T. vartoja alkoholį. 2010-09-26, sekmadienį, apie 9 val., pašėrusi gyvulius, grįžusi namo, rado K. S. ir S. K. besikalbančius virtuvėje, pabuvęs apie 10 minučių K. S. išėjo. Po kurio tai laiko, ji dviračiu važiavo pas draugę pasiimti pieno ir pakeliui sutiko K. S. ir Z. T., einančius (duomenys neskelbtini) kaimo link. Pietų metu pas ją atvažiavusi J. B. papasakojo, kad neseniai pas ją užsukęs „Dzūkas“, kuris lankėsi pas H. K., jai papasakojo, kad rado H. K. stipriai sumuštą, kuris jam sakė, kad šeštadienį pas jį buvo atėję K. S. su S. K. ir dar lyg su vienu vyru ir jį sumušė. Kiek vėliau apie tai ką sužinojo iš J. B., paklausė S. K.. S. K. paaiškino, kad pas H. K. gėrė alkoholinius gėrimus, sakė, kad H. K. nemušė, kad mušė K. S., kodėl mušė, ir, ko ėjo pas H. K., nesakė. Minėjo, kad iš H. K. paėmė butelį degtinės ir suvartojo pas Z. T., taip pat paėmė H. K. telefoną, kad jis negalėtų pranešti policijai. Po S. K. sulaikymo, pas ją buvo atvažiavę K. S. tėvai, aiškino, kad jų sūnus dėl nieko nekaltas, siūlė tartis ką daryti, kad jo nenuteistų, K. S. tėvas sakė, kad jam keista, kodėl „Dzūkas“ važiavo pas H. K., ir, kad gal jis pats sumušė H. K., o K. S. su S. K. pas jį apsilankė po sumušimo.

Liudytoja L. S., kad K. S. yra jos sūnus, nuo mažens turi protinę negalią, yra įrašytas į psichiatro įskaitą, būdamas blaivus sūnus be jokių priežasčių įniršta, o pavartojęs alkoholio įniršta itin dažnai. 2010-09-25, šeštadieni pavakare K. S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas K. dviračio grąžinti, tą vakarą nakvoti namo negrįžo. Sūnus nepasakojo, kad 2010-09-25 būtų lankęsis pas H. K., apie jokį konfliktą neužsiminė. Matėsi, kad sūnus iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, jokių sužalojimų ant sūnaus matomų kūno vietų nepastebėjo.

Liudytojas V. S. parodė, kad K. S. jo sūnus. Su sūnumui apie įvykį kalbėjo kai lankė jį tardymo izoliatoriuje. Sūnus jam sakė, kad ėjo su K. pas H. K. pinigų, nes norėjo išgerti ir kad jiems nuėjus H. K. užsimojo K. plaktuku, o K. netoliese pamatė kirvį ir juo porą kartų smūgiavo K., į kurią kūno vietą smūgiavo nežino. Kokiu paros metu įvykis buvo sūnus neminėjo, sakė, kad jis tik vieną kartą stuktelėjo delnu H. K. į galvą. Nemano, kad sūnus kartu su K. nužudė H. K., kadangi pas jį lankėsi 2010-09-25, šeštadienį, o 2010-09-26, sekmadienį, po pietų H. K. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) kaime ir buvo užėjęs pas J. ,M., „Bučiuką“.

Liudytojas Z. T. parodė, kad 2010-09-25, šeštadienį, apie 22 val. pas jį į namus atėjo S. K. ir K. S., atsinešė pusės litro talpos naminės degtines butelį, abu buvo gerokai apsvaigę. Jie kalbėdami užsiminė, kad buvo pas H. K., konflikto metu susimušė, jie neminėjo dėl ko įvyko konfliktas ir, kas konkrečiai, ir, į kurias kūno vietas H. K. sudavinėjo smūgius. Ar iš H. K. namų K. S. su S. K. ką nors atsinešė, jis nežino, nes jokių daiktų nerodė ir apie jų paėmimą nekalbėjo.

Liudytojas A. A. (parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies, 1 punkto pagrindu) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nei K. S., nei S. K., nei H. K. nepažįsta. Kai pirmą kartą su „Dzūku“ keitėsi arkliais, jis jam papasakojo, kad netoli kaimo rado nužudytą senuką, jo duomenų neminėjo. Nužudytojo asmens tapatybe nesidomėjo, kadangi jokių pažįstamų tose vietovėse neturi (t. 1, b. l. 121-122).

Liudytojas K. D. parodė, kad jam žinomi (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai K. S. ir S. K., jų asmeniškai nepažįsta. Seniūnija buvo H. K. davusi vieną iš Kauno apskrities VPK gautų telefonų. Po kurio laiko H. K. jam pasakojo, kad savo gyvenamoje vietoje buvo sumuštas ir iš jo buvo atimtas Kauno apskrities VPK dovanotas mobiliojo ryšio telefonas. Žino. kad H. K. be mobiliojo ryšio telefono gauto iš Kauno apskrities VPK, turėjo kitą mobiliojo ryšio telefoną, kurio modelio nežino.

Liudytoja N. M. parodė, kad asmeniškai pažinojo H. K.. bet pas jį nesilankydavo. Vietovė, kurioje H. K. gyveno iš tėvų paveldėtame žemes sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) miško masyvo pakraštyje, randasi (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Jonavos rajone.

Liudytojas A. G. parodė, kad H. K. pažinojo, apie įvykį nieko nežino. 2010-09-28 apie 8.30 val. „Dzūkas“ pranešė, kad H. K. negyvas, tada jis paskambino policijai.

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2010 metų pabaigoje į Žeimių seniūniją atvyko vyras, kurio duomenų nežino ir atnešė piniginę, kurioje buvo H. K. vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Dokumentai buvo atiduoti H. K. sūnui. Apie nužudymą nieko nežino.

Liudytoja G. M. parodė, kad H. K. pažinojo apie du metus, jis du, tris kartus per savaitę atvažiuodavo vandens, nusipirkti pieno. 2010-09-26 iš „Dzūko" ryte sužinojo, kad jis aplankė H. K. ir rado jį sumuštą. 2010-09-28 "Dzūkas" pranešė apie H. K. mirtį.

Liudytojas S. K. parodė, kad apie H. K. nužudymą sužinojo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų, jie kalbėjo, kad H. K. nužudė K. S. ir S. K., apie tai sužinoję iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo „Dzūko", nes „Dzūkui" apie tai pasakė pats H. K..

Liudytoja V. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Ji parodė, kad H. K. - jos sutuoktinio brolis. Paskutinį kartą H. K. matė 2010-09-25 apie 16-17 val., buvo atvažiavęs pas ją arkliu kinkytu vežimu. 2010-09-28 pas ją atvažiavo „Dzūkas" ir pasakė, kad rado H. K. mirusį. Taip pat pasakė, kad 2010-09-26 apsilankė pas H. K., kuris jam pasakė, kad pas jį 2010-09-25 buvo atėję K. S. su S. K. ir lyg „Zigmeliu“, ir jį sumušė.

Liudytojas D. T. (specialistas) parodė, kad H. K. sužalojimai padaryti laikotarpyje nuo kelių valandų iki pusės paros. Ant H. K. rankų savigynos požymių, sužalojimų, kurie būtų padaryti ginantis, nėra. Odos nubrozdinimai kojose padaryti kietais bukais daiktais, kurie galėjo atsirasti ir pačiam krentant, ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. H. K. mirties priežastis - galvos trauma, dėl galvos sužalojimų įvyko nukentėjusiojo mirtis.

2011 m. vasario 1 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas pagalvės užvalkalas su sutepimais, tuščias pakelis cigarečių, piniginė su joje esančiais daiktais ir dokumentais, paimtais 2010-09-28 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) sen. Jonavos r. (t. 1, b. l. 22-29).

2010 m. lapkričio 8 d. papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta gyvenamoji priekaba „(duomenys neskelbtini)1“, stovinti namo, esančio (duomenys neskelbtini)Kėdainių rajone, kieme (t. 1, b. l. 31-32).

2010-11-08 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įtariamasis K. S. parodė vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini) miško masyvo, (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r., į kurią 2010-09-25 vakare jis atėjo kartu su S. K., turėdamas tikslą gauti atlygį už atliktą darbą, o S. K. pavogti avį. Jis parodė vietą prie betonuotos aikšteles, kur matė S. K. suduodant į smūgius H. K., tuometinę savo buvimo vietą arčiau pamiškės, prie įvykio melu stovėjusio mikroautobuso; vietą aikštelėje, kur stovėjo gyvenamoji priekaba, į kurią H. K. juos pasikvietė, vietą kieme, kur S. K. dar kartą sudavinėjo H. K. smūgius bei pasišalinimo iš įvykio vietos kryptį. Pratęsus parodymų patikrinimą vietoje Kauno g. 46, Šėlos mstl., Kėdainių raj., - namo kieme, kur po įvykio buvo atgabenta gyvenamoji priekaba, įtariamasis K. S. parodė vietas gyvenamojoje priekaboje, kur S. K. sudavinėjo smūgius H. K.; spintelę, iš kurios paėmė buteli alkoholinio gėrimo, kiekvieno asmens sėdėjimo vietas išgertuvių metu bei vietą, kur būdamas sudavė H. K. vieną smūgį delnu į dešinįjį skruostą, parodė kitas aplinkybes (t. 2 b. l. 144-159).

2010-10-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolu patvirtinama, kad įtariamasis S. K. parodė vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini) miško masyvo, (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r., į kurią 2010-09-25 pavakario metu jis atėjo kartu su K. S., nes pastarasis norėjo pasiimti atlygį už atliktus darbus. Parodė vietą prie betonuotos aikštelės, kur matė K. S., suduodantį smūgius H. K., tuometinę savo buvimo vietą arčiau pamiškės, prie įvykio metu stovėjusio mikroautobuso; vietą aikštelėje, kur stovėjo gyvenamoji priekaba, į kurią po sumušimo K. S. padėjo įlipti H. K. bei pasišalinimo iš įvykio vietos kryptį. Parodymų patikrinimą vietoje pratęsus (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., - namo kieme, kur po įvykio buvo atgabenta gyvenamoji priekaba, įtariamasis S. K. parodė vietą prie gyvenamosios priekabos, kur būdamas girdėjo K. S. H. K. patalpoje suduodamus smūgius; vietas, kur buvo H. K. ir K. S. jam įėjus į vidų, pademonstravo jo akivaizdoje K. S. H. K. suduotus smūgius į galvą; parodė spintelę, iš kurios K. S. paėmė 2 butelius alkoholinio gėrimo, kiekvieno asmens sėdėjimo vietas išgertuvių metu bei vietą ant gulto, kur, pasišalindami iš įvykio vietos, paliko gulintį H. K.. Taip pat parodė vietą ant spintelės, nuo kurios pagrobė H. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną (t. 4., b. l. 16-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2651/10 (02) nurodoma, kad K. S. konstatuota du odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis savaitės bėgyje iki apžiūrėjimo Kauno skyriuje, (2010-09-29) tiek savigynos metu, tiek prie kitų aplinkybių, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tuojau vienas po kito. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t.3, b. l. 2).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2010-12-14 Nr. 83TPK-361 konstatuojama, kad, detalesniam ištyrimui bei diagnozės tikslinimui, rekomenduojama nukreipti tiriamąjį (K. S.) stacionarinės ekspertizės atlikimui į dienos ekspertinį skyrių (t. 3, b. l. 21-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2652/10 (02) nurodoma, kad S. K. konstatuota odos nubrozdinimas kairiajame dilbyje, kuris padarytas kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis savigynos metu ar prie kitų aplinkybių, prieš 5-2 dienas iki apžiūrėjimo Kauno skyriuje t.y. 2010-09-29, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 4., b. l. 32).

2011-02-03 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti nužudytojo H. K. drabužiai (striuke, kelnės, megztinis, marškiniai, kojinės, trumpikės) bei rankinis laikrodis, kurie 2010-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus (t. 1., b. l. 44-49).

2010-12-27 tarnybiniu pranešimu dėl telefonų išklotinių nustatyta, kad 2010-08-01- 2010-10-01 laikotarpiu H. K. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje fiksuoti H. K. ir L. S. bei V. S. kontaktai: L. S. 2010-09-24 16:29 val. skambino H. K. - pokalbio trukmė 793 s., V. S. analizuojamu laikotarpiu šešis karius skambino H. K.: 2010-09-21 15:10 val. (pokalbio trukmė 2 s), 15:12 val (pokalbio trukme 9 s), 15:20 val. (pokalbio trukmė 33 s), 2010-09-24 09:40 val. ir 15:55 val. pokalbio trukmė atitinkamai 36 s ir 304 s. 2010-09-25 10:42 val., pokalbio trukmė 76 s. Išklotinėje nėra fiksuotas H. K. bendravimas telefonu su D. K. (t. 1., b. l. 63).

H. K. LR piliečio paso Nr. 22221453. išduoto 2008-11-21 Jonavos PK MP kopija nustatyta, kad H. K. gimė (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo 74 metų amžiaus (t. 1, b. l. 20).

2011-02-01 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos K. S. sportines kelnės, kurias 2010-10-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytoja L. S. (t. 2, b. l. 15, 16-17).

2011-02-03 apžiūros protokolu patvirtina, kad apžiūrėti K. S. drabužiai: dveji marškinėliai trumpomis rankovėmis geltonos ir mėlynos spalvų, sportinis bliuzonas ir sportinės kelnės, kuriuos 2010-10-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas V. S. (t. 2, b. l. 27-31).

2011-02-07 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti įtariamojo S. K. drabužiai: 3 vnt. striukių, sportinis bliuzonas, bliuzonas, dvejos kelnės, kurias 2010-10-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytoja D. K. (t., 2., b. l. 46. 47-52).

2010 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1., b. l. 4-17) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos r., prie gyvenamosios priekabos rastas H. K. lavonas.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2011 m. kovo 23d. – balandžio 12 d. aktas Nr. 75U-I-24 (3 t., b. l. 41-45) patvirtina, kad įtariamasis K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu (2010-09-25) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas K. S. nereikalingas. Šiuo metu įtariamasis K. S. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, kas šiuo metu jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 968/10 (02) konstatuojama, kad H. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimais veide, muštinėmis žaizdelėmis nosies nugarėlėje, kaktoje, lūpose, ties kaire akimi, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. H. K. mirtis galėjo įvykti prieš 2-5 paras iki lavono tyrimo. Tam neprieštarauja tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. H. K. konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimai veide, muštinės žaizdelės nosies nugarėlėje, kaktoje, lūpose, ties kaire akimi, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, padaryti kietais bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti ir kumštis, ar koja, paveikiant galvą ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo kelių valandų iki, galimai, pusės paros. Kadangi iš šių trauminių poveikių neįmanoma išskirti kurį nors vieną, nulėmusį vidinius kraujo išsiliejimus smegenyse, todėl laikoma, kad mirtis įvyko nuo šių trauminių poveikių į galvą visumos. Sužalojimai galvoje gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dešinio VI šonkaulio lūžimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Gyvam toks sužalojimas būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimai abiejose kojose padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis tiek suduodant, tiek ir pačiam krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai padaryti galimai paros bėgyje iki mirties. Gyvam tokie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo šiuo atveju nėra galimybės. Sužalojimų H. K. rankose, kurie galėjo gautis ginantis nuo suduodamų smūgių, nėra. Sužalojimų padarymo metu H. K. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. Neatmetama galimybė, kad po patirtų trauminių poveikių į galvą iki sąmonės netekimo, H. K. galėjo atlikti valingus veiksmus. H. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nėra (t. 1, b. l. 36-43).

2011-02-01 apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 40-43) patvirtina, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 661 Oi“, kuris 2010-09-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojos D. K..

UAB „Jonavos spaustuvė“ (UAB „Bitė Lietuva“ verslo partneris) 2011-06-09 raštas (2 t., b. l. 45), patvirtina, kad telefonų aparatais „Nokia 661 Oi“' nebeprekiaujama. Naudoto telefono rinkos vertė 2010 m. rugsėjo mėnesį buvo apie 100-120 litų (2 t., b. l. 45).

2011-06-07 akistatos protokolas (t. 3., b. l. 61-67) patvirtina, kad K. S. ir S. K. pas H. K. ėjo, turėdami tikslą, gauti pinigų, kuriuos H. K. turėjo sumokėti K. S. už atliktą darbą. Kitų prieštaravimų pašalinti nepavyko.

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų - pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių - visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad H. K. nužudė K. S. ir S. K.. H. K. mirties priežastis buvo kaltinamųjų atliktų tyčinių veiksmų pasekmė, t.y. H. K. mirties priežastis kaltinamųjų suduotų smūgių į galvą visuma. Sužalojimai galvoje nukentėjusiajam gyvam esant būtų vertinami, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje gyvybės atėmimo bylose vertinama, kad, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė iškart po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Išanalizavus liudytojų parodymus, susiejus juos bylos faktinių aplinkybių visumoje, prieita išvada, kad būtent K. S. su S. K., veikdami kaip bendravykdytojai, kartu sumušė H. K., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Tai įrodyta liudytojų J. V., J. B.. Z. T., V. B., A. I., V. I., K. P., V. S., bei pačių kaltinamųjų K. S. ir S. K. parodymais. Visi liudytojų ir kaltinamųjų parodymai vertinti bendrame parodymų kontekste, aiškinantis parodymų teisingumą, susiejant kiekvieno jų atskirai duotus parodymus. J. V., kuris pirmas 2010-09-26 nuvykęs pas nukentėjusįjį sužinojo apie jo sužalojimą 2010-09-25 ir jį sumušusius asmenis K. S. ir S. K., tą pačią dieną iš nukentėjusiojo išgirstas jo sužalojimo aplinkybes papasakojo J. B., šių dviejų liudytojų parodymuose nurodomas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtina liudytojų V. I., K. P.. A. I. parodymai, kurie parodo, kad iš paties S. K. pasakojimo sužinojo, kad jis S. K. su K. S. sumušė H. K., šiuos parodymus patvirtina ir Z. T. bei V. B. parodymai, iš kurių matyti, kad patys kaltinamieji jiems papasakojo, kad jie kartu sumušė H. K.. Šių liudytojų parodymai dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių susieja logišką nuoseklią grandinę ir paneigia kaltinamųjų parodymus, kurie atsakomybę dėl nukentėjusiojo sužalojimo perkelia vienas kitam, duodami nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Tik K. S. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sudavė vieną smūgį H. K. į veidą, o kituose ikiteisminio tyrimo apklausose ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad vieną smūgį sudavė į krūtinę. K. S. apklaustas 2010-09-29 parodė, kad S. K. pasiūlė eiti pas H. K. „paimti“ du avinus. Nuėjus ir S. K. paprašius avinų, H. K. atsisakė duoti avinus, ir tuomet H. K. buvo S. K. mušamas. S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2010-09-29 teigė, kad jis smūgių H. K. nesudavęs, mušė tik K. S.. Kaltinamųjų parodymus teisėjų kolegija vertina kaip norą išvengti atsakomybės už H. K. nužudymą. Nustatyta, kad abu kaltinamieji buvo pas H. K.. Po jų apsilankymo H. K. nuo patirtų sumušimų mirė. Nenustatyta, kad kas nors, be kaltinamųjų būtų buvę pas nukentėjusįjį ir jį mušę. Kaltinamųjų kaltinimas vienas kito H. K. mušimu, duoda pagrindą teigti, kad jie abu kaip bendravykdytojai mušė ir to pasėkoje nužudė H. K..

H. K. nužudytas dėl senyvo amžiaus, būdamas bejėgiškos būklės, ir dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti materialinės naudos. Šie nužudymą kvalifikuojantys požymiai taip pat yra įrodyti remiantis teisminio nagrinėjimo metu ištirta bylos medžiaga. Savanaudiškų paskatų būvimą įrodo 2011-06-07 akistatos protokolas, kuriame užfiksuotas K. S. ir S. K. ėjimo pas H. K. tikslas - gauti pinigų, kuriuos H. K. turėjo sumokėti K. S. už atliktą darbą (apie tai sako tik K. S.). K. S. taip pat teigė, kad S. K. pasiūlė eiti pas H. K. ir „paiimti“ du avinus. Tai įrodo, kad kaltinamieji turėjo bendrą tikslą gauti materialines naudos, dėl šios priežasties mušė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo amžius, lyginant su jaunu kaltinamųjų amžiumi (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 74 metai), patirtų sužalojimų visuma, skaičius, pobūdis, parodo, jog nukentėjusysis neturėjo galimybes aktyviai pasipriešinti kaltinamiesiems, dėl šių priežasčių nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bejėgiškos būklės. Be to, abu kaltinamieji žinojo, kokio amžiaus yra H. K. ir jo sveikatos būklę. Būdamas tokio amžiaus bei dėl gautų smūgių, H. K. pasipriešinti jauniems ir sveikiems vyrams negalėjo, ir tai vertintina bejėgiškumu.

Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, kartu bendrais veiksmais, turėdami vieningą tikslą gauti materialinę naudą iš nukentėjusiojo, veikdami kaip bendravykdytojai mušdami bejėgiškos būklės H. K., kuris dėl patirtų galvos sužalojimų visumos vėliau mirė, nužudė H. K., veikdami netiesiogine neapibrėžta tyčia, suprasdami pavojingą nusikalstamą veikimą nukentėjusiojo atžvilgiu, nors ir nesiekė nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Kaltinimas S. K. ir K. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį taip pat pilnai pasitvirtino. Nustatyta, kad abu kaltinamieji (nors S. K. teigia, kad jis vienas padarė vagystę iš H. K.), veikdami bendrai, iš karto po H. K. padarytų sužalojimų, siekdami užkirsti kelią galimam pagalbos kvietimui, atvirai pagrobė svetimą, H. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6610i“ su SIM kortele bendros 100 litų vertės bei 2 butelius 0,5 l talpos nenustatytos vertės nenustatyto alkoholinio gėrimo. Nustatyta, kad pasišalinę iš įvykio vietos, abu kaltinamieji nuėjo pas Z. T. ir atsinešė 0,5 l tapos butelį naminės degtinės. Kad buvo pagrobta degtinė, patvirtina ir pats S. K.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. K. parodė, kad „Aš nėjau prie K. vagonėlio, manęs K. nematė. Mačiau, kad jie kalbasi, kol kalbėjosi, apžiūrinėjau. Po kiek laiko pamačiau, kad K. klūpi, S. jį muša. K. buvo susmukęs, pribėgau išsigandęs, kam muša tą žmogų. S. sakė, kad K. pinigų jam neatiduoda. Palydėjom, kur gyvena K., įvedėm į vidų. Aš rūkiau, girdžiu, vėl muša. Sakiau kam muši, sakiau nemušk daugiau. Apsiramino. K. sakė neskubėk, atsidarė spintą, išsitraukė alkoholį. K. sakė „negerai darai“. Pas K. ant stalo du telefonai gulėjo, vieną telefoną aš paėmiau, kad neskambintų policijai, kitą - Solovjovas. Parsinešiau telefoną namo. Pasiėmėm butelį degtinės iš K., kurį suvartojom, išsiskirstėm. Kitą dieną mane suėmė. Atidaviau mobilųjį telefoną“ (t. 5, b. l. 86). S. K. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teigė, kad pagrobė du butelius alkoholinio gėrimo, kuriuos iš spintelės paėmė K. S., ir mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną pagrobė nuo spintelės H. K. matant.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamųjų K. S. ir S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus ir 178straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų K. S. ir S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems K. S. ir S. K., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas negrįžtamas pasekmes. K. S. atžvilgiu buvo taikytos priverčiamosios pobūdžio priemonės, charakterizuojamas neigiamai (t. 3, b. l. 116), nedirbantis. S. K. charakterizuojamas neigiamai (t. 4, b. l. 111), nedirbantis. Kolegijos nuomone, K. S. ir S. K. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, artimas bausmės vidurkiui. Tam turi reikšmės atsakomybę lengvinančio aplinkybių nebuvimas, jų asmenybių neigiamos charakteristikos.

Vienas iš kaltinamųjų padarytų nusikaltimų, baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų ieškovams dydžio, analizavo ieškovų ir nukentėjusiojo iki jo mirties tarpusavio ryšio pobūdį, atsižvelgė į giminystės laipsnį, todėl žmonai Rūtai M. K., sūnui T. K. atsižvelgiant į jų buvusius glaudžius santykius su vyru bei tėvu H. K., po kurio nužudymo jie patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius pergyvenimus bei nepatogumus, priteistina - R. M. K. 96100 (devyniasdešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas) litų, T. K. – 46100 (keturiasdešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas) litų, patirtai neturtinei žalai atlyginti (iš prašomų priteisti sumų minusuotos gautos lėšos avansu iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos). Iš kaltinamųjų S. K. ir K. S. solidariai priteistinos R. M. K. turėtos laidojimo išlaidos 3604 Lt.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. 9 p., 178 str. 2 d., ir nuteisti, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti bausmę 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

S. K. kardomąją priemonę–suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-04-13.

S. K. į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą kardomajame kalinime ir suėmime nuo 2010-09-28 iki 2012-04-13 ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

K. S. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 178 str. 2 d., ir nuteisti, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti bausmę 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

K. S. kardomąją priemonę–suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-04-13.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą kardomajame kalinime ir suėmime nuo 2010-09-28 iki 2012-04-13 ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

Laisvės atėmimo bausmę S. K. ir K. S. skirti atlikti pataisos namuose.

Iš S. K. ir K. S. solidariai priteisti Rūtos M. K. naudai civilinius ieškinius: 3604 (tris tūkstančius šešis šimtus keturis) litus turtinei žalai atlyginti ir 96100 (devyniasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. K. ir K. S. solidariai priteisti T. K. naudai 46100 (keturiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: pagalvės užvalkalą, tuščią cigarečių pakelį, H. K. striukę, kelnes, megztinį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, porą kojinių, trumpikes, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Rankinį laikrodį „VOSTOK“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6610i“ be SIM kortelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti T. K..

K. S. drabužius: sportines kelnes (tamsiai mėlynos spalvos), dvejus marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportines kelnes, sportinį bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti K. S..

S. K. drabužius: 3 vnt. striukių, 2 vnt. bliuzonų, 2 vnt. kelnių, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti S. K..

Kompaktinę plokštelę su telefonų išklotinių įrašu, kompaktinę plokštelė su įvykio vietos apžiūros nuotraukų ir vaizdo įrašu, dokumentus, pagrindžiantys civilinį ieškinį-nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

K. S. asmens tapatybės kortelę, Nr. 12220812 ir S. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 11196776 laikomas bylos medžiagoje, palikti prie bylos.

2011-06-14 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą laikinai apriboti S. K. nuosavybės teises į AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turimas lėšas, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.