- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-89-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. V., R. V.
- Atsakovas
- UAB „Mitnija“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Vilterma“, UADB „Ergo Lietuva“, UAB DK „PZU Lietuva“
procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 73.2.6.4.10.
2009 m. vasario 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovams V. V., R. V., jų atstovei advokatei A. J., atsakovės UAB „Mitnija“ atstovei advokatei Z. R., trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., trečiojo asmens UAB „Vilterma“ atstovui advokatui A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1317-454/2008 pagal ieškovų R. V. ir V. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Mitnija“, su trečiaisiais asmenimis UADB „Ergo Lietuva“, UAB DK „PZU Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Vilterma“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. V. ir R. V. (buvusi M.) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Mitnija“ 10 196,86 Lt žalos atlyginimą, 400 Lt išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad su atsakove 2007-05-04 sudarė būsimo buto statybos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pasitelkusi trečiuosius asmenis atlikti statybos darbus pagal techninį projektą bei šalių suderintą atliekamų darbų ir apdailos aprašą. Dėl atsakovės statybos darbams pasitelkto trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vandens nutekėjimo iš šildymo katilo neprijungimo prie centrinės nuotekų sistemos (apsauginio vožtuvo drenavimo linijos neįrengimo), ieškovams buvo padaryta turtinė žala (užlietas ieškovams priklausantis butas, sugadinti baldai, grindys), kurią atsakovė privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Mitnija“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vanduo išsiliejo suveikus slėgio vožtuvui, o tai galėjo atsitikti neteisingai eksploatuojant katilą. Tikėtina, kad ieškovai laiku nenutraukė vandens papildymo iš vandentiekio, t. y. iki galo neužsuko vandens ventilio, todėl vanduo iš miesto vandentiekio mažais kiekiais ilgą laiką pildė šildymo sistemą, iš kurios nutekėjimas komunikacijomis turi būti prijungtas prie centrinės nuotekų sistemos. Ieškovai santechninės įrangos montavimo darbus atliko patys arba tai darė jų samdyti asmenys, todėl visas pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų ieškovai turėtų reikšti darbą atlikusiems asmenims.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes ieškovai nepateikė visas civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent dėl šildymo katilo neprijungimo prie centrinės nuotekų sistemos įvyko avarija. Negautas atsakovės (draudėjos) pranešimas apie 2007-09-05 įvykį, ieškovų reikalavimas pagal su atsakove sudarytą draudimo sutartį nėra draudžiamasis įvykis.
Trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovų ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovės UAB „Mitnija“ ieškovų R. V. ir V. V. naudai priteisė 10 196,86 Lt žalos atlyginimą, 318 Lt žyminį mokestį, 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai 25,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2007-05-04 ieškovai ir atsakovė UAB „Mitnija“ sudarė būsimo buto statybos sutartį Nr. 36 (1 t., b. l. 4-10), kuria atsakovė įsipareigojo pasitelkusi trečiuosius asmenis atlikti statybos darbus pagal techninį projektą bei šalių suderintą atliekamų darbų ir apdailos aprašą, taip pat ir visą šildymo sistemos su individualiu dujiniu katilu įrengimą. 2007-06-07 atsakovė baigtą statyti butą pardavė. Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas (atsakovė) nurodė, kad nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, įsipareigojo trūkumams paaiškėjus savo sąskaita ir rizika juos pašalinti bei atlyginti pirkėjams visus su tuo susijusius nuostolius ir išlaidas (sutarties 5.1 p.) (1 t., b. l. 27-33). Prasidėjus šildymo sezonui suveikė šildymo sistemos slėgio vožtuvas, išsiliejo vanduo, dėl ko buvo apgadintas ieškovų turtas. Atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Vilterma“, įrengdama šildymo katilą, neįrengė apsauginio vožtuvo drenavimo linijos. Iki avarijos slėgio vožtuvas nebuvo prijungtas prie centrinės nuotekų sistemos. Po avarijos atsakovė pakeitė slėgio vožtuvą. Įrodymų, jog ieškovai būtų informuoti apie šios linijos neįrengimą ar būtinumą plautuvę montuoti po šildymo katilu, nėra. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Vilterma“ neginčijo fakto, kad drenavimo sistema nebuvo įrengta.
Teismas nurodė, kad atsakovė, ieškovams nepaaiškinusi katilo naudojimo ypatybių, neįvykdė sutartyje nustatytos ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apsauginio vožtuvo drenavimo liniją teismas laikė neatskiriama šildymo sistemos dalimi, nes nėra įrodyta, jog drenavimo linija priklauso santechnikos sričiai. Teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovams pardavė butą su nekokybiškai įrengta šildymo sistema, todėl privalo atlyginti dėl to atsiradusią žalą (CK 6.292 str. 1d.). Atsakovei kaip verslininkui pagal CK 6.256 str. 4 d. atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovė, prievolei įvykdyti pasitelkusi trečiąjį asmenį UAB „Vilterma“, atsako už šio asmens netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6. 256str., 6.257 str.). Šalys žalos dydžio neginčija, o byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina padarytos žalos dydį. Teismas laikė ieškovų reikalavimą teisėtu ir pagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mitnija“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantė nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai vertino būsimo buto statybos sutarties priedo Nr. 2 sąlygą „pilnas šildymo sistemos įrengimas“ kaip jos įrengimą su apsauginio vožtuvo sistema. Toks vertinimas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 2007-05-04 būsimo buto statybos sutartimi Nr. 36 atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, numatytus šios sutarties priede Nr. 1. Grafoje „Šildymas“ nurodyta, kad Statytojas pilnai įrengia namo šildymo sistemą su individualiu 24 kW dujiniu katilu, sumontuoja balto lakštinio tipo plieninius radiatorius su termoreguliatoriais, vonioje įrengia gyvatuką. Ieškovai pripažino, kad šie darbai atlikti, pretenzijų dėl jų kokybės nėra. Grafoje „Nuotekos“ Statytojas įsipareigojo buitinių nuotekų sistemą prijungti prie miesto tinklų, įrengti buitinių nuotekų stovus. Vamzdžius pagal projektą atvesti į virtuvę ir sanitarinius mazgus (tik įvadus į patalpas, be privedimo iki santechninių prietaisų). Teismo išvada, kad apsauginio vožtuvo drenavimo linija yra neatskiriama šildymo sistemos dalis, todėl atsakovė privalėjo ją įrengti, yra nepagrįsta. Vanduo iš šildymo katilo turi patekti į nuotekų stovus, tačiau sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad privedimo prie stovų atsakovė neatlieka, taip pat nerengia ir drenavimo linijos. Šių darbų atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti;
2) aplinkybę, kad atsakovė neprivalėjo atlikti šių darbų, patvirtina ir kiti įrodymai. Užliejus butą ieškovai pasamdė UAB „Vilterma“ slėgio vožtuvui prijungti prie nuotekų sistemos, ir sumokėjo už tai atlygį. Ieškovai suprato, kad šie darbai neįskaityti į sumokėtą buto kainą, jie nenumatyti atsakovės atliktinų darbų sąraše, todėl nepareikalavo iš atsakovės jų atlikti nemokamai, bet šią paslaugą nusipirko. Teismas nepagrįstai UAB „Vilterma“ ieškovams atliktus darbus pagal atskirą jų tarpusavio susitarimą vertino kaip įrodymą, kad atsakovė pavėluotai įvykdė sutartinius įsipareigojimus;
3) teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų: Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio (arba suspaustų orų) bandymo akto Nr.6, (2006-11-10), Šildymo sistemų praplovimo akto Nr. 7; Valstybinės energetikos inspekcijos 2006 m. gruodžio 22 d. Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos Nr. 7315, kuriuose konstatuota, kad sumontuoti ir išbandyti vandens šildymo katilai, esantys name Kaune, Kiškių takas Nr. 24, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį;
4) ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent dėl šildymo katilo neprijungimo prie centrinės nuotekų sistemos įvyko avarija, t. y. iš šildymo katilo išsiliejo vanduo suveikus slėgio vožtuvui šildymo katile;
5) ieškovai nepateikė visas civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių įrodymų (CK 6.246-6.249 str.). Teismas neanalizavo ir nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų;
6) teismas netinkamai taikė CPK 93 str., nustatantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2005 m. gruodžio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-632), kad teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškos, būtinos ir protingos. Ši byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo prasme, nebuvo didelių laiko sąnaudų - byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, pateiktas vienas ieškovų procesinis dokumentas, todėl nebuvo pagrindo priteisti maksimalias atstovavimo išlaidas. Priteistos advokato pagalbos išlaidos sudaro ketvirtadalį ieškinio sumos, todėl nėra pagrįstos ir protingos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai V. V. ir R. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti ir priteisti iš atsakovės su apeliaciniu procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai su apeliacinio skundu nesutiko dėl šių motyvų:
1) atsakovės kaip verslininko sutartinė atsakomybė atsirado be kaltės CK 6.256 str. 4 d. pagrindu. Atsakovė, pasirašydama būsimo buto statybos sutartį, įsipareigojo pasitelkusi trečiuosius asmenis be kitų darbų atlikti ir visą šildymo sistemos su individualiu dujiniu katilu įrengimą (1 t., b. 1. 17). Atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Vilterma“ įrengė šildymo katilą, tačiau neįrengė apsauginio vožtuvo drenavimo linijos, neinformavo ieškovų, kad ši linija neįrengta, taip pat, kad po šildymo katilu būtina montuoti plautuvę, t. y. neįvykdė sutartyje nustatytos ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos;
2) teismas sutarties sąlygą „Pilnas šildymo sistemos įrengimas“ vertino teisingai. Būsimo buto statybos sutarties sąlygos buvo pasiūlytos atsakovės, ieškovai sutartį sudarė prisijungimo būdu. Ši sutartis yra vartojimo sutartis, ieškovai joje yra pripažintini silpnesniąja sutarties šalimi, todėl vadovaujantis CK 6.193 str.4 d. šios sutarties abejotinos sąlygos aiškinamos ieškovų naudai. Iš žodžių „Pilnas“ ir „Sistema“ darytina išvada, kad Sutarties priedo Nr. 2 sąlyga „pilnas šildymo sistemos įrengimas“ aiškintina kaip jos įrengimas su visomis būtinomis detalėmis, taip pat ir su apsauginio vožtuvo drenavimo linija. Apeliantė be pagrindo klaidindama teigia, jog „sutarties Priede Nr. 1 įvardinta, kad privedimo prie stovų atsakovas neatlieka, tuo pačiu nerengia ir drenavimo linijos“, nes tokio įvardijimo sutartyje ir jos prieduose nėra;
Šalies argumentai
3) apeliantės nurodyti rašytiniai įrodymai yra įvertinti teismo, nei viename iš šių dokumentų nėra pasisakyta dėl šildymo katilo apsauginio vožtuvo drenavimo linijos. Apeliantės argumentas, jog ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent dėl šildymo katilo neprijungimo prie centrinės nuotekų sistemos įvyko avarija, yra nepagrįstas. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Vilterma“ neginčijo, jog avarijos priežastimi buvo vandens išsiliejimas per šildymo katilo apsauginį vožtuvą, iš kurio nutekėjimas turėtų būti prijungtas prie centrinės nuotekų sistemos;
4) priteistos atstovavimo išlaidos nesiekia maksimalios ribos nurodytos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų 8.2, 8.16-8.18 punktuose (toliau – rekomendacijos). Ieškovų atstovė rašė paklausimus rinkdama įrodymus, ruošė ieškinį, raštiškus paaiškinimus (2 t., b. l. 15), dalyvavo keturiuose parengiamuosiuose bei viename teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškinys pareikštas dėl sutartinės civilinės atsakomybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos specialiosios Civilinio kodekso XXII skyriaus antrojo skirsnio normos, o ne bendrąją civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi įstatymas civilinę atsakomybę kai kuriais atvejais numato ir be kaltės. Vienas iš tokių atvejų numatytas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės nuostatas.
Apeliantė 2007-05-04 sudarė su ieškovais būsimo buto statybos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pasitelkusi trečiuosius asmenis atlikti statybos darbus pagal techninį projektą bei šalių suderintą atliekamų darbų ir apdailos aprašą (1 t.,b. l. 4-20). Dėl atsakovės UAB „Mitnija“ statybos darbams pasitelkto trečiojo asmens UAB „Vilterma“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vandens nutekėjimo iš šildymo katilo neprijungimo prie centrinės nuotekų sistemos (apsauginio vožtuvo drenavimo linijos neįrengimo), ieškovams buvo padaryta turtinė žala (užlietas ieškovams priklausantis butas, sugadinti baldai, grindys), kurią atsakovė UAB „Mitnija“ privalo ieškovams atlyginti. Tai nustatė pirmosios instancijos teismas, ir kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsakovė UAB „Mitnija“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilterma“ yra verslininkai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad už netinkamai sumontuoto šildymo katilo padarytą žalą atsakinga atsakovė kaip buto statytoja ir pardavėja.
Apeliantės motyvai, kad su katilo eksploatavimu susijusių nuotekų stovų, drenavimo linijos įrengimas neįtrauktas į sutartinių įsipareigojimų sąrašą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė pagal sutartį privalėjo visiškai įrengti šildymo sistemą su individualiu 24 kW dujiniu katilu (1 t., b. l. 13). Trečiojo asmens UAB „Vilterma“ rašte aiškiai nurodyta, kad pagal gamintojų rekomendaciją po katilu turi būti įrengta plautuvė, į kurią patektų per apsauginį vožtuvą ištekėjęs skystis (1 t., b. l. 81). Todėl akivaizdu, kad atsakovės sutartiniai įsipareigojimai vertinami ir aiškinami kaip darbo rezultatas, kuris užtikrina saugų ir ekonomišką įrengimo eksploatavimą, nes toks yra protingas ir teisingas šalių sutartinių įsipareigojimų aiškinimas (CK6.193 str.). Akivaizdu, kad atliekamų darbų sąraše negali būti preciziškai aprašyti visi atliekami darbai ir įsipareigojimai, susiję su tam tikros sistemos įrengimu. Tačiau esminės sutarties nuostatos yra suformuluotos pakankamai aiškiai, taip pat ir ta dalis susitarimo, kad atsakovė visiškai įrengs šildymo sistemą ieškovų bute. Todėl kitoks sutartinių įsipareigojimų aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas. Šildymo, dujinių prietaisų įrengimą, montažą gali atlikti tik kvalifikuoti darbuotojai pagal galiojančius įstatymus, gamintojo instrukcijas. Dėl klaidingai atlikto įrengimų montažo gali kilti pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, materialiniai nuostoliai. Todėl šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje nurodyta, kad atsakingas už šilumos ūkį yra atsakovės atstovas, o ne ieškovai (1 t., b. l. 86). Esant tokioms aplinkybėms atsakovė neturi pagrindo teigti, jog dalį su katilo eksploatavimų susijusių įrengimų privalėjo sumontuoti patys ieškovai, ir tuo pačiu perkelti ieškovams įrodinėjimo naštą, nes visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovai patys nepakankami rūpinosi katilo saugiu ir tinkamu eksploatavimu ir kad byloje yra duomenys, jog šildymo katilai buvo sumontuoti, išbandyti, ir duotas leidimas juos eksploatuoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai negavo iš atsakovės jokių dokumentų, instrukcijų, reikalingų katilo eksploatacijai. Todėl konstatuojama, kad ieškovai neturėjo jokios informacijos apie galimus katilo sistemos gedimus ir eksploatacijos reikalavimus, ir dėl to kalta atsakovė. Tai, kad komisija leido katilus naudoti pagal paskirtį, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti žalą ieškovams, nes šildymo sistemos trūkumai paaiškėjo ją eksploatuojant, dėl vožtuvo veikimo suveikus sistemos apsaugai. Toks mechanizmų veikimas yra įprastas eksploatuojant šildymo įrengimus, todėl paminėti apeliaciniame skunde hidraulinio bandymo ir šildymo sistemos būklės patikrinimo aktai nėra reikšmingi šios avarijos faktui vertinti.
Atmestinas apeliantės motyvas, jog byloje nėra įrodymų, kad avarija įvyko dėl šildymo sistemos gedimo. Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas įvykusiu, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš karto po avarijos ieškovai kreipėsi į atsakovę, buvo surašyti avarijos konstatavimo aktai (1 t., b. l. 35, 37), kurie patvirtina, kad vanduo išsiliejo dalyje baldų, kuriuose buvo sumontuotas katilas. Akte nurodyta, kad durelių, lentynų, grindų plokštės išbrinko ir išsipūtė išsiliejus vandeniui. Taip pat byloje pateikti atliktų darbų aktai, kvitai, sąskaitos už sunaudotas remontui medžiagas, tarp jų ir trečiojo asmens UAB „Vilterma“ PVM sąskaita faktūra už šildymo prietaisų demontavimą, apsauginio vožtuvo drenavimo linijos įrengimą. Šių įrodymų visuma leidžia teigti, kad avarija įvyko dėl šildymo katilo neprijungimo prie centrinės nuotekų sistemos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovus pagal atstovavimo sutartį byloje nuo 2007 m. lapkričio 9 d. atstovavo advokatė A. J. (1 t., b. l. 59), t. y. ieškovai savo procesinę teisę realizavo pasitelkę atstovą – advokatą (CPK 51 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta rekomendacijose. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė R. M. (V.) ir ieškovas V. V. už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 18, 1 t., b. l. 56, 2 t., b. l. 19-21) sumokėjo 2 400,00 Lt. Iš teisinių paslaugų sutarties ir mokėjimo pavedimuose pažymėtų teisinių paslaugų (1 t., b. l. 55, 59) matyti, jog advokatė atliko ieškinio analizę, ruošė dokumentus, vedė bylą bei konsultavo ieškovus, byla susideda iš kelių tomų, nagrinėjama teisme nuo 2007 m. lapkričio 30 d., pirmosios instancijos teisme įvyko penki posėdžiai.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokio dydžio atstovavimo išlaidos priteistinos, tačiau visais atvejais jos turėtų būti priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta rekomendacijų. Pavedimo sutarčiai galioja bendras sutarčių laisvės principas (CK 6.156 str.), todėl teismas neturi teisinio pagrindo kištis į bylos dalyvio ir jo advokato sudarytos teisinės pagalbos sutarties apmokėjimo už teisines paslaugas sąlygas. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad šioje byloje pralaimėjusi šalis – atsakovė UAB „Mitnija“ – privalo bylą laimėjusiai šaliai – ieškovams – atlyginti advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, nes jos yra protingos ir pagrįstos. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teisme už advokatės A. J. teisines paslaugas ieškovas V. V. sumokėjo 1000,00 Lt. (mokėjimo nurodymas Nr. 68, 2009-02-03).
Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad ieškovų prašomi priteisti 1000,00 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra neprotingai didelė suma. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi procesinius dokumentus ( 2 t., b. l. 40-42, 47-49): apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą), taip pat atsižvelgdama į nedidelę procesinių dokumentų apimtį ir tai, jog byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta greitai, per vieną posėdį, taip pat į rekomendacijų 1, 2, 7, 8.9, 8.10, 8.11,8.18 punktus (CPK 42, 98 str.). Todėl prašoma priteisti ieškovams apeliacinės instancijos teisme advokato atstovavimo išlaidų suma mažinama iki 700,00 Lt.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (į. k. 13451472, Kaunas, Palemono g. 3, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SAMPO bankas) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 700 (septyni šimtai) Lt ieškovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).