- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-74-290/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (tai yra 3 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalimis, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų sumą – 785 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 14.40 val. Medžiotojų g. 2, Drąseikių k., Lapių sen., Kauno r. sav., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodo, jog teismas padarė išvadą, kad jis girtas vairavo automobilį remdamasis filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad automobilis pajuda atgal, tai trunka 3 sekundes, tačiau teismas nieko nepasisako apie tai kiek per tas 3 sekundes pavažiavo automobilis, nors liudytojas nurodo, kad jis tariamai buvo pavažiavęs apie 3-4 metrus į priekį susukęs ratus į kairę pusę. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas automobilis, matosi, jog priekiniai ratai susukti į dešinę pusę, dešinėje automobilio pusėje yra pastatas. Apie tai, kad jis sukinėjo ratus teismo motyvuose nieko nepasisakoma. Be to, filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad jis atlieka būtinus vairavimui veiksmus, t. y. perjungiu pavarą (norint važiuoti atgal reikalinga įjungti atbulinę pavarą), manevruoja, kad pastatytų automobilį tvarkingai prie šaligatvio ir t.t. Taip pat automobilio užvedimo spynoje nebuvo ir raktelių, o be jų automobilio vairo pasukti neįmanoma, nes jis užsirakina, posūkio signalo taip pat įjungti neįmanoma.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas nusprendė konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 785 Eur. Šią sumą teismas skyrė vadovaujantis VšĮ ,,Emprekis“, tačiau joks įstatymas nenumato, kad rinkos kainas nustato VšĮ ,,Emprekis“. Nuotraukose matosi automobilio prekinė išvaizda, kuri yra labai prasta, t. y. sudaužyti posūkių žibintai, yra kitų stambių kėbulo pažeidimų, kurie ženkliai sumažiną automobilio vertę, o VšĮ ,,Emprekis“ tariamai pateikia tvarkingo tiek vizualiai, tiek techniškai automobilio vidutinę rinkos vertę, todėl teismas privalėjo atsižvelgti ir į šią aplinkybę.
2.3. Apeliantas mano, kad sistemiškai susipažinus su bylos medžiaga ir teismo nuosprendžiu darytina išvada, kad teismas vadovavosi vien tik apkaltinamaisiais įrodymais, bet visiškai nesivadovavo išteisinamaisiais įrodymais, o jo veiksmus pripažino nusikalstamais vadovaudamasis vien tik prielaida, tačiau nesant byloje neginčijamų įrodymų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. V. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
9. Apeliantas teigia, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nevairavo, tačiau apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nuoseklūs ir objektyvūs liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.
10. Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dieną važiavo su vaikais į ,,Drąseikius“ išsimaudyti, sustojo prie parduotuvės, į ją nuėjo ir stovėdamas eilėje pamatė du akivaizdžiai neblaivius vyriškius, kurie apsipirko ir išėjo. Jis susimokėjo už savo prekes, įsėdo į automobilį ir pamatė, jog priešais stovinčiame automobilyje sėdi tie patys du vyriškiai, kuriuos matė parduotuvėje. Tik jam atsisėdus, automobilis „Audi“ buvo užvestas, pradėjo rodyti posūkį, išvažinėjo, o automobilį vairavo kaltinamasis. Vairuotojas buvo su marškinėliais, o keleivis be marškinėlių, keleivis – smulkesnio sudėjimo, o vairuotojas – stambesnis. Jis dar sušuko žmonai filmuoti, kad abu girti, ir užstatė automobilį, kad šis neišvažiuotų. Jis išlipo, „Audi“ automobilis dar pavažiavo atgal, jame buvę vyrai liepė patraukti automobilį, tačiau jis atsakė, jog jie girti nevažiuos. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus, o automobilyje buvę vyrai susirinko daiktus iš automobilio ir išėjo. Jis pavažiavo į plentą, prie plento sulaukė policijos ir nurodė kryptį, kuria nuėjo „Audi“ vairuotojas ir keleivis.
11. Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dieną sustojo su šeima prie Drąseikių kaimo parduotuvės, ji liko automobilyje, o vyras M. S. nuėjo į parduotuvę. Jų automobilis stovėjo priešais automobilį „Audi“. Iš parduotuvės išėjo du pusnuogiai vyrai, vienas tik su glaudėmis, o kitas tik su marškinėliais, abu atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Vyras, kuris buvo su marškinėliais, atsisėdo į vairuotojo pusę, o visiškai nuogas – į keleivio pusę. Jie užsivedė variklį ir tuo metu grįžo jos vyras. Pasakė jam, kad akivaizdžiai neblaivūs, svirduliuojantys asmenys ketina važiuoti, kadangi jie įjungė variklį ir pradėjo išsukinėti, kad apvažiuotų jų mašiną, pajudėjo porą metrų. Tuomet jos vyras pasuko į dešinę, kad užblokuotų kelią. Už automobilio „Audi“ stovėjo dar viena mašina, todėl jiems buvo problematiška išsisukti, jie taip ir liko stovėti.
12. Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. birželio 24 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad Lapių mietelyje, Medžiotojų gatvėje, prie parduotuvės, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvažiavus į įvykio vietą, prisistatė M. S., kuris nurodė, kad matė neblaivų vairuotoją, norėjo jį sulaikyti, tačiau vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Jis nurodė vairuotojo ir keleivio požymius – vairuotojo vietoje sėdėjo stambaus sudėjimo vyriškis, kuris buvo be kelnių, o kitas vyriškis buvo dalinai apsirengęs ir kūdesnis. Jie važiavo M. S. nurodyta kryptimi, kur galimai nuėjo neblaivus vairuotojas ir keleivis. Kai juos rado, M. S. nurodytas vairuotojas prisistatė Vosyliumi. M. S. nurodė, kad matė patį vairavimo faktą, patvirtino, kad vairavo stambesnis ir be kelnių asmuo. Vairuotoją pasisodino į tarnybinį automobilį, davė išsipakuoti šiaudelį, buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu. Pirmu patikrinimu buvo nustatytas vidutinis girtumas, o po 15 minučių, antro patikrinimo metu, taip pat buvo nustatytas vidutinis girtumas. Vairuotojas nurodė, kad per laikotarpį, kol ėjo nuo automobilio iki kol buvo surastas policijos pareigūnų, alkoholio nevartojo. Automobilio rakteliai rasti automobilio salone, daiktadėžėje.
13. Apeliantas kelia klausimą liudytojo M. S. parodymų patikimu dėl to, kad jis nurodė, jog E. V. tariamai buvo pavažiavęs apie 3-4 metrus į priekį susukęs ratus į kairę pusę, o iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas automobilis, matosi, jog priekiniai ratai susukti į dešinę pusę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus darytina išvada, jog vaizdo medžiagoje užfiksuota tik dalis E. V. vairavimo epizodo, kuomet jis jau susuko ratus į dešinę ir nepavykus išvažiuoti pradeda rinktis daiktus. Liudytojo M. S. parodymai neprieštarauja pateiktam vaizdo įrašui, kadangi šio liudytojo nurodomos aplinkybės (tai, kad automobilis „Audi“ buvo užvestas, pradėjo rodyti posūkį, išvažinėjo) vyko prieš vaizdo įrašo pradžią iki kol liudytojas užstatė E. V. vairuojamą automobilį. Apeliantas teigia, kad filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad jis atlieka būtinus vairavimui veiksmus, t. y. perjungia pavarą, manevruoja, kad pastatytų automobilį ir pan., tačiau iš vaizdo įrašo daroma neabejotina išvada, kad E. V., nors tik kelis metrus, tačiau akivaizdžiai vairavo automobilį „Audi“. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje pagrindiniu įrodymu yra ne liudytojo M. S. pateiktas vaizdo įrašas, o būtent liudytojų M. S. ir L. S. parodymai tiek apie aplinkybes, vykusias iki vaizdo įrašo, tiek ir vaizdo įrašo fiksavimo metu.
14. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai M. S. ir L. S. yra suinteresuoti šios baudžiamosios bylos baigtimi, tikslingai siekia apkalbėti nuteistąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu ir jam pakenkti, taip pat pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog minėtų liudytojų anksčiau nepažinojo, nėra su jais konfliktavęs. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir patvirtinantys vieni kitus, esminių skirtumų dėl pagrindinių bylos faktinių aplinkybių juose nėra, teisme duoti parodymai atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. V. kaltės, be liudytojų parodymų, pagrįstai vadovavosi ir neblaivumo matavimo prietaiso ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0348 duomenimis, iš kurių matyti, kad iškart po sulaikymo E. V. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas (b. l. 16). Apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodymų surinkta ir ištirta tiek, kad tai leidžia padaryti pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, fakto konstatavimo.
16. Byloje neginčytinai nustačius, kad nuteistasis E. V. 2019 m. birželio 24 d., apie 14.40 val. Medžiotojų g. 2, Drąseikių k., Lapių sen., Kauno r. sav., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
17. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė per didelę konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą – 785 Eur, kadangi automobilio „Audi“ posūkių žibintai sudaužyti, yra kitų stambių kėbulo pažeidimų, kurie ženkliai sumažiną automobilio vertę, o VšĮ ,,Emprekis“ pateikia tvarkingo automobilio vidutinę rinkos vertę.
18. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilis „Audi A4“ nuosavybės teise priklauso ne E. V., o jo sugyventinei R. T.. Byloje nenustatyta, jog R. T. būtų automobilį perdavusi naudotis nuteistajam, taip pat nenustatyta, jog būtų žinojusi, jog nuteistasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl iš nuteistojo konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
19. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina yra 785 Eur be PVM (b. l. 57). Apeliantas teigia, kad konkretaus automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra mažesnė, tačiau, be savo samprotavimų apie galimai sumažėjusią vertę dėl sudaužytų posūkių žibintų, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nagrinėjamuoju atveju nėra galimybės nustatyti tikslios automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, kadangi jos vertinimas nebuvo atliekamas, nėra aišku kokia tiksliai automobilio techninė (ne tik kosmetinė) būklė, papildoma įranga, kuri taip pat padidina automobilio vertę, ir pan. Tokiais atvejais vadovaujamasi VšĮ ,,Emprekis“ pateiktais duomenimis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, kurie padeda nustatyti apytikslę konkretaus automobilio vertę, kas šiuo atveju buvo padaryta visiškai teisėtai ir pagrįstai.
20. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai E. V. skyrė švelniausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
21. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. V. pritaikytas tinkamai, jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Taigi, naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo E. V. apeliacinio skundo motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.